Žymų Archyvai: 2016

Nik Cornish — Berlynas: Pergalė Europoje

Serija: „II Pasaulinis karas #5“. 1945 m. balandį ir gegužę Berlynas tapo Antrojo pasaulinio karo galutinių naikinamųjų veiksmų vieta Europoje. Vokietijos sostinė virto mūšio lauku. Po tris savaites trukusios negailestingos ir žūtbūtinės kovos Raudonoji armija palaužė miesto gynybą ir sutriuškino paskutinius vokiečių armijos likučius Rytuose. Šių įsimintinų mūšių ir pasirengimo jiems epizodus su visomis ryškiausiomis… Skaityti toliau »

Joachim Hoffmann — Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m.

Serija: „II Pasaulinis karas #7“. Rusijoje šie kariai iki šiol tebelaikomi išdavikais. Jie vadinami prieš savo tautiečius kovojusiais Hitlerio pakalikais, budeliais, sąžinę praradusiais niekšais. Bet ar iš tiesų generolo Andrejaus Vlasovo vadovaujamai Rusijos išvadavimo armijai – ROA – tinka šie epitetai? Apie tai savo knygoje "Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m." rašo… Skaityti toliau »

Jonas Noreika (Generolas Vėtra) — Brydė ryto šerkšne

Tarpukario Lietuvos karo mokyklos karininko, žurnalo „Kariūnas“ redaktoriaus, prozininko, novelisto ir publicisto, žymaus Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatoriaus ir vado kpt. Jono Noreikos-Generolo Vėtros (1910–1947) publikuojami knygoje rašiniai pirmiausia skirti Lietuvos karo akademijos kariūnams, Lietuvos kariuomenės šauktiniams kariams, šalies bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, licėjų vyresniųjų klasių mokiniams ir kadetams, jauniesiems šauliams, visiems tiems, kurie svajoja rinktis… Skaityti toliau »

Javier Iriondo — Žvelk tolyn

Niekas per kelias dienas nepakeis gyvenimo, bet galima pakeisti kryptį, o su ja – ir likimą.   Davidas grįžta į Bostoną su knyga – ypatinga Jošua dovana prieš iškeliaujant anapus. Pradėdamas naują gyvenimo etapą, jis kupinas džiaugsmingos vilties. Bostone Davidas sutinka seną draugą Aleksą, kuris išgyvena gilią depresiją po didžiulės netekties, ir noriai pasinaudoja Jošua… Skaityti toliau »

Aušra Kaziliūnaitė — Esu aptrupėjusios sienos

„Ši knyga apie mano „aš“, apie sienas ir pastangas iš jų ištrūkti. Sienos yra ribos. Mes mąstome, jaučiame ar numanome savo ribas, kambario ribas, šalių ribas, pasaulio ribas, daiktų ribas, skirtingų kategorijų ribas, poezijos ribas, knygos ribas. Ribos ar net pats jų numanomo ar realaus egzistavimo faktas mus kuria, saugo, gina, atskiria vienus nuo kitų,… Skaityti toliau »

Svetlana Aleksijevič — Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių

Ukrainoje gimusi baltarusių rašytoja, 2015 m. Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič sukūrė unikalią polifoninės literatūros formą. „Aš neklausiu apie socializmą, aš klausiu apie meilę, pavydą, vaikystę, senatvę, muziką, aš klausiu apie tūkstančius smulkių žmonių gyvenimo dalelyčių… iš to pasaulio, kuris išnyko“, – sako rašytoja. Negailestingai atvirai piešdama sovietinio žmogaus portretą, ji demaskuoja ne tik valstybės… Skaityti toliau »

Eugenijus Laurinaitis — Žvilgsnis iš veidrodžio

Retas vyras taip gerai pažįsta moteris kaip šios knygos autorius – savo darbe jam tenka daugiausia susidurti su moterimis ir pasinerti į svarbiausias jų gyvenimo problemas. Ši didžiule profesine ir gyvenimiška patirtimi pagrįsta knyga suteikia skaitytojoms progą pažiūrėti į save jas suprantančio ir įdėmiai analizuojančio vyro akimis, skaitytojams – geriau suprasti savo esamą ar potencialią… Skaityti toliau »

Ed Yong — Manyje gyvena milijonai: apie mumyse gyvenančius mikrobus, arba Platesnis žvilgsnis į gyvybę

„The New York Times“ bestseleris. Pagal „The Economist“ – geriausia metų knyga apie mokslą. Pagal „The Times“ – viena iš Metų knygų. O kas, jei iš tiesų mes – ne unikalios individualybės, bet milijonų gyvų mikroorganizmų sankaupos? Ir žmogus, ir vapsva, ir zuikis – galybės bakterijų ir mikrobų namai. Daug kas mano, kad mikrobai kenksmingi… Skaityti toliau »

Svetlana Aleksijevič — Černobylio malda

Svetlana Aleksijevič (g. 1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje. 2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“. Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo… Skaityti toliau »

Autorių kolektyvas — Linksmos istorijos apie Tilį Ulenšpygelį, gimusį Braunšveigo žemėje

Vokiečių švankų knyga apie Tilį Ulenšpygelį yra vienas populiariausių vėlyvųjų Viduramžių kūrinių. Knygoje „Linksmos istorijos apie Tilį Ulenšpygelį, gimusi Braunšveigo žemėje“ atsiskleidžia pagarsėjusio pokštininko gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Kiekvienoje istorijoje aprašomas koks nors nutikimas – pats savaime liaudiškas anekdotas. Kartais herojaus poelgiai atrodo nemotyvuotai vulgarūs, bet tai, kas nūdienos skaitytojui sukeltų užuojautą ar pasibjaurėjimą,… Skaityti toliau »

Platonas — Charmidas

„Charmidas“ yra vienas iš Platono dialogų, kuriame Sokratas kalbina jauną ir populiarų vaikiną – Charmidą – apie tai, ką reiškia būti santūriam? Sokrato ir Charmido diskusija paliečia daug svarbių su santūrumu susijusių klausimų, kurie aktualūs ir šiandien.

Platonas — Alkibijadas

Antikoje „Alkibijadas“ buvo laikomas geriausiu įvadu į Platono filosofiją. Tai dialogas, kuriame Sokratas aiškinasi kaip išugdyti tikrą politiką. Jo pašnekovas, jaunasis Atėnų elito atstovas Alkibijadas, nors, atrodytų, ir turėtų būti idealus tokio pokalbio partneris, kaip kad dažnai nutinka Platono Sokratui, toks toli gražu nėra. Nepaisant to, Sokrato įžvalgos apie tai, ką reiškia būti politiku, koks… Skaityti toliau »

Audronė Žukauskaitė — Nuo biopolitikos iki biofilosofijos

Michel’is Foucault biopolitikos sąvoką suformuluoja „Seksualumo istorijos“ pirmajame tome („Valia žinoti“, 1976), o išsamiau aptaria 1975–1979 metais Prancūzijos kolegijoje (Collège de France) skaitytose paskaitose. Foucault biopolitiką sieja su galios technologijomis, kurios lemia, jog žmonių populiacija imama kontroliuoti kaip biologinė rūšis. Taigi biopolitika reiškia nuolatinį persvarstymą, kas yra gyvybė, bei politinius sprendimus, kokia gyvybė yra verta… Skaityti toliau »

Patrick Ness — Septynios minutės po vidurnakčio

Nuo to laiko, kai mama susirgo sunkia liga, Konoras kas naktį sapnuoja košmarą. O po vidurnakčio berniuką aplanko siaubūnas. Jis papasakoja tris neįprastas, susimąstyti skatinančias istorijas. – Neturiu kada klausytis kvailo nuobodaus medžio paikų nuobodžių susapnuotų istorijų… – atkirto Konoras. Tačiau ateis ir paties Konoro eilė papasakoti istoriją. Tai nebus išgalvotas pasakojimas. Jis turės pasakyti… Skaityti toliau »

Robert R. Reilly — Kaip gėjai tampa norma

Buvęs JAV prezidento Ronaldo Reagano patarėjas, nacionalinio saugumo ir kultūrinių karų ekspertas Robertas R. Reilly knygoje „Kaip gėjai tampa norma“ (angl. Making Gay OK) klausia, kaip tapo įmanoma Vakaruose įvykusi radikali mąstymo apie seksualinę moralę revoliucija. Kaip Vakarų šalių politikai ir mokslininkai pradėjo kalbėti, jog normalu ir saugotina tai, kas visoms visuomenėms visais amžiais ir… Skaityti toliau »

Leigh Bardugo — Šešėlis ir kaulas. Grišų trilogija. Pirma knyga

– Aš tavęs labai ilgai laukiau, Alina, – prisipažino jis. – Tu ir aš pakeisime pasaulį. Apsuptą priešų, kažkada garsią Ravkos tautą dalija Šešėlio kanjo­nas – neįžengiamos tamsos ruožas, knibždėte knibždantis monstrų, mintančių žmonėmis. Alina Starkova niekuomet nepasižymėjo ypatingais gabumais. Tačiau kai kanjone užpuolamas jos pulkas ir žiauriai sužeidžiamas geriausias draugas, joje prabunda slypėjusios galios… Skaityti toliau »

Jurgis Brėdikis — Ne Dievai: iš medikų gyvenimo (2)

Serija: „Ne Dievai #2“. Jurgio Brėdikio beletristikos knygos „Ne Dievai: iš medikų gyvenimo“ pagrindiniai herojai – Antanas, Paulius ir Emilis – dar besimokydami Kauno „Aušros“ gimnazijoje sutarė pasirinkti gydytojo profesiją. Karo ir pokario metų audros juos išskyrė: vieną nubloškė į Sibirą, antrą – į Vakarus, tačiau visi trys tapo chirurgais ir po kelių dešimtmečių vėl… Skaityti toliau »

Haidakhandi Samaj — Babadži mokymas. Tiesa paprastumas ir meilė

Indijos Himalajų Kumaon kalnų papėdėje, tapusioje daugelio praeities ir dabarties Indijos didžių šventųjų gimtine ar namais, gyveno Šri Hairakhan Vale Baba. Klausiantiems, Hairakhan Baba kartais prisipažindavo, kad jis yra Šiva Mahavatar Babadži, žinomas šimtams tūkstančių pasaulyje Paramhansos Joganandos knygos „Jogo autobiografija“ dėka. Mahaavataras – žmogiška Dievo, kuris negimė iš moters, apraiška. Šri Babadži („Šri“ –… Skaityti toliau »