Temos Archyvai: Poezija

Laura Kromalcaitė — Mūsų čia niekad nebuvo

PIRMOJI POEZIJOS KNYGA „Gimiau Kaune, bet didžiąją gyvenimo dalį praleidau Marijampolėje – pakeliui į mokyklą sukūriau dalį šioje knygoje esančių eilėraščių. Tuomet kaimynystėje gyveno upė, tiltas, agresyvoki jaunuoliai lakiniais batais ir ratais slampinėjančios benamės katės. Kartais visiems jiems jaučiu stiprius sentimentus – matyt, dėl to jie išnyra mano eilėraščiuose. Ši knyga – apie prisiminimus, dažnai virstančius neapibrėžtomis,… Skaityti toliau »

Dovilė Zelčiūtė — Atgal į vandenį

„Atgal į vandenį“ – 6-oji poetės Dovilės Zelčiūtės knyga. Į rinktinę įeina tiek nauji, tiek geriausi ankstesnių rinkinių eilėraščiai. Kalbėdama apie kūno ir dvasios vienovę, poetė meta drastišką iššūkį, gramzdindama į paslaptingą moters – mylimosios, motinos – pasaulį, kuriame vaidmuo – daugiau negu teatro kaukė.  Visuose eilėraščių rinkiniuose mėginu pažinti, įvardyti savo žmogiškąjį ir moteriškąjį… Skaityti toliau »

Kornelijus Platelis — Palimpsestai

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato naujų eilėraščių rinkinys. Apie dabartį poetas prabyla supindamas modernų mąstymą, senuosius mitus, metaforizuoto pasakojimo intarpus, slaptingą žaismę. Išgyvenimų aistra reiškiama oraus poetinio kalbėjimo formomis.

Alfonsas Andriuškevičius — Rašymas dūmais

Alfonso Andriuškevičiaus (g. 1940) – dailėtyrininko, poeto, Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, „Šiaurės Atėnų“ redakcijos nario – knyga, sudaryta paties autoriaus iš 1991-2003 metais parašytų esė. Pasak prof. K. Nastopkos, „knygos horizontalųjį matmenį brėžia besiplečiantys geografiniai ir kultūriniai akiračiai, autentiški susitikimai su kitų kraštų praeitimi ir dabartimi. Bet ne mažiau ryškus vertikalusis knygos matmuo – filosofinė… Skaityti toliau »

Joana Danutė Žilaitytė — Akimirkos

Poetė ir novelistė Joana Danutė Žilaitytė yra parašiusi puikių eilėraščių, ypač paskelbtų rinkinyje „Tyliu tavo tyla“, eilėraščių, vertų Federico Garcķjos Lorcos plunksnos, sakytum, tai būtų geri vertimai – tokios giminingos tų eilėraščių intonacijos, struktūros bei komponavimo principai. Tokių eilėraščių yra ir knygoje „Rožės paklausk“: „Vasara./Kvepia medus ir gėlės“ (p. 185), „Žalioje pievoje/raudonos aguonos“ (p. 188),… Skaityti toliau »

Juozas Macevičius — Atsisveikinimas

Tai – senosios kartos poeto eilėraščių knyga. Kartos, kuri atėjo į literatūrą sunkiais pokario metais. Į jos atmintį giliai įsirėžė tiek Antrojo pasaulinio karo paveikslai, tiek tragiški vėlesni įvykiai Lietuvoje. Taigi knygon sudėti eilėraščiai gal daugiau primena savotiškas akistatos paties su savimi akimirkas. Praėjusias, kurių jau nebeįmanoma pakeisti ir ištaisyti, o ir ateinančias, bijant, kad… Skaityti toliau »

Antanas Venclova — Erškėtis

XX a. antrosios pusės lietuvių poezijoje ryškiai matomi du poetai – Antanas ir Tomas Venclovos, tėvas ir sūnus. Pirmasis yra tapęs savotiška sovietinės lietuvių poezijos ir ne tik poezijos emblema, antrasis – aštuntuoju-devintuoju dešimtmečiu žinomas disidentas, šiuo metu bene žymiausias pasaulyje lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius. Šioje knygoje abu poetai susitinka: tėvo eilėraščių rinkinį „Erškėtis“… Skaityti toliau »

Burokas Marius — Išmokau nebūti

Marius Burokas – žinomas jaunosios kartos poetas, vertėjas, literatūros kritikas. Yra išvertęs Charleso Bukowskio, Woody Alleno, Hunterio S. Thompsono, J. G. Ballardo, Alleno Ginsbergo ir kitų prozos, JAV ir Kanados poetų eilėraščių. Kaip straipsnių autorius bendradarbiauja su literatūros ir meno leidiniais.   „Išmokau nebūti“– trečioji jo eilėraščių knyga, vertintojų žodžiais, galinti tapti svarbiu metų literatūros… Skaityti toliau »

Kornelijus Platelis — Karstiniai reiškiniai

Aštuntas žinomo poeto, Nacionalinės premijos laureato, eilėraščių rinkinys. Nauji jo eilėraščiai stengiasi vienyti gyvenimo priešybes ir kartu šypteli: tie protingi bandymai naivūs, visuma vis tiek daugiaspalvė, neatspėjama. Dėl novelinio būsenų konkretumo eilėraščius skaityti tiesiog įdomu. Įdomi ir žanrinė įvairovė – išplėtotos kompozicijos, originalūs ciklai, diskusinė kalba, nemažas pluoštas haiku ir senryu. „Ertmės ir plokštumos: olos,… Skaityti toliau »

Vladas Šimkus — Po žeme ir dangum

Naujoji Vlado Šimkaus (1936-2004) poezijos rinktinė grąžina mums poeto kūrybą kaip konkretų konkretaus laiko paliudijimą (poezija rašyta sovietmečiu) ir drauge kaip tą laiką pranokstantį, laiko ir erdvės ribas peržengiantį meninį pasaulį. Lyrizmas ir ironija, didieji gyvenimo klausimai, formuluojami kasdienybės kalba, „geležis ir sidabras“ , anot vieno iš rinkinių ir eilėraščio pavadinimo, – tokie deriniai kuria… Skaityti toliau »