Temos Archyvai: Publicistika

Šioje publikacijoje pateikiamos Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, o taip pat jų protokolų ir priedų suvestinės redakcijos su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašyta Lisabonos sutartimi, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Joje taip pat pateikiamos prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kuri priėmė Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto pridėtos deklaracijos.… Skaityti toliau »

Europos ombudsmenas. 2011 m. metinis pranesimas

Kokie yra ES tikslai? Kodėl ir kaip ji buvo sukurta? Kaip veikia ES? Kokiais laimėjimais naudojasi jos piliečiai ir kokių naujų problemų jai šiandien kyla? Ar globalizacijos amžiuje ES gali sėkmingai konkuruoti su kitomis didelėmis stiprios ekonomikos šalimis išsaugodama savo socialinius standartus? Koks bus Europos vaidmuo pasaulio arenoje ateityje? Kur bus brėžiamos ES sienos? Kokia… Skaityti toliau »

Griežtesnės euro bei ekonominės ir pinigų sąjungos valdymo taisyklės

Specialioji ataskaita Nr. 07/2014 Pastaraisiais metais įgyvendindama sanglaudos politiką Europos Sąjunga Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bendrai finansavo verslo inkubatorių projektus. Tai atitinka ES politikos prioritetus, visų pirma atsižvelgiant į Lisabonos ir „Europa 2020“ strategijas, skirtas remti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) įsteigimą ir vystymą, kadangi jos vaidina svarbų vaidmenį siekiant ekonominio augimo ir darbo… Skaityti toliau »

Europos piliečių iniciatyva sudaro galimybę vienam milijonui ES piliečių iš nemažiau kaip septynių ES šalių paraginti Europos Komisiją siūlyti teisės aktą ESkompetencijai priklausančiais klausimais. Tai ES sutartyse įtvirtinta teisė.Piliečių iniciatyvos taisyklės ir procedūros nustatytos 2011 m. vasarį EuroposParlamento ir Europos Sąjungos Tarybos priimtame ES reglamente.

Jaunimo verslumo ugdymo skatinimo ir lengvinimo naudojant ES struktūrinius fondus vadovas Struktūriniams fondams (visų pirma ESF ir ERPF) tenka svarbus vaidmuo remiant konkrečius projektus, kuriais siekiama puoselėti verslų jaunimo mąstymą, įgūdžius ir požiūrį. Vis dėlto tokios paramos galimybės ne visose ES valstybėse narėse išnaudojamos iki galo, todėl šiame dokumente siekiama aprašyti veiksmus, kurių, naudojantis Europos… Skaityti toliau »

Komisija bendrajame metiniame pranešime pateikia Europos Parlamentui praėjusių metų ES veiklos apžvalgą. 

Kas gali būti svarbiau nei kvėpuoti? Nepaisant milžiniškos pažangos mažinant taršą, Europą tebeslegia su prasta oro kokybe susijusios didžiulės išlaidos ir nepriimtinai didelis mirčių skaičius. Dėl to Europos Komisija pasiūlė politikos priemonių rinkinį, kuriuo siekiama apvalyti orą. Tarybai ir Parlamentui patvirtinus šias priemones, pagerės Europos piliečių gyvenimas ir bus sutaupyti milijardai.

Kilo problemų ES? Kas gali jums padėti?

Iš dalies pasiteisino Specialioji ataskaita Nr. 04/2014 Europos vandens išteklių kokybės apsaugai Europos Sąjungoje buvo teikiama didelė svarba nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos. Žemės ūkiui, kaip vienam pagrindinių vandens naudotojų ir teršėjų, tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant tvarų vandens valdymą. ES ne kartą pažymėjo, kad jos įvairias politikos sritis būtina derinti, ir todėl pripažįsta, kad vykdant bendrą… Skaityti toliau »

Kaip geriau išnaudoti paslaugų inovacijas siekiant regionų struktūrinių pokyčių ir pramonės modernizavimo Šiuo vadovu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kaip teikiant strateginę viešąją regionų paramą galima sukurti palankią aplinką mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir padėti joms geriau išnaudoti paslaugų inovacijas, kad jos išliktų konkurencingos pasaulinėse vertės grandinėse, apimančiose ir gamybą, ir paslaugas. Kadangi būtent toks… Skaityti toliau »

2012-aisiais Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) sukanka 50 metų. Ji laikoma Europos integracijos kertiniu akmeniu, nes penkis dešimtmečius užtikrino saugų maisto tiekimą Europos piliečiams ir kaimo gyvybiškumą. BŽŪP buvo sukurta tam, kad žmones galėtų mėgautis geru maistu prieinamomis kainomis, o ūkininkai užsidirbtų pragyvenimui. Šie tikslai išliko ir po penkiasdešimties metų. Bėgant laikui, ES pritaikė BŽŪP… Skaityti toliau »

Europa – nuostabus žemynas, turintis nepakartojamą istoriją. Europoje gimė daug garsių pasaulio mokslininkų, atradėjų, dailininkų ir kompozitorių, populiarių pramogų pasaulio atstovų ir pergales skinančių sportininkų. Šimtmečiais Europą kamavo karai ir padalijimai. Tačiau pastaruosius 60 metų šio senojo žemyno šalys taikiai, draugiškai ir vieningai dirbo, kurdamos geresnę Europą ir pasaulį. Šioje knygelėje, skirtoje 9–12 m. vaikams,… Skaityti toliau »

Bendra žemės ūkio politika Europos ir jos ūkininkų partnerystė 1962 m. pradėta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai žemės ūkio sektoriaus ir visuomenės, Europos ir jos ūkininkų partnerystė. Pagrindiniai politikos tikslai yra šie : siekti didesnio žemės ūkio sektoriaus veiksmingumo, kad vartotojai būtų pastoviai aprūpinami maistu prieinamomis kainomis ; užtikrinti tinkamą ES ūkininkų pragyvenimo… Skaityti toliau »

Europos žemyno istorija skaičiuojama tūkstantmečiais, jos kultūros paveldas turtingas, o kraštovaizdžiai – vieni įspūdingiausių pasaulyje. Kiek daug čia gali pamatyti ir atrasti keliautojas! O esant Europos Sąjungai (ES) ir kur kas lengviau. Daugelio Europos Sąjungos valstybių sienas galite kirsti netikrinami, o dėl ta, kad galima atsiskaityti eurais, kitoje valstybėje apsipirkti daug paprasčiau. Prireikus galite lengvai… Skaityti toliau »

Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą 2013

Trijų ūkininkų kartų istorija

Specialioji ataskaita Nr. 02/2014 Preferenciniai prekybos susitarimai (PPS) yra svarbi ES prekybos politikos priemonė. Prekyba duoda ekonominę naudą ES ir jos šalims partnerėms bei skatina besivystančių šalių tvarų vystymąsi ir skurdo mažinimą. Šioje ataskaitoje vertinama, ar Komisija ir valstybės narės tinkamai valdė PPS. Nustatyta, kad Komisija netinkamai įvertino PPS ekonominį poveikį ir nėra užtikrinamas visų… Skaityti toliau »

Specialioji ataskaita Nr. 01/2014 2000–2013 m. ES skyrė 10,7 milijardo eurų bendrai finansuoti projektus, padedančius miestams įdiegti miesto transporto sistemas, – metro, tramvajus ir autobusus. Šioje ataskaitoje Audito Rūmai vertino, ar projektai buvo įgyvendinti kaip planuota, ar buvo suteiktos vartotojų poreikius tenkinančios paslaugos ir ar jomis buvo pasinaudota taip, kaip tikėtasi