„Apie meilę“ – tai psichologinių pastebėjimų ir žaismingų iliustracijų kupina istorija, kurioje nagrinėjami santykiai tarp vyro ir moters, riba tarp meilės ir nusivylimo, emocinė priklausomybė, meilės skausmas, aistros kvailumas ir neišvengiamumas. Šiame originaliame romane atvirai ir intriguojančiai pasakojama nelaiminga, tačiau viltinga istorija apie vyrą ir moterį, įsimylėjusius netinkamus partnerius. Alanas ir Chlojė nesąmoningai siejo… Skaityti toliau »
Mokslo filosofija dėstoma beveik visuose Lietuvos universitetuose rengiant filosofus arba kaip pasirenkamasis studijų dalykas, bet tam skirto vadovėlio lietuvių kalba iki šiol dar nebuvo. Mokslo filosofijos pagrindai dėstomi aprėpiant, autorių manymu, svarbiausias dalyko sampratas ir problemas, savita vadovėlio struktūra pagrįsta teminės analizės idėja. Pateikiama daug mokslo ir filosofijos istorijos faktų, o tekste ir nuorodose –… Skaityti toliau »
Politikos teoretikės, filosofės Hannah’os Arendt knygoje „Apie smurtą” analizuojama XX a. antros pusės smurto prigimtis, priežastys ir reikšmė. Šiame klasikiniame, tačiau šiandien vis dar aktualiame veikale, H. Arendt savo teorijas apie smurtą pateikia iš istorinės perspektyvos, nagrinėja karo, politikos, smurto ir galios ryšius. Kvestionuodama smurtinio elgesio prigimtį, Hannah Arendt prieštarauja Mao Dzedongo minčiai, kad… Skaityti toliau »
apie grožio pajautimo šaltinį ir iš to kylantį kūrybos poreikį, remiantis jogų kūrėjų išgyvenimais
Kapitalistinis realizmas laikomas populiariausia Marko Fisherio idėja. Jos pagrindu tapo Žižeko mintis, jog „lengiau įsivaizduoti pasaulio nei kapitalizmo pabaigą“. Fisherio siekis šioje knygoje yra apžvelgti sąlygas, kurios verčia dabartinę sistemą laikyti neišvengiama. Jo išvados sukrečiančios: nors kapitalistinis realizmas pripažįsta, jog kapitalizmas nėra ideali sistema, tačiau įtaigiai verčia mus manyti, kad kitokia sistema yra tiesiog neįmanoma.… Skaityti toliau »
„Išminties kalendorius“ – paskutinė Levo Tolstojaus knyga. Nors didysis devynioliktojo amžiaus rusų rašytojas išgarsėjo savo romanais „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, jis yra nemažai studijavęs dvasinį pasaulio kultūros palikimą ir rašęs religinėmis temomis – ši jo biografijos dalis mažai kam žinoma. Penkiolika metų rinkti išminties perlai – paties L. Tolstojaus nušlifuoti, tyčia pateikti paprasta ir… Skaityti toliau »
Jūsų gyvenimas yra sapnas, o jūs esate sapnuotojai, kurie valdo savo sapno kryptį. Jeigu kada nors pasijusite pakliuvę į nelaisvę ar išsigandę, kvieskite mus, angelus, kad švelniai pažadintume jus iš baisaus sapno. D o r e e n V i r t u e Angelai yra tiltas tarp Dangaus ir Žemės. Juk žodis „angelas“ reiškia… Skaityti toliau »
Nenumaldomai artėjame prie algoritmų amžiaus, kuriame, neapleidžia jausmas, visa valdžia priklausys technologijoms. Šios kodų sekos mums jau diktuoja, ką žiūrėti, kur eiti, kam skirti pasimatymą, ir net formuoja mūsų nuomonę, už ką balsuoti rinkimuose.„Hello world“ kviečia mus į kelionę, kurioje pažvelgsime į algoritmus, supančius mus kasdieniame gyvenime. Matematikė Hannaha Fry atskleidžia vidinį jų mechanizmą, pasakoja,… Skaityti toliau »
Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistros persmelkti prisiminimai jam puikiai dera su nuoseklia refleksija. Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. Per šešiolika amžių nuo Augustino atsivertimo nebuvo meto, kuomet „Išpažinimai“ nebūtų turėję svarios įtakos… Skaityti toliau »
Paskutinis Levo Karsavino tekstas, pirmąkart išleistas atskira knyga Levas Karsavinas (1882-1952) – pasaulinio lygio mediavistas, kultūros istorikas, Peterburgo universiteto rektorius, bolševikų iš Rusijos išvytas po Spalio revoliucijos. Ilgus metus dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Okupavus Lietuvą, buvo ištremtas. Mirė tremtyje. „Apie tobulybę“ – paskutinysis Levo Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Tai jo mąstymo… Skaityti toliau »
Užrašysiu čia savo mintis be tvarkos, bet gal šis išdrikimas nėra be tikslo. Tai tikra tvarka, ir ji visuomet ženklina mano tikslą pačia savo netvarka. Teikčiau per daug garbės savo dalykui, jei jį dėstyčiau tvarkingai, nes noriu parodyti, kad tai neįmanoma. (373); Apie „Mintis“ negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar… Skaityti toliau »
Iš tiesų pasaulis neprivalo tenkinti mūsų lūkesčių ir tiek, kiek „tikrovė“ apskritai nurodo į ką nors, ji nurodo būtent į tai, kas niekada negali būti apibrėžta mūsų įsivaizduojamų konstrukcijų. Ypač totalybės visuomet tėra vaizduotės kūriniai. Tautos, ideologijos, uždaros sistemos… nei viena iš jų iš tikrųjų neegzistuoja. Tikrovė visuomet nelygstamai painesnė. David Graeber; David Graeber (g.… Skaityti toliau »
10 įtraukiančių istorijų – performansas rankose – intymus santykis su istorija Schizmatikai – istorijos iškasenos, praeities futuristai, savo laiku vadinti disidentais, iškrypėliais, eretikais ir fanatikais – ribiniai protai, pajėgę pralaužti įsišaknijusį žinojimą. Schizmatikai – tai 10 fiktyvių pasakojimų apie pamirštas istorines asmenybes. Menininkės Godos Palekaitės knygos personažai – savamokslė dinozaurų atradėja Mary Anning, dangaus architektūrą empiriškai tyrinėjęs mistikas Emanuelis Swedenborgas, žydų-musulmonų… Skaityti toliau »
Dalai Lama dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas.
Literatūriniai oratoriaus kalbos aspektai Mokymo priemonė Nuo pat XVI a. Vilniaus universitete Ciceronas buvo vienas iš labiausiai skaitomų ir studijuojamų autorių, o jo veikalai gausiai leidžiami įvairiausiose Vilniaus spaustuvėse. Ir mūsų laikais Cicerono veikalai, ypač jo kalbos, yra chrestomatiniai tekstai, be kurių neįmanomas nei elementarus, nei išsamesnis lotynų kalbos bei romėnų literatūros pažinimas.
„Pranašas” – tarsi gyvenimiškų patarimų lobynas – dvasiškai pakylėjo ir nuramino milijonus pasaulio žmonių. Be daugelio kitų dalykų „Pranaše” kalbama apie meilę ir vedybas, džiaugsmą ir liūdesį, protą ir aistrą, gėrį ir blogį, kasdien reikalingus ir kupinus išminties žodžius.
Serija: „Filognozijos pradmenys #3“. Ši knyga yra archyvinis rinkinys, skirtas papildyti du išleistus “Filognozijos pradmenų“ tomus, kuriame paaiškinami ir detaliau atskleidžiami pagrindiniai klausimai, leidžiama susipažinti su pagrindinių idėjų raida, įveda pagrindiniuose tomuose nenagrinėtų temų.
Serija: „Filognozijos pradmenys #2“. Antrame Filognozijos pradmenų tome, išplečiamos pirmojo tomo temos, pagilinama filognozijos sąvoka, išryškinamos pagrindinės kryptys, atskleidžiant autoriaus sątvarologijos bei substratologijos pagrindines prielaidas, bei pagrindinius žmogaus bei tikrovės pažinimo organizavimo principus.
Serija: „Filognozijos pradmenys #1“. Filognozija yra bandymas nauju žvilgsniu pažiūrėti į svarbiausias religijos, filosofijos ir mokslo temas, siekiant atskleisti pamatinę žmogaus struktūrą ir kaip ji apibrėžia tai, kas yra žmogus šioje realybėje. Filognozija yra pažinimo metodas, kurio tikslas atverti ieškantiems tiesos naujus kelius, parodant iki šiol nematytas pasaulio aiškinimo galimybes. Taip pat atskleidžiama naujausių sąmonės… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #4“. Knygoje populiariai pristatoma nauja sąmonės ir žmogaus teorija, pratęsiant ankstesnių tomų filognozijos idėjas. Remiamasi filosofijos ir civilizacijos istorija, F. Nietzsches ir A. Šliogerio filosofijų įžvalgomis bei autoriaus autentiška patirtimi, formuluojant bazinę žinių struktūrą, reikalingą susikurti teisingą gyvenimo projektą, pagrįstą naujausia situacija planetoje.