Pėnemiundė. Šis žodis iki šiol apgaubtas paslaptimi. Apie mįslingą mokslinį kompleksą Baltijos pajūryje, kuriame kurtos laiką aplenkusios raketos V-1 ir V-2, parašyta daugybė straipsnių ir knygų, kuriami filmai. Tačiau paprastai tai būna žvilgsnis iš šalies, istoriniai faktai maišomi su prielaidomis, spėlionėmis, nepatvirtintais gandais. Inžinieriaus D. Huzelio knyga yra kitokia. Jis aprašė, ką matė ir… Skaityti toliau »
Apie Trečiojo reicho tankų pajėgas, jų veiksmus fronte ir žinomiausius įgulų vadus sklando daugybė legendų. Vokietija, kuriai po Pirmojo pasaulinio karo buvo uždrausta gaminti ir turėti tankus, A. Hitleriui atėjus į valdžią vos per kelerius metus pasiekė neįtikėtinai daug. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios ir jam vykstant, Vermachtas sugebėjo ne tik išvystyti puikią tankų veiksmų… Skaityti toliau »
„Keliai į Rusiją“ – tai amerikiečių profesoriaus Roberto Huhno Joneso istoriniais dokumentais grįsta knyga apie Jungtinių Amerikos Valstijų lendlizą – paramą Sovietų Sąjungai per Antrąjį pasaulinį karą. Autorius remiasi vertingais duomenimis iš JAV Valstybės departamento archyvų bei kitų vyriausybinių šaltinių, kur tik įmanoma, pateikia informacijos ir iš sovietų pusės. JAV lendlizas SSRS yra nedaug… Skaityti toliau »
Stalingrado kautynės ir vokiečių 6-osios armijos tragedija – vienas dramatiškiausių Antrojo pasaulinio karo istorijos puslapių. Apie šią 1942 m. pab.–1943 m. pr. vykusią dramą iki šiol leidžiamos knygos, ieškoma atsakymų į klausimus, kas kaltas dėl vokiečių pralaimėjimo ir kodėl nepavyko išvengti visiškos apsupties. Šioje Joachimo Wiederio ir Heinricho von Einsiedelio knygoje „Stalingradas. Tragedija prie… Skaityti toliau »
Knygos autorius Samuel P. Huntington – amerikiečių politologas, Harvardo universiteto profesorius, dėstęs jame penkis dešimtmečius. „Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarka“ – stebinanti ir provokuojanti knyga apie kardinalius pokyčius pasaulio politikoje žlugus komunistinei santvarkai. Politologas aiškina, kaip neišvengiamas skirtingų civilizacijų susidūrimas po Šaltojo karo visiškai pakeitė tautų bei kultūrinių ideologijų padėtį šių dienų politikoje. Autorius… Skaityti toliau »
Atkūrus nepriklausomybę, pirmą kartą pradedamas leisti išsamus Lietuvos istorijos veikalas. Autorius ir visiems žinomus, ir naujai surastus faktus interpretuoja Europos įvykių kontekste. Ypač daug dėmesio skiria Lietuvos ir Lenkijos santykiams, aiškindamas ir pasiekimus, ir pralaimėjimus. Išvados daromos remiantis atidžiai išstudijuotais šaltiniais. Veikalo struktūra chronologinė, stilius paprastas ir suprantamas. Naujų žinių aptiks kiekvienas, besidomintis Lietuvos istorija.… Skaityti toliau »
Rami Vilniaus senamiesčio gatvelė kadaise buvo viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo“ gatvių. Čia stovėjo Didžioji sinagoga ir Strašūno biblioteka, rezidavo Gaonas, veikė kloizai, šurmuliavo turgūs ir restoranai, glaudėsi daugybė krautuvėlių, gyveno, skurdo ir verslavo miesto žydai. Šis kultūrinis pažintinis gidas po Žydų gatvę – tarsi surastas pradingęs archyvas. Jame nuosekliu pasakojimu, nuotraukomis, brėžiniais ir kita… Skaityti toliau »
Monografijoje tyrinėjama išeivijos ir Lietuvos diplomatinės tarnybos (LTD) informacinė kova su LTSR propaganda pradiniu Lietuvos okupacijos etapu 1940–1945 metais. Remiantis Lietuvoje ir išeivijoje surinkta archyvine medžiaga, analizuojama informacijos sklaidos įtaka išeivių bendruomenėje palaikant Lietuvos siekį atgauti nepriklausomybę, kartu su LDT pabrėžiant neteisėtą jos aneksiją ir atkakliai primenant pasaulio vadovams bei visuomenei apie Lietuvą kaip juridiškai… Skaityti toliau »
Maurice’as Merleau-Ponty – vienas svarbiausių „fenomenologinio“ mąstymo atstovų, savaip plėtojęs Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio filosofijas, svarstęs apie fenomenologijos prigimtį ir galimybes. Jis padarė įtaką visam XX a. antrosios pusės prancūziškajam mąstymui: Emmanueliui Levinui, Pauliui Ricœurui, Micheliui Foucault, Gilles’iui Deleuze’ui, Algirdui Juliui Greimui. Tai kertinis autorius nagrinėjant „kūniškumo“ temą.Ši knyga laikoma Merleau-Ponty „opus magnum“. Jos… Skaityti toliau »
Per pastaruosius pusę milijardo metų planetoje įvyko penki masiniai rūšių išnykimai, kai gyvybės įvairovė Žemėje staiga dramatiškai sumažėjo. Šiuo metu pasaulio mokslininkai stebi šeštąjį išnykimą, kuris, kaip spėjama, gali būti pats pražūtingiausias įvykis nuo meteorito smūgio, išnaikinusio dinozaurus. Kad ir kaip nesinorėtų to pripažinti, šįkart kataklizmą lemiame mes patys – žmonės. The New Yorker žurnalistė,… Skaityti toliau »
Serija: „Šaltasis karas #2“. Sovietų Sąjungos lyderiu tapęs ilgametis KGB vadovas Jurijus Andropovas dezinformaciją apibūdino kaip kokainą, kurio kartą pauostę galbūt gyvensite kaip gyvenę, bet jeigu vartosite kasdien, tapsite narkomanu – visiškai kitu žmogumi. 1978 m. į Vakarus pabėgęs vienas iš šios knygos autorių, N. Ceauşescu valdomos Rumunijos saugumo generolas ir išorinės žvalgybos viršininko… Skaityti toliau »
Susidūrimas su problemomis ir jų sprendimas yra skausmingas procesas, kurio daugelis mūsų stengiasi išvengti. O pats vengimas sukelia dar didesnį skausmą ir neleidžia tobulėti nei intelektualiai, nei dvasiškai. Remdamasis savo paties profesine patirtimi dr. M Scottas Peckas, praktikuojantis psichiatras, siūlo būdus, kurie padeda pasiekti aukštesnį savęs pažinimo lygį, t. y. drąsų savo problemų pripažinimą… Skaityti toliau »
Serija: „Būtovės slėpiniai #3“. Laida „Būtovės slėpiniai“ Lietuvos televizijos eteryje rodyta vienuolika metų (1993–2004). Kūrėjų sumanymas apie Lietuvos istoriją pasakoti gyvos diskusijos forma sudomino tiek akademinę bendruomenę, tiek visuomenę, o televizijos laida virtu savitu kultūriniu ir istoriografiniu reiškiniu. Laidos kūrėjai 1998 m. buvo įvertinti Nacionaline premija. 2014 m. pasirodžiusi pirmoji „Būtovės slėpinių“ knyga… Skaityti toliau »
Serija: „Būtovės slėpiniai #1“. Laida „Būtovės slėpiniai“ Lietuvos televizijos eteryje rodyta vienuolika metų (1993–2004). Laidos režisieriaus Algimanto Galinio ir redaktoriaus Alberto Žostauto sumanymas apie Lietuvos istoriją pasakoti gyvos diskusijos forma virto savitu kultūriniu ir istoriografiniu reiškiniu, o aistringos istorikų Edvardo Gudavičiaus ir Alfredo Bumblausko polemikos svarstant pačius svarbiausius Lietuvos istorijos klausimus greitai sulaukė… Skaityti toliau »
Serija: „Būtovės slėpiniai #2“. 2014 m. pasirodė pirmoji „Būtovės slėpinių“ knyga, parengta pagal unikalų laidų ciklą, rodytą Lietuvos televizijos eteryje 1993-2004 m. Laidos kūrėjai, su garsiais istorikais A. Bumblausku ir E. Gudavičiumi priešakyje, 1998 m. buvo įvertinti Nacionaline premija. Pristatome antrąją knygą „Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva“, kuri apima 1996-1999 m. rodytas laidas, skirtas apmąstyti… Skaityti toliau »
Gediminas Kulikauskas – gerai žinomas istorikas, trijų knygų („Apelsinų kontrabanda“, „Elektros boikotas“ ir „Respublika prieš Maskvą“) autorius, dirbantis Lietuvos muitinėje. Domisi Lietuvos kasdienybės, karo ir kontrabandos istorija, nuolat publikuoja straipsnius žurnaluose „Verslo klasė“, „Iliustruotoji istorija“. Naujausias jo darbas – „Lietuvio kodas“, knyga apie carinės ir smetoninės Lietuvos visuomenės bruožus ir netikėtą jų raišką šių… Skaityti toliau »
„Faktų galia/Factfulness“ – pasaulinis bestseleris. Viena svarbiausių pastarųjų metų knygų, jau pakeitusi daugybės žmonių supratimą apie gyvenimą! Kiek procentų pasaulio gyventojų gyvena skurde? Kodėl Žemėje didėja žmonių skaičius? Kiek mergaičių baigia mokyklą? Tai labai svarbios temos, kurių gvildenimas, pripažinkime, kelia įtampą ir nuojautą, kad žmonijos laukia sunkūs laikai. Tačiau vienas įtakingiausių pasaulio žmonių, TED fenomenas, visuomenės… Skaityti toliau »
Serija: „Šaltasis karas #1“. „Negyvėlio ranka: šaltojo karo ginklavimosi varžybos ir pavojingas jų palikimas“ – Pulitzerio premijai nominuota amerikiečio žurnalisto, Washington Post apžvalgininko Davido E. Hoffmano knyga, kurioje pasakojama apie žmones, norėjusius užbaigti masinio naikinimo erą. Joje taip pat nagrinėjamas ir šiandien grėsmę keliantis atominių, cheminių bei bakteriologinių ginklų palikimas, atskleidžiama, kaip buvo kuriamos mirtinos… Skaityti toliau »
2011–2016 metais Lietuvoje su šeima gyvenęs vokietis istorikas ir miesto antropologas Felixas Ackermannas patyrusiu žvilgsniu skrodžia kiaurai posovietinės visuomenės fasadus: pastatų, žmonių viešo elgesio, valstybės institucijų, paslaugų, o svarbiausia – kalbų ir tapatybių. Apie Lietuvą autorius pasakoja kaip nepaprastai įdėmus ir sąžiningas jos gyvenimo stebėtojas, atvykęs čia iš išorės, bet matantis ir suprantantis jos rūpesčius… Skaityti toliau »
Dainavos apygardos, Pietų Lietuvos partizanų srities LLKS gynybos pajėgų vado atsiminimai rašyti 1952–1956 metais. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, palaipsnis ginkluoto pasipriešinimo stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai. A. Ramanauskas-Vanagas buvo partizanas, idealistas, dora, stipri ir šviesi asmenybė, dėl savo įsitikinimų pasiryžusi net… Skaityti toliau »