Žymų Archyvai: 1987

Jeremej Parnov — Marijos Mediči skrynelė

Romane pasakojama apie šių dienų įvykius, kuriems pagrindą davusi nežinomomis aplinkybėmis kadaise Maskvoje atsidūrusi senovinė relikvija – Marijos Mediči skrynelė. Autorius pateikia daug istorinės medžiagos, susijusios su šia senovės paslaptimi.

Čingizas Aitmatovas — Ilga kaip šimtmečiai diena

Kirgizų tarybinis rašytojas, Lenino premijos laureatas Čingizas Aitmatovas šiame veikale kelia esminius žmogaus būties klausimus, įsakmiai primena žmonėms, kad jie atsakingi už mūsų Žemės likimą, už žmonijos pažangą. Romane pasakojama eilinio geležinkeliečio Jedigėjaus, mąstančio, tvirtos dvasios žmogaus, kovotojo dėl teisybės, gyvenimo istorija, kurioje atsispindi daugelis svarbių pokarinio laikotarpio įvykių.

Andris Kolbergs — Šešėlis

Serija: „Drąsiųjų keliai #157“. Detektyvinio romano siužetas patrauklus, ne visai tradicinis. Tardytojas Harijas Dauka, narpliodamas iš pažiūros paprasto nusikaltimo bylą, aptinka gilios ir skaudžios tragedijos šaknis.

Julijan Semionov — Briliantai proletariato diktatūrai

Šis kūrinys yra pirmasis iš romanų ciklo „Alternatyva“. Juo pradedama žymaus tarybinio žvalgo biografija. Tyrinėdamas Isajevo-Štirlico asmenybę, rašytojas įtikinamai motyvuoja svarbiausią tarybinio žvalgo charakterio bruožą – meilę Tėvynei. Romane „Briliantai proletariato diktatūrai“ pasakojama apie 1921 metais įvykdytą briliantų vagystę iš RTFSR vertybių saugyklos ir jaunos Tarybų respublikos priešų siekimą sužlugdyti valstybės akciją – parduodant brangenybes… Skaityti toliau »

Brian Fitzgerald — Defo

Serija: „Siluetai #9“. Anglų rašytojo knyga apie Danielį Defo – žymų savo meto publicistą, pelniusį pasaulinę šlovę romanu „Robinas Kruzas“ Defo portretas piešiamas plačiame visuomeninio gyvenimo fone.

Georgij Gulija — Faraonas Echnatonas

Romane vaizduojama paslaptingoji Kemi valstybė senovės Egipto faraono Echnatono valdymo laikais. Paneigęs per amžius įsitvirtinusį dangaus dievo Amano kultą ir paskelbęs įsivaizduojamo, matomo dievo Amono (saulės disko) kultą, faraonas susiduria su žinių ir aristokratijos pasipriešinimu. Romane parodomi 1347 m. pr. m. e. kelių mėnesių įvykiai, kai faraonas atsiskiria nuo savo žmonos Nefertitės, daugelio jo sumanymų… Skaityti toliau »

Edogawa Rampo & Richard Hey & Graham Greene — Nuotykiniai užsienio rašytojų kūriniai

Serija: „Nuotykiniai užsienio rašytojų kūriniai #3“. Japonų detektyvo pradininko E. Ranpo apysakoje „Pabaisa tamsoje“ parodoma, kaip loginis mąstymas padeda atskleisti nusikaltimą. VFR rašytojo R. Hejaus romanas „Žmogžudystė prie Lyceno ežero“ – apie narsią moterį, policijos komisarą. Anglų rašytojas G. Grinas romane „Baimės ministerija“ vaizduoja kovą prieš hitlerinę agentūrą.

Jonathan Swift — Guliverio kelionės (1987)

Apvilkęs savo veikalą pasakos apdaru, rašytojas negailestingai išjuokė atskirų žmonių ir visuomenės ydas, pasmerkė to meto Anglijos gyventojų netikusius papročius, valdančiųjų sluoksnių godumą. Likimo blaškomas, knygos herojus Guliveris patenka pas liliputus ir milžinus, laputus ir ygagus, patiria nuostabiausių nuotykių.

Emilio Salgari — Malajų maištas

Italų rašytojo (1862-1911) nuotykių romane vaizduojama malajų vado Tigro kova su anglų, amerikiečių ir olandų kolonizatoriais. Plaukiodami greitais burlaiviais, piratai – ne plėšikai, o taurūs kovotojai už savo tautos laisvę – keršija pavergėjams už nužudytus tėvus ir artimuosius.

Ivan Jefremov — Taidė Atėnietė

Serija: „Laisvalaikio skaitiniai #6“. Ivano Jefremovo kūrinys nušviečia vieną aštrių antikinio pasaulio laikotarpių – Aleksandro Makedoniečio karų epochą. Autorius daug dėmesio skiria graikų filosofų humanistų, kurių pažiūros į pasaulį turėjo įtakos žmogiškosios moralės formavimuisi, mokymams ir įkvepiančiam meno vaidmeniui žmogaus gyvenime. Svarbiausioji romano herojė Taidė Atėnietė, Aleksandro Makedoniečio žygių dalyvė, – tikra istorinė asmenybė.

Herman Melville — Enkantados. Kelionė po Europą ir Levantą

Serija: „Laisvalaikio skaitiniai #5“. Žymus amerikiečių rašytojas H. Melvilis (1819– 1891) daug keliavo. Visa jo kūryba vienaip ar kitaip susijusi su kelionėmis. Skaitydami ir patys nejučiom panūstame leistis į tolimą kelionę. Tačiau autorius tarsi siekia priešingo efekto. Kam kils noras pamatyti negyvas, subjaurotas salas? Jo europietiškojo dienoraščio tikslas – įrodyti, kad gryna tuštybė yra visokios… Skaityti toliau »

Kazachų pasakos — Gražuolė Miržana

Serija: „Pasaulio pasakos #30“. Knygoje daug savitų pasakų, susijusių su persų, arabų tautosaka ir literatūra. Jose atsispindi klajoklių kazachų buitis ir papročiai. Veikėjai daugiausia piemenys, medžiotojai, galiūnai, ginantys kraštu nuo užpuolikų, padedantys bajų skriaudžiamiems vargšams. Pasakose daug pažintinės medžiagos, išmonės, fantazijos ir paprastos žmogiškos šilumos.

Tadžikų pasakos — Galiūnas Salimas

Serija: „Pasaulio pasakos #31“. Tadžikų kaip ir kitų Rytų tautų pasakos ypač spalvingos ir egzotiškos. Supažindinama su neįprastais šio krašto papročiais, gamta, gerais ir piktais pasakų herojais: milžinais, divais, burtininkais ir paprastais, išmintingais liaudies žmonėmis.

Raitas Ričardas — Ilgas sapnas

Žymaus JAV juodųjų rašytojo paskutinis romanas, pasakojantis Amerikos juodųjų literatūrai nebūdingą istoriją. Knygos herojai, tėvas ir sūnus Takeriai, turtingi vieno Pietų miesto verteivos, bet kokia kaina stengiasi lobti, siekdami užsitikrinti nors sąlyginę laisvę. Tačiau klasinių ir rasinių prieštaravimų draskomoje visuomenėje jie pralaimi. Romanas pasižymi dramatizmu, veiksmo intensyvumu, ryškiais charakteriais.

Vytautas Misevičius — Karaliūnas Gargaliūnas

Nauja apysaka – pasaka apie Naglio karalystės karaliūna Gargaliūną ir rūmų filosofą Murliką Urliką, apie nesibaigiančius jų nuotykius rūmuose ir už jų sienų. Iškeliama darbo reikšmė, pajuokiami goduoliai, mulkiai, lengvabūdžiai, besivaikantys tuščių iliuzijų.