Serija: „Istorinio romano biblioteka #2“. V. Skotas (1771– 1832) – naujųjų laikų Vakarų Europos istorinio romano pradininkas, palikęs skaitytojams spalvingą beletristinę Anglijos viduramžių ir buržuazinės revoliucijos laikų panoramą. „Puritonai“ (1816) – tai romanas apie Anglijos revoliucijos idėjų įkvėptą Škotijos puritonų 1679 m. sukilimą prieš 1660 m. restauruotą Stiuartų dinastijos valdymą. Autoriaus tikslas – atskleisti puritonų… Skaityti toliau »
The New York Times bestseleris, knyga išversta į 14 kalbų. Pagal „Gyvenimą po priedanga“ Apple TV+ kuria vaidybinį serialą, pagrindinį vaidmenį jame atliks „Oskaro“ laimėtoja Brie Larson. Kaip dažnai, žiūrėdami filmus apie šnipus, sudvejojate – ar jie išties sugeba taip meistriškai užverbuoti informatorius? Be vargo atsikratyti uodegos? Lyg talentingiausi aktoriai persikūnyti į smalsius turistus ar naujų rinkų ieškančius… Skaityti toliau »
Neįtikėtinos, dramatiškos ir žiaurios (o kartais – juokingos!) karo istorijos, kurių nerasite oficialiuose istorijos vadovėliuose ir mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Tik naujoje Giedriaus Petkevičiaus knygoje „DIDŽIŲJŲ KARŲ PASLAPTYS“ sužinosite apie negirdėtas įdomybes ir nutylėtas pasaulio karinių konfliktų istorijas + daugiau nei 150 nuotraukų ir žemėlapių aukštos kokybės spalvotoje knygoje! „Kiekvienas karo planas tampa nieko… Skaityti toliau »
Apie „Lituanicos“ transatlantinį skrydį
Istorijos entuziastė Jolita Bernotienė ir istorikė Ingrida Jakubavičienė kviečia Jus susitikti su pirmąja nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia – Sofija Smetoniene. Herojė prabils iš savo laiškų ir amžininkų atsiminimų, papasakos, kokia ji buvusi žmona ir mama, prezidento partnerė ir patarėja. Istorikai pridurs, kad taip pat ir visuomenės veikėja, puoselėjusi Lietuvos diplomatinius ryšius su Kaune rezidavusiais užsienio… Skaityti toliau »
Romanas „Veidrodis ir šviesa“ užbaigia rašytojos Hilary Mantel istorinių knygų trilogiją, kurią pradėjo „Vilko dvaras“ ir tęsė „Įveskite kaltinamuosius“. Knygų siužetas nukelia į XVI amžiaus Angliją ir sukasi aplink karaliaus Henriko VIII patarėją Tomą Kromvelį. Tomas Kromvelis – žymi istorinė asmenybė. Nekilmingas vyras, kuris savo proto ir ambicijų dėka iškilo iki dešiniosios karaliaus Henriko rankos.… Skaityti toliau »
Universitetai gali būti pristatomi įvairiai – ir pasakojant apie rutinines dėstytojų, mokslininkų, studentų veiklas, ir išryškinant aukštojo mokslo židinių stiprybes bei silpnybes. Šioje knygoje pasirinkome dar vieną būdą. Jos dėmesio centre – Klaipėdos universiteto šimtamečiai pastatai ir jų istorijos. Tokį pasakojimo žanrą jau išbandėme, kai 2012 m. visuomenei pristatėme leidinį „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“. Skaitytojo… Skaityti toliau »
Serija: „Šaltasis karas #5“. Žurnalistas J.Bernard Hutton knygoje „Šnipės“ nukelia į Šaltojo karo laikus. Autorius pasakoja apie moteris šnipes, jų istoriją bei vaidmenį atliekant žvalgybos bei kontržvalgybos užduotis. „Šnipės“ – tiriamojo žanro istorinė knyga. J.Bernard Hutton buvo diplomatas ir žurnalistas, kuris domėjosi Rytų ir Vakarų santykiais bei žvalgybos veikla. Knygoje jis pateikia išsamius savo tyrimus… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #63“. Netrukus po to, kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, SSRS sieną peržengė ir ispanų Mėlynosios divizijos savanoriai. Daugelis pietiečių traukė kovoti prieš bolševizmą šventai tikėdami, kad kaunasi už europietiškos civilizacijos bei tikėjimo idealus, siekdami atkeršyti už Maskvos paramą ispanų kairiesiems per pilietinį karą, atsiteisti už pražudytas gimines ir bičiulius. Tarp… Skaityti toliau »
Paulo Brickhillo atsiminimai „Didysis pabėgimas“ – tai intriguojanti tikra istorija, kaip daugiau nei 600 kalinių sutelkė jėgas, kad pabėgtų iš belaisvių stovyklos „Stalag Luft III“. Plikomis rankomis ir primityviais įrankiais jie kasė tunelius, padirbinėjo pasus, gamino netikrus ginklus ir siuvo vokiečių karininkų uniformas – jų būtų prireikę ištrūkus iš stovyklos. Rogerio Bushellio, dar žinomo kaip… Skaityti toliau »
Penktasis, paskutinis romanas apie didįjį Egipto faraoną, užbaigiantis Ramzio gyvenimo istoriją. Išmušus paskutinės priešės — senatvės — valandai, Ramzis atsisėda Vakarų akacijos unksmėje, pasirengęs paskutinei kelionei. Dabar raštininkas Amenis, ištikimai tarnavęs savo valdovui visus šešiasdešimt septynerius jo valdymo metus, jau galėtų padėti į šalį papirusą ir teptuką, tačiau pirma jis privalo širdies krauju aprašyti įvykių… Skaityti toliau »
III a. pirmoje pusėje kunigaikščio Konrado I Mazoviečio prašymu į Mozūrijos ir prūsų žemių paribį kovoti su pagonimis atkeliavęs Teutonų ordinas (dar kitaip vadinamas Vokiečių arba Kryžiuočių ordinu) netrukus tapo didžiule grėsme Lietuvos ir Lenkijos valstybėms. Kelis šimtmečius trukusi priešprieša pasiekė kulminaciją 1410 m. liepos 15-ąją. Tądien lauke tarp Tanenbergo ir Griunvaldo kaimų jungtinė Lietuvos… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #61“. 1944-ųjų pabaiga. Raudonoji armija įsiveržė į Rytų Prūsiją. Žmonės paniškai bėga nuo žiauraus priešo. Kariai stoja į žūtbūtinę kovą, nes žino, kad tik jie gali pristabdyti raudonąją ordą ir suteikti tautiečiams laiko išsigelbėti. Karo sūkuryje atsiduria 1926 m. Rytprūsiuose gimęs lietuvių kilmės karys savanoris Günteris Emanuelis Baltuttis. Vokiečiams prarandant pozicijas… Skaityti toliau »
Rusija siekia skleisti priešiškas nuotaikas: užsienyje jos diplomatai pliekia Vakaruose vyraujančią „rusofobiją“ ir kursto populistines nuotaikas, o šalies žiniasklaida pristato Rusiją kaip taikią kaimynę ir tradicinių socialinių vertybių tvirtovę. Jos šnipai visur kiša nosį ir nevengia žudyti, o įsilaužėliai ir troliai kiaurą parą atakuoja Vakarų sistemas. Paprastai tai vadinama „hibridiniu karu“, bet tai neteisingas rusų strategijos supratimas.… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #62“. Otto Dietrich 1933-iais metais buvo pakviestas užimti Adolfo Hitlerio spaudos tarnybos vadovo vietą. Žurnalistas jau buvo puikiai pasižymėjęs Nacių partijoje. Otto Dietrich dirbo su fiureriu iki pat karo pabaigos, o vėliau parengė memuarus „Dvylika metų su Hitleriu. Nacių partijos spaudos vadovo atsiminimai“. Autoriaus pageidavimu knyga buvo išleista tik po jo… Skaityti toliau »
Serija: „Petro imperatorė #2“. Voltaire’as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą yra pavadinęs „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus. Rytas, pradedantis paskutines dvylika imperatorės agonijos valandų. Nenumaldomai artėjant mirties ir Dievo… Skaityti toliau »
Serija: „I Pasaulinis karas #5“. Šioje knygoje karas aprašomas šiek tiek kitaip, nei įprasta rašyti apie karus. Ji apie tai, ko daugelis nežinojo ir galbūt net neįsivaizdavo. Skaitydami knygą sužinosite, kodėl Sankt Peterburgas tapo Petrogradu, o britų karališkoji šeima pasirinko vadintis Vindzorais, kaip veikė juodoji propaganda ir šnipai, kodėl griebtasi cheminio karo ir kaip kovos… Skaityti toliau »
Tai trečioji knyga iš garsaus egiptologo Christiano Jacqo epopėjos apie didįjį XII a. pr. Kr. Egipto faraoną Ramzj II. Pirmojoje knygoje („Šviesos sūnus“) Ramzis – dar jaunuolis, žengiąs j Egipto sostą per nelengvai įveikiamus išbandymus ir randąs didžiąją viso savo gyvenimo meilę – nuostabiąją Nefertarę; antrojoje knygoje („Milijonų metų šventykla“) pasakojama, kaip ką tik faraonu… Skaityti toliau »
Rašytojas Tamim Ansary knygoje „Vakardienos atsiradimas: 50 000 metų istorija – civilizacijos, kultūros, konfliktai ir religijos“ pasakoja, kaip žmonės „išrado“ istoriją: nuo akmens iki virtualaus amžiaus. „Vakardienos atsiradimas“ yra chronologinis pasakojimas apie paskutinius penkiasdešimt tūkstančių žmogaus istorijos metų ir apima migraciją, kultūrą, visuomenių kūrimąsi, religijų suklestėjimą, tautosaką, karybą, ligas, kalbas, įrankius, prekybos kelius bei kitas… Skaityti toliau »
Knyga skiriama vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjų Vaclovui Biržiškai. Apžvelgtas gyvenimo kelias, visuomeninė kultūrinė veikla, aptartas darbas Kauno ir Vilniaus universitetų Teisių fakultetuose, vadovavimas šių universitetų bibliotekoms, įnašas į knygotyrą, ypač knygos istoriją ir bibliografiją (detaliau aptarti veikalai Lietuvių bibliografija, Aleksandrynas). Parodyti Biržiškos nuopelnai lietuviškų enciklopedijų kūrimo istorijoje. Paskutiniai… Skaityti toliau »