Seneka, puikiai išmanydamas, ko labiausiai žmogui reikia, kalba apie tai, kas yra teisingumas, pareiga, kantrybė, drąsa, koks saugus ir veltui įgyjamas gėris yra gryna sąžinė. Autorius nuoširdžiai pasiryžęs padėti pašnekovui ir skaitytojui atsikratyti trūkumų ir pasiekti sielos ramybę, o kartu – laimingą gyvenimą. Lucijus Anėjus Seneka – žymus romėnų filosofas.
Serija: „Atviros Lietuvos knyga #13“. Knygoje nagrinėjamos pamatinės šiuolaikinės diplomatijos teorijos problemos.
Psichologijos profesorius Steven C. Hayes saviugdos knygoje „Išlaisvintas protas. Kaip atsigręžti į tai, kas svarbu“ pristato priėmimo ir įsipareigojimo terapiją PĮT, kurią pritaikę išmoksite gyventi pagal savo vertybes ir nebijoti nesėkmių ar galimo skausmo. Pagrindinė knygos „Išlaisvintas protas. Kaip atsigręžti į tai, kas svarbu“ tema – psichologinis lankstumas. Realybėje yra taip, kad nuo pavojų mus… Skaityti toliau »
„Keliai į Rusiją“ – tai amerikiečių profesoriaus Roberto Huhno Joneso istoriniais dokumentais grįsta knyga apie Jungtinių Amerikos Valstijų lendlizą – paramą Sovietų Sąjungai per Antrąjį pasaulinį karą. Autorius remiasi vertingais duomenimis iš JAV Valstybės departamento archyvų bei kitų vyriausybinių šaltinių, kur tik įmanoma, pateikia informacijos ir iš sovietų pusės. JAV lendlizas SSRS yra nedaug… Skaityti toliau »
Romėnų rašytojas, filosofas Lucijus Anėjus Seneka jau prieš du tūkstančius metų mėgino apibrėžti geradarystės sąvoką. Jis samprotauja, kokiais kriterijais vadovaujantis galima palyginti skirtingus gerus darbus, svarsto, ar reikia labdaros įstatymo, ar dera priekaištauti nedėkingajam, ar turime visam pasauliui skalambyti apie savo gerus darbus, ar geriau juos atlikti tyliai. Kaip ir kituose kūriniuose, Seneka čia… Skaityti toliau »
Atsižvelgiant tiek į psichoterapeutų, tiek į pacientų unikalumą, svarbu, kad skaitytojas šioje knygoje pristatomus tipus nevertintų kategoriškiau, nei derėtų. Nė vienas iš mūsų nesame vadovėlinė obsesinė asmenybė, tobula narcizinė asmenybė, gryna psichozinė arba ribinė asmenybė. Visi mes galime rasti savyje įvairių būdų, kuriais suvokiame pasaulį. „Psichoanalitinės diagnostikos“ tikslas – ne pasiūlyti terapeutams griežtų etikečių vadovą,… Skaityti toliau »
Autorius siekia plačiąją visuomenę supažindinti su Lietuvos prezidento institucijos užkulisiais ir palyginti Lietuvos prezidentus, per 30 metų ėjusius šias pareigas. Remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais, autorius atsako į daugybę kylančių klausimų apie Lietuvos prezidento instituciją ir aptaria buvusių prezidentų… Skaityti toliau »
Rusija internete kariauja su civiliais. Kiekvienas kritiškas balsas tampa priešu. Per pastaruosius kelerius metus visose Vakarų šalyse buvo vykdoma begalė tarptautinių, kartais nusikalstamų internetinių kampanijų prieš privačius žmones, kurias organizavo ir patvirtino Kremlius. Rusijos socialinių tinklų troliai kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, darė įtaką Britanijos apsisprendimui pasitraukti iš Europos Sąjungos, 2017 m. spaudė… Skaityti toliau »
Kam nepažįstama baimė per daug prisirišti ar būti paliktam?Kas nebijo nežinomybės?Kam nepažįstama ir pabaigos baimė? Baimė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Per visą žmonijos istoriją nuolat rasdavosi vis naujų bandymų nugalėti, sumažinti, įveikti arba pažaboti baimę. Tikėjimas, kad galime gyventi be baimės, – viena iš mūsų nuolatinių iliuzijų. Fritzas Riemannas, garsus vokiečių psichoanalitikas ir psichoterapeutas,… Skaityti toliau »
Dievo laukimas, dievų pasitraukimas, šventybės pėdsakai visada buvo Martino Heideggerio mąstymo dalykai. Jaunystės teologijos studijos įsirėžė į jo filosofavimą – dialogas, diskusija, polemika dėl pamatinių teologijos temų driekiasi per visą Heideggerio kūrybą. Pastaraisiais trim dešimtmečiais išleisti iki tol nežinoti svarbūs Heideggerio tekstai ir nauji jo mąstymo aplinkos tyrimai davė medžiagos naujai kelti klausimą, koks yra vieno… Skaityti toliau »
Buvęs Nerono auklėtoju, o jam tapus imperatorium – ir jo patarėju, 65 m. po Kr. įtartas dalyvavus sąmoksle ir Nerono priverstas nusižudyti, Seneka išliko stoikas tiek gyvendamas, tiek ir mirdamas. Pavojingais, intrigų kupinais laikais, kai niekas nebuvo tikras dėl savo gyvybės ar turto, stoicizmo filosofija mokė žmones neprisirišti prie žemiškų turtų, kantriai pakelti gyvenimo negandas,… Skaityti toliau »
Naujausioje kalbininko Algirdo Sabaliausko knygoje „Iš kur jie?“ itin patraukliu ir šmaikščiu stiliumi pasakojama žodžių atsiradimo istorija. Aptariant žodžių kilmę, kartu atskleidžiama netikėtų jų reikšmių sąsajų, įdomių faktų apie vieno ar kito žodžio patekimo į lietuvių kalbą ar įsitvirtinimo joje aplinkybes. Abėcėlės tvarka atskirai aprašyta apie 300 kasdienėje kalboje vartojamų bendrinių žodžių, svarbesnių ar įdomesnių… Skaityti toliau »
Antikoje „Alkibijadas“ buvo laikomas geriausiu įvadu į Platono filosofiją. Tai dialogas, kuriame Sokratas aiškinasi kaip išugdyti tikrą politiką. Jo pašnekovas, jaunasis Atėnų elito atstovas Alkibijadas, nors, atrodytų, ir turėtų būti idealus tokio pokalbio partneris, kaip kad dažnai nutinka Platono Sokratui, toks toli gražu nėra. Nepaisant to, Sokrato įžvalgos apie tai, ką reiškia būti politiku, koks… Skaityti toliau »
Nors šiuolaikinėje visuomenėje, vyraujant amžinosios jaunystės kultui, apie mirtį kalbama labai mažai, praskleisti nežinomybės uždangą ir bent akies krašteliu pažvelgti į gyviesiems neprieinamą pomirtinį gyvenimą rūpėjo visų epochų žmonėms. Kas slypi anapus ir ar egzistuoja gyvenimas po mirties? Šie klausimai nedavė ramybės pomirtine sielos kelione ypač besidomėjusiems senovės Egipto civilizacijos žmonėms. Mirusiųjų knyga – tai… Skaityti toliau »
Iš kur, kada ir kaip atsiranda pamišimas? Jis įgimtas ar yra sukeliamas? Jis vystosi lėtai ar yra kataklizminis įvykis? Kokie gynybiniai mechanizmai mus saugo nuo savęs pačių? Ar pamišimas – akivaizdus reiškinys? Ar neklystame vertindami pamišimą? Pristatydamas klasikinius pamišimo atvejus, analizuodamas vidinius ir išorinius virsmus, pasitelkdamas gausius kultūrinius išteklius ir psichoanalizės teorijas, Darianas Leaderis leidžiasi… Skaityti toliau »
Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistros persmelkti prisiminimai jam puikiai dera su nuoseklia refleksija. Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. Per šešiolika amžių nuo Augustino atsivertimo nebuvo meto, kuomet „Išpažinimai“ nebūtų turėję svarios įtakos… Skaityti toliau »
Kiekvienas vyras kažkada buvo berniukas. O kiekvienas berniukas turi svajonių, didelių svajonių. Svajoja būti didvyris, sumušti bloguosius, nuveikti drąsius žygdarbius ir išgelbėti į bėdą pakliuvusią merginą. Svajonių turi ir kiekviena mergaitė – kad ją išgelbėtų jos princas ir pasiimtų į didelį žygį, žinodamas, kad ji yra gražuolė. Tačiau kas toms svajonėms nutinka, kai suaugame?… Skaityti toliau »
Michel Foucault – vienas įtakingiausių XX amžiaus intelektualų, filosofas, istorikas. Į lietuvių kalbą jau yra išverstos jo knygos „Disciplinuoti ir bausti“, „Diskurso tvarka“, „Seksualumo istorija“. Knygoje „Tiesa ir teisinės formos“ pateikiamos penkios itin reikšmingos filosofo paskaitos iš leidinio „Raštai ir pasisakymai II“. Jos padės perprasti filosofinį rašytojo palikimą ir idėjas. Knygoje „Tiesa ir teisinės formos“… Skaityti toliau »
Pierre Manent (g. 1949) yra vienas ryškiausių dabartinės Europos politinės filosofijos kūrėjų. Su jo vardu siejamas Prancūzijos politinės filosofijos atgimimas. Manent tikslas – ne grynai teorinė, bet piliečių supratimą išplečianti politinė filosofija. Lietuvos piliečiai tris dešimtmečius nesugeba suprasti savęs ir juos supančio politikos pasaulio. Jie neranda tinkamų žodžių savo dabartinei padėčiai apibūdinti. Ši knyga padeda… Skaityti toliau »
Literatūros filosofijos vadovėlis, skirtas universitetų humanitarinėms studijoms. Aptariama daugeriopa literatūros ir filosofijos santykių problematika. Filosofinių idėjų kontekstuose literatūros tekstai interpretuojami kaip fenomenai.