Premijomis apdovanoto šiuolaikinio žydų rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Šėtono apžavai“ pasižymi elegantiška proza bei stipriais veikėjų portretais. Visa autoriaus kūryba – paminklas istorijai ir Lietuvos žydams. Litvakų saga vadinami kūriniai pasakoja apie mūsų šalyje gyvenusius žydus, jų buitį, kasdieninį gyvenimą bei skaudų ištisų kartų likimą. Romanas „Šėtono apžavai“ skaitytojus nukelia į karo metu sunaikintą Miškinių… Skaityti toliau »
Serija: „Keliautojai laiku #1“. Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų… Skaityti toliau »
Žinomas Rusijos istorikas Markas Soloninas knygoje „Pyro pergalė: kaip Sovietų Sąjunga nugalėjo kare“ analizuoja SSRS politiką II pasaulinio karo metu ir aiškinasi, kas padėjo Stalino imperijai atsilaikyti prieš nacių karo mašiną. Knyga „Pyro pergalė: kaip Sovietų Sąjunga nugalėjo kare“ – tai M. Solonino analitiniai straipsniai, kuriuose jis analizuoja SSRS veiksmus pradedant Miuncheno suokalbiu (1938 m.)… Skaityti toliau »
Nikolajaus Chochlovo knyga „Likvidatoriaus išpažintis“ – tai nepramanyta, be galo dramatiška sovietų žvalgybininko istorija. Joje autorius pasakoja, kaip būdamas visai jaunas pateko į žvalgybą, kaip Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenės užnugaryje rengė pasikėsinimą į Baltarusijos generalinį komisarą W. Kubę, kuris netrukus buvo susprogdintas savo lovoje, o pokariu ruošė dirvą sovietų agentų veiklai Vakarų šalyse.… Skaityti toliau »
Vokiečių rašytojo Edwino Ericho Dwingerio (1898–1981) autobiografinis kūrinys „Tarp baltųjų ir raudonųjų. Rusijos tragedija 1919–1920 metais“ – tai jauno žmogaus išgyvenimai, patirti Rusijos pilietinio karo metais. To karo, kuriame žūtbūtinai susigrūmė dvi pagrindinės jėgos – valdžią šalyje užgrobę bolševikai, raudonieji, ir prieš juos sukilę baltieji – naujuoju kruvinu režimu pasipiktinusi visuomenės dalis. Per Pirmąjį pasaulinį… Skaityti toliau »
Pagarsėjusios knygos „Mūsiškiai“ autorė Rūta Vanagaitė po ketverių metų pertraukos pristato dar vieną knygą apie Holokaustą Lietuvoje – „Kaip tai įvyko?“. Naujoji knyga remiasi dvejus metus trukusiais rašytojos pokalbiais su vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu. „Ši knyga yra proveržis. Parašyta kaip dialogas, knyga perteikia akademinę analizę kiekvienam mąstančiam skaitytojui suprantama kalba“, teigia Izraelio istorikas, Tarptautinio Holokausto… Skaityti toliau »
„Darbotvarkė“ – trumpas, bet gausiai dokumentuotas pasakojimas apie tai, kaip, remiami pramonės magnatų, valdžią atėjo naciai, kaip Europoje rutuliojosi įvykiai iki Austrijos prijungimo prie Vokietijos ir kas dėjosi po to. Autorius taikliai, nevengdamas ironijos, nupiešė to meto politikų paveikslus, istorini foną, veidmainišką diplomatiją, galingą propagandos, šantažo ir bauginimų mašiną. Priminė, kad „didžiausios katastrofos dažnai ateina… Skaityti toliau »
Serija: „Ukrainos tridantis #2“. Nikas Fosa – laisvos sielos žmogus, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys – bando įsišaknyti Ukrainoje, kur gyveno ištisos jo giminės kartos. Gindamas savo rankomis užaugintą derlių Nikas jau manėsi susidorojęs su banditais, bet vieną dieną iš sąskaitos dingsta visi gimtinėje uždirbti pinigai. Ieškodamas tiesos Nikas pakliūva į painų Ukrainos korumpuotų valdininkų,… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #54“. Vargu ar iš itališkojo Pietų Tirolio kilęs autorius S. de Giampietro tikėjosi, kad 1940 m. išvykęs gyventi į Vokietiją ir pareiškęs norą tarnauti kariuomenėje pateks į įslaptintą diversantų – „brandenburgiečių“ būrį, rengiamą itin atsakingoms ir pavojingoms operacijoms. Šie specialią atranką perėję kariai pratinti žaibiškai orientuotis bet kurioje situacijoje, jie išmanė… Skaityti toliau »
Jonas Kiriliauskas – rašytojas, istorikas, kultūrininkas. Žinių ir autentikos šiam istoriniam romanui parašyti sėmėsi iš 1918–1920 m. savanorių prisiminimų, tarpukario spaudos publikacijų. 1935-ieji. Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos ir galimo karo nuojautos, o jauna šalis Lietuva mėgina tvirčiau stotis ant kojų, kurti savo valstybę ir tapatybę. Du žurnalistai gauna užduotį paieškoti Nepriklausomybės karo liudininkų – keliauti… Skaityti toliau »
Hermanas Krukas aprašo visuomeninius ir asmeninius įvykius, kurie prasideda 1939 m. rugsėjo mėnesį, kai jis bėgo nuo Varšuvą užpuolusių vokiečių ir tapo pabėgėliu Vilniuje, „Lietuvos Jeruzalėje“. Jo dienoraščiuose pasakojama apie dvejus tragiškus Vilniaus geto metus ir vėlesnius metus Estijos mirties stovyklose. Šioje unikalioje kronikoje pateikti visi surasti H. Kruko dienoraščių puslapiai ir liudytojų pasakojimai apie… Skaityti toliau »
Leidinys „Panerių dienoraštis“ sudarytas iš Kazimierzo Sakowicziaus, gyvenusio netoli žydų egzekucijos vietos Paneriuose ir fiksavusio kraupius įvykius 1941–1943 m., užrašų, saugomų Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose. Kartais net kelis kartus per dieną ant atskirų įvairaus formato popieriaus lapų, kalendoriaus lapelių K. Sakowicz žymėjosi siaubingas žudynių scenas nuo 1941 m. liepos iki 1943… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #52“. Vokiečių fizikė Gabi Kӧpp už mokslo srities ribų tapo žinoma dėl savo biografijos, kurią ji pasakoja knygoje „Kodėl gi aš buvau mergaitė? Viena 1945 metų pasitraukimo istorija“. Autorė aprašė savo patirtį Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet ji su seserimi bandė pabėgti į vakarus, bet pateko į sovietų karių nelaisvę. Tai… Skaityti toliau »
Ši knyga – Singapūro tėvu vadinamo ilgamečio šios valstybės premjero Lee Kuan Yew (1923–2015) prisiminimai, kuriuose pasakojama visą pasaulį nustebinusi nykštukinės šalies sėkmės istorija. Kai 1965 m. buvusi britų valda Singapūras paskelbė nepriklausomybę, niekas netikėjo, kad varganam Pietryčių Azijos užkampiui, neturinčiam nei gamtinių išteklių, nei valstybingumo tradicijų, per gana trumpą laiką pavyks ekonominiu požiūriu pralenkti… Skaityti toliau »
Ši knyga skiriama visiems, norintiems geriau pažinti vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, kai lietuvių tauta turėjo kovoti dėl išlikimo. Knygoje pateikiami faktai ir liudijimai yra pagrįsti Lietuvos ir Rusijos archyvuose atrastais dokumentais. Joje atskleidžiami sovietinės teroro sistemos ypatumai, rašoma apie karinių baudžiamųjų operacijų vykdymą, lietuvių masinių trėmimų, naikinimo kalėjimuose ir lageriuose aplinkybes, metodus ir padarinius,… Skaityti toliau »
Serija: „Liudijimai #5“. 1898 metų Ispanijos-JAV karas1899-1902 metų Filipinų-JAV karasJAV dalyvavimas 1900-ųjų tarptautinėje invazijoje į KinijąPirmieji karai, kuriems didelį dėmesį skyrė JAV lietuvių spaudaKarai, atvėrę duris išeiviams į JAV armiją Pirmojoje knygos „Laiškai iš svetimų karų“ dalyje nagrinėjama lietuvių spaudos reakcija į šiuos karus – kaip remdamasi įvairių šaltinių informacija ji atskleidė šių konfliktų užuomazgas… Skaityti toliau »
Istorinių romanų autorės Mandy Robotham knyga „Karo kūdikis“ nukelia skaitytojus į Antrojo pasaulinio karo laikus. Trumpas knygos nugarėlės aprašymas žada intriguojantį pasakojimą apie karo sunkumus, lemtingus sprendimus, draugystę bei žmogiškumą. „Karo kūdikis“ – į istorinio romano žanrą įvilkta išgalvota istorija, kuri galėjo nutikti iš tiesų. Mandy Robotham nukelia skaitytojus į 1944-tų metų Vokietiją. Pagrindinė romano… Skaityti toliau »
Serija: „Liudijimai #4“. Alekso Šemetos „Eilinio partizano atsiminimai“ – serijos „Liudijimai“ knyga. Dažniausiai užėjus kalbai apie kovojusius už Lietuvos laisvę paprastai prisimenami pokario partizanai. Tačiau partizanų būriai atsirasdavo ir tada, kai nedidelei Lietuvos armijai neužtekdavo jėgų vienu metu kautis su visais į mūsų šalį įsiveržusiais priešais, kaip nutiko 1919 m. šiaurės Lietuvą užplūdus bermontininkams. Tuo… Skaityti toliau »
„Renios dienoraštis“ yra autentiškas pasakojimas apie žydų merginos gyvenimą Holokausto metu. Renia nuo nacių rankos žuvo vos sulaukusi pilnametystės, o jos dienoraštis ilgai gulėjo šeimos seife Niujorko banke. Paskatinta dukros, Renios sesuo Elizabeth Belliak pasiryžo išversti dienoraštį į anglų kalbą ir paskelbti jį visam pasauliui. Įtaigus ir skausmingas nacių nusikaltimų liudijimas iš karto tapo „The… Skaityti toliau »
