Jonas Karosas — Kalba Vilniaus akmenys
Iš 1926-1931 m. atsiminimų.
Temos Archyvai: Istorinė
Danutė Gailienė — Ką jie mums padarė
„Ką jie mums padarė“ – tai knyga, kurios jau keliolika metų laukia lietuviai, patys kentę miškuose, kalėjimuose, tremtyje ar emigracijoje, arba užaugę girdėdami skausmingus tėvų ir senelių pasakojimus. Tai knyga, kurioje atiduodama pagarba žuvusiems ir įvardijamos, pripažįstamos išgyvenusiųjų kančios. Bet kartu tai – moksliškai nepriekaištingas veikalas, kuriame aptariamas ir tarptautinis kontekstas, ir ilgalaikiai… Skaityti toliau »
Juozas Jurginis & Algirdas Šidlauskas — Kraštas ir žmonės
Serija: „Kultūrų pėdsakais #11“. Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV-XIX a.) Knygą sudaro XIV-XIX a. keliautojų parašyti tekstai, kuriuose pasakojama apie Lietuvą ir jos gyventojus. Pradedama seniausiu ir autentiškiausiu Lietuvos istorinės geografijos šaltiniu – XIV amžiuje kryžiuočių padarytais Lietuvos kelių aprašymais. Šiame, antrajame, knygos leidime skaitytojas ras ištraukų iš S. Medekšos kelionių dienoraščio (apie… Skaityti toliau »
Francas Baueris — Jekaterina II. Imperatorė ištvirkėlė
Imperatorės Jekaterinos II (vadinamos Didžiąja) gyvenimas – sudėtingas, įdomus, nepalyginamas nė su vieno imperatoriaus, nebent su Petro Didžiojo. Jekaterina II buvo žavi ir meili moteris, nepaprastai išsilavinusi, gerai išmananti literatūrą, filosofiją, mokanti svetimų kalbų (prancūziškai kalbėjo laisvai), sugebanti vadovauti ir valdyti galingą valstybę. Bet istorija ją prisimins visų pirma dėl nežabotų seksualinių polinkių ir aistrų.… Skaityti toliau »
Konstantin Simonov — Kareiviu niekas negimsta (2)
Simonovas pasakoja apie karą žiauriai, teisingai ir tiesiai. Ir tas, neturįs nė ženklo lakavimo, tiktai frontinis pasakojimo tiesumas laimėjo jo knygoms skaitytojų meilę. Kalbėdamas apie pralaimėjimus, jis pasakoja, kaip iš klaidų mokėsi žmonės, kaip radosi kareivių, karininkų, generolų karinis meistriškumas, kaip nyko iliuzijos ir brendo baisi smogiamoji armijos galia. Ir štai knygoje „Kareiviu niekas negimsta“… Skaityti toliau »
Konstantin Simonov — Kareiviu niekas negimsta (1)
Simonovas pasakoja apie karą žiauriai, teisingai ir tiesiai. Ir tas, neturįs nė ženklo lakavimo, tiktai frontinis pasakojimo tiesumas laimėjo jo knygoms skaitytojų meilę. Kalbėdamas apie pralaimėjimus, jis pasakoja, kaip iš klaidų mokėsi žmonės, kaip radosi kareivių, karininkų, generolų karinis meistriškumas, kaip nyko iliuzijos ir brendo baisi smogiamoji armijos galia. Ir štai knygoje „Kareiviu niekas negimsta“… Skaityti toliau »
Ivan Stadniuk — Karas
Romane pasakojama apie Tarybinės vyriausybės pastangas stiprinti šalies gynybinę galią karo išvakarėse, vaizduojami Didžiojo tėvynės karo pradinio laikotarpio mūšiai Baltarusijoje ir Smolensko aukštumoje. Veiksmas vyksta ne tik fronte, bet ir Generaliniame štabe, Vyriausiosios karo vadovybės būstinėje
Mark Solonin — Birželio 22-oji Katastrofos anatomija
Penkis dešimtmečius sovietiniai istorikai verkšleno, kad „istorija mums skyrė mažai laiko pasirengti karui“. Deja, viskas buvo atvirkščiai. Daug, neleistinai daug laiko nelaboji „istorija“ skyrė Stalino režimui. Du dešimtmečius vykęs nuožmus visų dorovės ir teisės normų, viso garbės ir orumo supratimo griovimas subrandino nuodingus vaisius. Nė vienoje hitlerinės agresijos auka tapusioje šalyje nebuvo tokio moralinio nuosmukio,… Skaityti toliau »
Arvydas Anušauskas — Lietuvos žvalgyba 1918-1940 m
Prieš devyniasdešimt penkerius metus susikūrusi Lietuvos žvalgyba pergyveno labai įdomų ir sudėtingą laikotarpį. Lietuvos žvalgybos istorija pasižymėjo labai intensyviomis dvikovomis su kaimyninių valstybių slaptosiomis tarnybomis, sėkmingomis ir nesėkmingomis slaptomis operacijomis, nevienareikšmiška politinių sąlygų įtaka slaptųjų tarnybų veikimui. Tiriant slaptųjų tarnybų veikimą, atskleidžiama jų raida, metodų kaita, aprašomos įdomesnės operacijos, apibūdinta Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos… Skaityti toliau »
Gunter K. Koschorrek — Neužmiršk erškėčių meto
Lietuvių skaitytojui pateikiamuose Vermachto 24-osios tankų divizijos kareivio atsiminimuose sukrečiamai atsiskleidžia, ką per Antrąjį pasaulinį karą Rytų fronte patyrė vokiečių eiliniai ir puskarininkiai. Buvęs kulkosvaidininkas pasakoja, ką išgyveno kaudamasis prie Stalingrado ir Nikopolio placdarme, purvo klampyne traukdamasis per Ukrainą ir grumdamasis Rumunijoje, Lenkijoje bei Rytprūsiuose. Mūšiai vaizduojami labai autentiškai, perteikiant įtampą ir tragizmą. Karas… Skaityti toliau »
Nik Cornish — Berlynas: Pergalė Europoje
Serija: „II Pasaulinis karas #5“. 1945 m. balandį ir gegužę Berlynas tapo Antrojo pasaulinio karo galutinių naikinamųjų veiksmų vieta Europoje. Vokietijos sostinė virto mūšio lauku. Po tris savaites trukusios negailestingos ir žūtbūtinės kovos Raudonoji armija palaužė miesto gynybą ir sutriuškino paskutinius vokiečių armijos likučius Rytuose. Šių įsimintinų mūšių ir pasirengimo jiems epizodus su visomis ryškiausiomis… Skaityti toliau »
Nikita Petrov — Budeliai. Jie vykdė Stalino užsakymus (Serija: komunizmas be grimo)
„Ar išmokome istorijos pamoką!? Deja, vienur ar kitur galime išgirsti svarstant apie „istorinę Stalino diktatūros naudą“. Stalinas pristatomas kaip „tėvynės gelbėtojas“, jo glamūrinį paveikslą pastoviai bando prakišti į plakatus ir išstatyti visuotinei apžvalgai. Pergalės dienos išvakarėse Atgimstančiam mitui apie „išmintingą, artimą ir mylimą“ gali sutrukdyti tik daugybe dokumentų pagrįsta, tiksli istorinė tiesa apie jį –… Skaityti toliau »
Joachim Hoffmann — Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m.
Serija: „II Pasaulinis karas #7“. Rusijoje šie kariai iki šiol tebelaikomi išdavikais. Jie vadinami prieš savo tautiečius kovojusiais Hitlerio pakalikais, budeliais, sąžinę praradusiais niekšais. Bet ar iš tiesų generolo Andrejaus Vlasovo vadovaujamai Rusijos išvadavimo armijai – ROA – tinka šie epitetai? Apie tai savo knygoje "Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m." rašo… Skaityti toliau »
Wendy Lower — Hitlerio furijos
Serija: „II Pasaulinis karas #16“. „Hitlerio furijos“ – tai amerikiečių istorikės Wendy Lower bestseleris, kuriame nagrinėjamas mažai tyrinėtas Trečiojo reicho istorijos aspektas – moterų vaidmuo, o neretai ir tiesioginis dalyvavimas nacių organizuotoje žudymo mašinoje Vokietijoje bei jos okupuotose teritorijose. Ši knyga buvo nominuota JAV nacionaline knygų premija dalykinės literatūros srityje. Jos dirbo slaugėmis… Skaityti toliau »
Vladimir Bešanov — Trečiojo Reicho katastrofa
Serija: „II Pasaulinis karas #15“. Per Antrąjį pasaulinį karą bombarduojant Vokietijos miestus žuvo per 600 tūkst. civilių gyventojų, dvigubai daugiau buvo sužeisti ar sužaloti, 13 mln. liko be pastogės. Sunaikinti neįkainojamos vertės meno kūriniai, senovės architektūros paminklai, bibliotekos ir mokslo centrai. Tai buvo tikra katastrofa, bet „nugalėtojų neteisia“. Kaip tik todėl apie barbariškus, daugybę gyvybių… Skaityti toliau »
Vytautas Ališauskas & Liudas Jovaiša & Mindaugas Paknys & Rimvydas Petrauskas & Eligijus Raila — Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai
Ši knyga skirta XIV-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūros istorijai. Ją čia norėtume traktuoti kaip reiškinių gyvenimą. Reiškiniai nėra tas pat, kas faktų sąnašos. Jie aprėpia bei sutelkia laike ir erdvėje išsklaidytus faktus į prasmingas visumas. Keturių amžių atstumas šiuo atžvilgiu yra nei didelis, nei mažas. Žinoma, didelis, jei sugretinsime neraštingą Viduramžių didiką su Apšvietos… Skaityti toliau »
Inga Arlauskaitė & Raminta Kšanytė-Armstrong — Okupacine kariuomene Lietuvoje
„Okupacinė kariuomenė Lietuvoje“ – tai pirmoji studija, kurioje remiantis anksčiau nepublikuotais archyviniais šaltiniais visapusiškai nagrinėjamos sovietinės okupacinės armijos buvimo Lietuvos teritorijoje sąlygos, santykiai su sovietinės Lietuvos valdžia 1945–1990 m. ir nepriklausoma Lietuva 1990–1991 m. Knygoje įvertinami įvairūs veiksniai, daugiau ar mažiau turėję įtakos sovietinės Lietuvos valdžios ir Pabaltijo karinės apygardos santykiams, aneksuotos Lietuvos išteklių naudojimas… Skaityti toliau »
Vladimir Markovčin — Feldmaršalas Paulius
Nepaprasta karjera: karininkas, generolas, feldmaršalas. Frydrichas Paulius brangino ir mylėjo fiurerį: tik jis ir tik jo idėja lėmė šlovę ir feldmaršalo lazdą. įsitikinęs nacistas protauja vokiškai sveikai: už fiurerį iki paskutinės akimirkos. Ta akimirka atėjo 1943 metų žiemą Stalingrade – naujasis feldmaršalas atidavė savo trijų šimtų tūkstančių armiją. Vokietijoje trijų dienų gedulas. Paulius prie Maskvos,… Skaityti toliau »
A. J. P. Taylor — Nuo Sarajevo iki Potsdamo
1914-1945 metų laikotarpis pilnas paraadoksų: tautos viena po kitos įtvitina savo nepriklausomybę, bet tautiniai skirtumai vis nyksta; radijas, laikraščiai, automobiliai tampa europiečio kasdienybės dalimi, o menininkai kuria abstraktųjį meną ir skelbia ,,susvetimėjimą“. Demokratiniai rinkimai Vokietijoje suteikia valdžią Hitleriui, o kruvina Rusijos revoliucija – Stalinui.
Boguslaw Woloszanski — Tas žiaurus XX amžius
XX a. – tai žiaurių karų, pasikėsinimų, agresijos ir smurto amžius. Tai amžius, kai galingųjų valstybių vadovų asmeninės ambicijos, simpatijos ar neapykanta labai dažnai nelėmė milijonų visiškai nekaltų žmonių likimus. Visa tai aprašo žurnalistas B. Vološankskis savo knygose. Autorius pateikia skaitytojams daug naujų faktų, visai kitu aspektu aiškina daugelį įvykių, atskleidžia tų įvykių įslaptintas… Skaityti toliau »