Žymų Archyvai: 1987
Julijan Semionov — Briliantai proletariato diktatūrai
Šis kūrinys yra pirmasis iš romanų ciklo „Alternatyva“. Juo pradedama žymaus tarybinio žvalgo biografija. Tyrinėdamas Isajevo-Štirlico asmenybę, rašytojas įtikinamai motyvuoja svarbiausią tarybinio žvalgo charakterio bruožą – meilę Tėvynei. Romane „Briliantai proletariato diktatūrai“ pasakojama apie 1921 metais įvykdytą briliantų vagystę iš RTFSR vertybių saugyklos ir jaunos Tarybų respublikos priešų siekimą sužlugdyti valstybės akciją – parduodant brangenybes… Skaityti toliau »
Brian Fitzgerald — Defo
Georgij Gulija — Faraonas Echnatonas
Romane vaizduojama paslaptingoji Kemi valstybė senovės Egipto faraono Echnatono valdymo laikais. Paneigęs per amžius įsitvirtinusį dangaus dievo Amano kultą ir paskelbęs įsivaizduojamo, matomo dievo Amono (saulės disko) kultą, faraonas susiduria su žinių ir aristokratijos pasipriešinimu. Romane parodomi 1347 m. pr. m. e. kelių mėnesių įvykiai, kai faraonas atsiskiria nuo savo žmonos Nefertitės, daugelio jo sumanymų… Skaityti toliau »
Edogawa Rampo & Richard Hey & Graham Greene — Nuotykiniai užsienio rašytojų kūriniai
Serija: „Nuotykiniai užsienio rašytojų kūriniai #3“. Japonų detektyvo pradininko E. Ranpo apysakoje „Pabaisa tamsoje“ parodoma, kaip loginis mąstymas padeda atskleisti nusikaltimą. VFR rašytojo R. Hejaus romanas „Žmogžudystė prie Lyceno ežero“ – apie narsią moterį, policijos komisarą. Anglų rašytojas G. Grinas romane „Baimės ministerija“ vaizduoja kovą prieš hitlerinę agentūrą.
Jonathan Swift — Guliverio kelionės (1987)
Apvilkęs savo veikalą pasakos apdaru, rašytojas negailestingai išjuokė atskirų žmonių ir visuomenės ydas, pasmerkė to meto Anglijos gyventojų netikusius papročius, valdančiųjų sluoksnių godumą. Likimo blaškomas, knygos herojus Guliveris patenka pas liliputus ir milžinus, laputus ir ygagus, patiria nuostabiausių nuotykių.
Emilio Salgari — Malajų maištas
Vytautas Nedzinskas — Paukštulis – ežero vaikas
Justas Paleckis — Ieškojome kelių tikrų
Ivan Jefremov — Taidė Atėnietė
Serija: „Laisvalaikio skaitiniai #6“. Ivano Jefremovo kūrinys nušviečia vieną aštrių antikinio pasaulio laikotarpių – Aleksandro Makedoniečio karų epochą. Autorius daug dėmesio skiria graikų filosofų humanistų, kurių pažiūros į pasaulį turėjo įtakos žmogiškosios moralės formavimuisi, mokymams ir įkvepiančiam meno vaidmeniui žmogaus gyvenime. Svarbiausioji romano herojė Taidė Atėnietė, Aleksandro Makedoniečio žygių dalyvė, – tikra istorinė asmenybė.
Herman Melville — Enkantados. Kelionė po Europą ir Levantą
Serija: „Laisvalaikio skaitiniai #5“. Žymus amerikiečių rašytojas H. Melvilis (1819– 1891) daug keliavo. Visa jo kūryba vienaip ar kitaip susijusi su kelionėmis. Skaitydami ir patys nejučiom panūstame leistis į tolimą kelionę. Tačiau autorius tarsi siekia priešingo efekto. Kam kils noras pamatyti negyvas, subjaurotas salas? Jo europietiškojo dienoraščio tikslas – įrodyti, kad gryna tuštybė yra visokios… Skaityti toliau »
Michail Šolochov — Tykusis Donas (1)
Michail Šolochov — Tykusis Donas (2)
Kazachų pasakos — Gražuolė Miržana
Serija: „Pasaulio pasakos #30“. Knygoje daug savitų pasakų, susijusių su persų, arabų tautosaka ir literatūra. Jose atsispindi klajoklių kazachų buitis ir papročiai. Veikėjai daugiausia piemenys, medžiotojai, galiūnai, ginantys kraštu nuo užpuolikų, padedantys bajų skriaudžiamiems vargšams. Pasakose daug pažintinės medžiagos, išmonės, fantazijos ir paprastos žmogiškos šilumos.
Tadžikų pasakos — Galiūnas Salimas
Raitas Ričardas — Ilgas sapnas
Žymaus JAV juodųjų rašytojo paskutinis romanas, pasakojantis Amerikos juodųjų literatūrai nebūdingą istoriją. Knygos herojai, tėvas ir sūnus Takeriai, turtingi vieno Pietų miesto verteivos, bet kokia kaina stengiasi lobti, siekdami užsitikrinti nors sąlyginę laisvę. Tačiau klasinių ir rasinių prieštaravimų draskomoje visuomenėje jie pralaimi. Romanas pasižymi dramatizmu, veiksmo intensyvumu, ryškiais charakteriais.
Vytautas Misevičius — Karaliūnas Gargaliūnas
Norbertas Vėlius — Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis
Remiantis senaisiais lietuvių mitologijos šaltiniais, tautosaka, etnografine ir kalbine medžiaga, knygoje nagrinėjamas svarbiausias chtoniškasis lietuvių folkloro ir mitologijos personažas velnias, aiškinamos jį pagimdžiusios socialinės priežastys. Analizė praplečia senosios lietuvių mitologijos supratimą, teikia daug vertingų duomenų visiems, besidomintiems lietuvių etnokultūra. Skiriama folkloristams, etnografams, lietuvių tradicinės kultūros tyrinėtojams.