„Žmogaus ir Dievo metai“ – liturginių metų pamokslų ciklas. Remdamasis Šventuoju Raštu ir interpretuodamas jo fragmentus autorius kalba apie dvasines ir dorovines žmogaus vertybes, atskleidžia pozityvų požiūrį į žmogaus ir Dievo santykį, dėsto tikėjimo tiesas. Liturginiai metai – tai kasmet pasikartojantis Dievo ir žmogaus gyvenimo ciklas. Prasideda puošniu pasiruošiamuoju advento laikotarpiu ir baigiasi Kalėdomis –… Skaityti toliau »
Vienas svarbiausių XX a. romanų; 1924 m. laisvajame Dancige gimė stebuklingas vaikas. Praėjus vos kelioms minutėms po gimimo jis ėmė suprasti suaugusiųjų žodžius. Bet sulaukęs trejų nusprendė nebeaugti, nors protu pranoko bet kurį suaugusįjį. Per savo neįtikėtiną gyvenimą Oskariukas įvykdė daug kraupių nusikaltimų bei nuostabiausių stebuklų, kosėjo bažnyčiose ir stebėjo skruzdėles, rado Vakarus ir prarado… Skaityti toliau »
Audra pakerta seną ąžuolą. Tai Stebuklingas Medis. Nežinodami apie magiškas jo galias, žmonės iš ąžuolo medienos pagamina Įvairių daiktu. Taip pat ir Raudonąją Kėdę, kuri moka vaikščioti, skraidyti ir pildyti ant jos sėdinčiųjų norus. Kėdė atsiduria talentingų, bet neturinčių darbo muzikantų šeimoje. Jų vaikai Tosė, Filipas ir Kukis trokšta, kad mama ir tėtis susirastų puikius… Skaityti toliau »
„Norėdamas gauti, turi duoti. Siekdamas vidinės stiprybės, turi pasiaukoti dėl ko nors kito. Sėkmė pažadina didžiausią nesėkmę — puikybę. Nesėkmė veda prie didesnės sėkmės — nuolankumo ir mokymosi. Norėdamas save atrasti, turi save prarasti. Rašydamas šią knygą nebuvau tikras, kad sugebėsiu tvirtai žengti charakterio ugdymo keliu, bet norėjau bent jau žinoti, kaip jis atrodo ir… Skaityti toliau »
Ši A. M. Piatigorskio knyga yra filosofinio traktato ir grožinės prozos sintezė. Pagrindinis šios istorijos veikėjas N. I. Ardatovskis — realus žmogus, kaip ir kiti personažai bei įvykiai. Jis yra filosofas iš prigimties, pasirinkęs verslininko kelią. Pasakojime galima atsekti tris chronologinius ir topografinius sluoksnius: Maskvos skersgatvį ir pokalbius, vykusius pavojingos ketvirtojo dešimtmečio atmosferos fone, jau… Skaityti toliau »
Romanas Q pasakoja apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, per visą ilgą pasakojimą pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religiniuose disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio, įsivelia į politines intrigas, kurios jį blaško po įvairias Vokietijos žemes, Antverpeną, Veneciją ir Stambulą. Jį ir visus… Skaityti toliau »
Romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ – tai moderni antikinio Orfėjo mito interpretacija, subtilus psichologinis pasakojimas, kuriame mūsų atpažįstamo dabarties laiko bei erdvės fragmentai pinasi su XX amžiaus dailės istorijos siužetais, jauno vyro ir vyresnės moters ryšys – su baugia karo nuojauta, nuodėmės troškimas – su atgaila, tikrovė – su prisiminimais ir fantazijomis. Tomas Vaiseta… Skaityti toliau »
Šioje knygoje rasite pirmuosius mano eilėraščius rašytus dar mokyklos suole prieš 10 metų, taip pat ir brandesnius, gimusius vos prieš kelis mėnesius. Tai – ir baltos eilės, ir griežtą rimą turintys eilėraščiai, vieni – labai ilgi, kiti – visai trumpučiai… Viskas priklauso nuo to, ko ieškosite… Knygos pavadinimas kilo iš įspūdžio, kurį kitiems sukelia mano… Skaityti toliau »
Rimantas Kmita — literatūrologas, poetas, rašytojas — pirmuoju savo romanu „Pietinia kronikas“ stato Šiauliams paminklą. Tai knyga apie dešimtojo dešimtmečio Šiaulius“ parašyta Šiaulių šneka. Apie bachūrą iš Pietinio rajono anais laukiniais laikais. „Pietinia kronikas“ — romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją — XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur… Skaityti toliau »