„Margaspalvė uodega“ – eiliuota Martyno Vainilaičio pasaka apie sumanų kiškių karalių Piškį Uodegiškį, dėl kurio ilgos visomis vaivorykštės spalvomis žaižaruojančios uodegos kyla aršus ir negailestingas karas tarp taikios kiškių karalijos gyventojų ir girios plėšrūnų.
Kai zuikis pakliūva į bėdą, jam terūpi išnešti sveiką uodegytę.Bet su tomis uodegytėmis – vienas vargas. Štai Murkliukas ją virtuvėj apsvilo, du Rainiukai turi saugoti nuo drėgmės ir aukštai išriesti, brisdami per tirštą miglą, o rašydamas diktantą tik ir žiūrėk, kad žodyje „kiškis“ jos neužkabintum ten, kur nereikia… Nemanykit, kad ši Almos Karosaitės knygelė vien… Skaityti toliau »
Eilėrašytukai vaikams
Eilėraštukai vaikams
Gausiai iliustruota eilėraščių knygelė vaikams.
Gausiai iliustruota eilėraščių knygelė vaikams.
Gausiai iliustruota eilėraščių knygelė vaikams.
Gausiai iliustruota eilėraščių knygelė vaikams.
Knygelėje „Kalėdų Senelio lauktuvės“ 6 eilėraštukai skirti Naujiesiems Metams ir žiemai: „Pabudo rogutės“, „Pūgos pažadai“, „Šalna ant šluotos skrenda“, „Upeliukas po ledu“, „Kalėdų lauktuvės“, „Pūga įstrigo kamine“.
Eilėraščiai vaikams
Gimiau 1993 metais Vilniuje. Gyvenau rajone, kuris panašusį apleistą kosminę stotį. Mokiausi Karoliniškių gimnazijoje. Baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, įstojau į literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūrą. Kartais eilėraščius įkurdinu tarp garsų, virstančių kog levál muzika. Laikui bėgant nustojau rašyti dienoraštį, nors ir žinojau, kad nuotykiai nesibaigia. Nedingsta ir vidinis refleksas atliepti keistesnius dirgiklius. Eilėraščių… Skaityti toliau »
„Xeranthemum“ – dvyliktoji poeto ir prozininko Gintaro Bleizgio knyga, devintoji eilėraščių. Tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Poetas išlieka ištikimas sau – jis atviras, mąslus, klausiantis ir atsakantis, gyvas. „Ateik vandeniu / bet negesink / mano sielos“ – būtent šiomis trimis eilutėmis autorius ir apibūdina naujausią poezijos rinkinį.… Skaityti toliau »
Galima nugyventi gyvenimą ir visai be poezijos. Bet galima atsiversti knygą ir pajusti, kaip kutena ropojanti auksinė skruzdėlė, darosi žvarbu nuo šalia pritūpusio mėlyno rūko ar į rankovę įlindusio vėjo. Ir nė nepastebėsi, kaip pasiklysi miego karalystėje tarp minkštų kaktusų, atsidursi ant stogo triukšmingame paukščių turguje, o tada užklups toks lietus, kad supelys visas miestas.… Skaityti toliau »
Ant skaičių pastatytas pasaulis. Ne dramblių, ne vėžlių ir ne mitų. Perverti tvarką imituojančių skaičių laikosi visų knygų puslapiai. O ant jų ir aš – tik purvinos panagės tuštybių mugėje, kurioje kiečiausias akmuo bet kada gali virsti smėlio sauja. Gyvenu laikais, kai reikia džiaugtis tomis trumpomis akimirkomis, kol viena dar nevirto kita. Ir dvigubai džiaugtis,… Skaityti toliau »
Austrų poetas Raineris Maria Rilke (1875-1926) daugsyk viešėjo Prancūzijoje, Paryžiuje vyksta Rilke’s knygos „Maltės Lauridso Brigės užrašai“ veiksmas. 1904-1905 m. kelis mėnesius dirbo skulptoriaus Auguste’o Rodino sekretoriumi ir parašė apie jį poetišką monografiją, o 1921 m., susižavėjęs Paulio Valery poezija, išvertė jo kūrinių į vokiečių kalbą. Paskutiniais gyvenimo metais Šveicarijoje, įsikūręs Muzot pilyje ir gydydamasis… Skaityti toliau »
Poetinė Eda – tai senovės skandinavų poetinės kultūros šedevras ir unikalus liudijimas apie ikikrikščioniškosios epochos germanų mitologiją, apie kurią neišliko beveik jokių kitų šaltinių. Edos giesmėse gyvai apdainuotos istorijos apie dievus ir didvyrius Skandinavijoje gyvavo daugel amžių, perduodamos iš lūpų į lūpas. Pirmą kartą išversta iš senosios islandų kalbos, Poetinė Eda lietuvių skaitytojui pristatoma… Skaityti toliau »
„Jei debesis nekabo virš kalno, mėnesiena peršviečia ežero gelmes.“ Įtrūkusios mėnesienos gelmių neperšviečia. Net jei debesies nėra. Įtrūkis laužia šviesą atverdamas erdvę įvairioms regimybėms. Ar tai poezijos objektas? Turbūt. Kaip ir visa kita. Net pacituota koano frazė tesukuria regimybę, jeigu ji neatveria sąmonei pačios esaties. O ten poezija baigiasi ir įsivyrauja tyla. Vis dėlto kalbantysis… Skaityti toliau »
Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien. Jame kadaise sugyveno daug kalbų, ir Annai – vaikui – Vilnius buvo pirmiausia žydiškas, kaip kad mano kaimas man… Skaityti toliau »
Moderniosios austrų literatūros klasikas ROBERTAS MUSILIS (1880-1942) šiandien žinomas ir vertinamas visų pirma kaip monumentalaus romano Žmogus be savybių (1930-1943; liet. 2004, 2005) autorius. Kone visa ankstesnė rašytojo kūryba, visas ligtolinis gyvenimas yra tartum pasirengimas šiam neregėtai plataus užmojo darbui, trukusiam du dešimtmečius, iki pat mirties. R. Musilis gimė Klagenfurte, inžinieriaus ir pedagogo šeimoje.… Skaityti toliau »
Pirmoji Vytauto Stankaus poezijos knyga „Vaikščiojimas kita ledo puse“ (2009) tapo stipriu debiutu ir rimta paraiška į tikrą dalyvavimą lietuvių literatūros procese. Antroji poeto knyga „Iš veidrodžio, už“ buvo išrinkta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o „Metų knygos“ rinkimuose pripažinta 2014-ųjų Metų poezijos knyga. Tai – faktai, patvirtinantys tiek Vytauto Stankaus poetinį talentą, tiek sąžiningą ir… Skaityti toliau »