Turbūt nėra kito rašytojo, kurio kūryboje meilės tema turėtų tokią didelę reikšmę kaip D. H. Lawrence’o. Net 576 psl. kolekcinis leidimas – geriausiu laikomas jo romanas „MYLINČIOS MOTERYS“ yra labiausiai provokuojantis požiūrio į meilę ir santykius atspindys. XX amžiaus pradžia. Vidurio Anglijos kalnakasių miestelis. Seserys Gudrūna ir Ursula siuvinėja rankdarbius ir svarsto apie santuoką.… Skaityti toliau »
„Išminties kalendorius“ – paskutinė Levo Tolstojaus knyga. Nors didysis devynioliktojo amžiaus rusų rašytojas išgarsėjo savo romanais „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, jis yra nemažai studijavęs dvasinį pasaulio kultūros palikimą ir rašęs religinėmis temomis – ši jo biografijos dalis mažai kam žinoma. Penkiolika metų rinkti išminties perlai – paties L. Tolstojaus nušlifuoti, tyčia pateikti paprasta ir… Skaityti toliau »
Žymus romėnų filosofas, etikos klausimus nagrinėjusio vėlyvojo stoicizmo atstovas Lucijus Anėjus Seneka (lot. Lucius Annaeus Seneca) dar buvo ir dramaturgas. Jo kūriniai teatrui, matyt, darė didelį įspūdį vėlesnėms kartoms, nes daugybė romėnų tragedijų buvo nustota perrašinėti ir neišliko, o dešimt Senekos dramų pasiekė mūsų laikus. „Oktavija“ iš jų išsiskiria tuo, kad yra parašyta ne… Skaityti toliau »
Imperijos laikų trylikos vyrų sąjungos darbų ir žygdarbių istorijos, su kruvinomis dramomis ir šiurpulingomis komedijomis bei meilės romanais.
Serija: „Populiarioji Vagos klasika #2“. Tai viena geriausių prancūzų rašytojo H. de Balzaco knygų apie šykštuolį tėvą ir nuoširdžią bei pasiaukojamą jo dukters meilę pusbroliui. „Eženi Grandė“ – romanas, turėjęs įeiti į „privataus gyvenime scenas“; viskas jame išdėstyta aplink stulbinančiai balzakišką paveikslą – tėtušį Grandė. Šita knyga, kuri dėl estetinių sumetimų (kompozicijos paprastumas, turinio vientisumas)… Skaityti toliau »
Serija: „Populiarioji Vagos klasika #1“. „Tamsi istorija“ – tai istorinis romanas, vaizduojantis senosios aristokratijos pasipriešinimą Napoleonui Bonapartui. Istorinių įvykių centre – policijos seklių ir romantiškosios aristokratės Loransos de Sen Sin moralinė dvikova.
Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmanno 1816 m. sukurta pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ – viena gražiausių visų laikų pasakų. Ji daugybę kartų buvo ekranizuota, kompozitorius Piotras Čaikovskis pagal ją sukūrė nuostabųjį baletą, statomą visame pasaulyje. „Spragtukas ir pelių karalius“ – jautri ir išmintinga, vaizduotę žadinanti, magiška pasaka, kuri sužavės bet kurio amžiaus skaitytojus.
Serija: „10+ #13“. Smagus, nors kartais liūdnas pasakojimas apie sesutes dvynukes,kurios atsidūrė skirtinguose miestuose, bet netikėtai susitiko vaikų pensione per atostogas. Gal bendrom jėgom jos vis dėlto įspės, kodėl tėvai jas išskyrė? Ir gal vieną gražią dieną jos vėl bus drauge ir su abiem tėvais?
Trokšdamas nuotykių jaunas mokytojas Izmaelis sėda į banginiautojų laivą „Pekodas” ir leidžiasi į klajones po jūrų platybes. Laivo kapitonas Ahabas, norėdamas atkeršyti už seną skriaudą, visą įgulą įtraukia į pašėlusią paslaptingo Baltojo Banginio medžioklę. Šis pusiau realistinis, pusiau fantastinis pasakojimas vystomas dviem plotmėmis – tai banginių medžioklė ir drauge romantinės simbolikos kupina intelekto ir valios… Skaityti toliau »
Lietuvoje Rumi vardas yra girdėtas bent jau tiems, kas domėjosi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba menkai žinoma. Poeto tikrasis vardas yra Jalal ad-Din Muhammad Rumi. Jis gimė 1207 metais rytiniame Persijos imperijos pakraštyje, Balcho mieste (šiandienis Afganistanas). Rumi mirė 1273 metais Konijoje, ten ir buvo palaidotas šalia tėvo. Didžiojo sufijų poeto atminimui Konijoje… Skaityti toliau »
Automobilio avarijoje žuvus motinai, vos aštuonerių sulaukusi Betė Harmon išsiunčiama į našlaičių globos namus. Ji atranda du būdus bent mintimis pabėgti iš slegiančios aplinkos: tai žaidimas šachmatais ir žalios pailgos piliulės, kasdien dalijamos vaikams, kad liktų ramūs. Netrukus tampa akivaizdu, kad Betė turi stulbinamą šachmatininkės talentą. Išskirtinai vyrų dominuojamame žaidime paauglė ima po truputį skintis… Skaityti toliau »
Serija: „10+ #14“. Šioje Niuberio (Newbery) medaliu apdovanotoje knygoje „Suskaičiuotos žvaigždės“ pasakojama apie drąsią dešimtmetę danę Anemariją Johansen. Per karą 1943 metais ši mergaitė nepabijojo vokiečių ir padėjo išgelbėti ne tik geriausią savo draugę, bet ir daug kitų žydų. Parašyti pasakojimą autorę įkvėpė tikra istorija. „Suskaičiuotos žvaigždės“ – tai jaudinanti visas kliūtis įveikiančios draugystės, drąsos… Skaityti toliau »
Jau legenda tapes Sakalas keleivis pasirode 1967 m. ir iš karto susilauke pasisekimo. Knyga buvo apdovanota tuo metu itin reikšminga Duffo Cooperio premija, o kritiku kaipmat priskirta prie svarbiausiu XX a. knygu apie gamta. Ilgainiui ji ne tik isitvirtino kaip literaturos apie gamta klasika, bet del savo ypatingo stiliaus ir intymios, su niekuo nesupainiojamos atmosferos… Skaityti toliau »
Tai žymaus 19 a. anglų rašytojo romanas, turintis autobiografinių motyvų, paties autoriaus mylimiausias kūrinys. Čia pagrindinio herojaus Deivido Koperfildo lūpomis pasakojamas jo gyvenimas nuo gimimo iki brandos metų. Prieš skaitytojo akis praslenka nelengva anksti likusio našlaičiu berniuko vaikystė, mokymosi metai, jaunystės džiaugsmai ir vargai. Gyvenimo kelyje jis susiduria su daugybe įvairiausių žmonių, tad romane gausu… Skaityti toliau »
„Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos” — tai 1962 m. išleista amerikiečių rašytojo Johno Steinbecko kelionių knyga, vienas geriausių šio žanro literatūros kūrinių. Autorius joje aprašo savo kelionę per Ameriką, kurioje jį lydėjo jo pudelis Čarlis. Rašytojas, būdamas penkiasdešimt aštuonerių, išsirengė į kelionę, norėdamas išgirsti tikrosios Amerikos kalbą, užuosti žolės ir medžių kvapą, pamatyti spalvas… Skaityti toliau »
„Lužino gynyba“ — trečiasis Vladimiro Nabokovo (1899—1977) romanas, kurį trisdešimtmetis autorius parašė rusų kalba 1929 m., o 1930 m. V. Sirino slapyvardžiu jį išleido rusų emigrantų leidykla Berlyne. Visuotinai pripažįstama, kad šis romanas – pirmoji didelė jauno rašytojo sėkmė, kai į jo kūrybą atkreipė dėmesį tiek rusų išeivijos profesionalioji kritika, tiek skaitančioji visuomenė. Genialus šachmatininkas Aleksandras… Skaityti toliau »
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #45“. Žymus XIX a. prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (1799-1850) apie 90 geriausių savo kūrinių sujungė į epopėją „Žmogiškoji komedija“. Papročių etiudams (privataus gyvenimo scenoms) priklauso apysaka „Sviediniu žaidžiančios katės namai“, pasakojanti apie nelaimingą vienos moters šeimyninį gyvenimą, ir „Gobsekas“, kuriame sukurtas raiškus palūkininko Gobseko paveikslas. „Slėnio lelija“ (kaimo gyvenimo scenos)… Skaityti toliau »
Naujosios italų literatūros pradininko Dž. Vergos (1840-1922) socialinis romanas „Mastras donas Džezualdas“ (1889) vaizduoja nesėkmingai susiklosčiusį praturtėjusio amatininko gyvenimą. Pagautas turtų troškulio jis veda kilmingą merginą, tačiau nelygi santuoka ir pinigai laimės jam neatneša.
„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.” „Į rytus… Skaityti toliau »
ymas „Šaltinis“, pirmąkart išleistas 1943 metais JAV – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį ir meilę, apie visuomenę, jos ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją. … Skaityti toliau »