Serija: „Atviros Lietuvos knyga #6“. Tai vienas populiariausių ir patraukliausių ekonominės minties istorijos leidinių, susilaukęs daugelio vertimų į kitas pasaulio kalbas. A. Smith, T. Malthus, D. Ricardo, K. Marx, T. Veblen, J. M. Keynes, J. Schumpeter – jų asmenybės ir gyvenimai, didžiųjų mąstytojų ekonomistų idėjos, ekonominės minties evoliucija – išsamiai atskleidžiami šioje žaismingai parašytoje knygoje.
JAV mokslininkas, rašytojas Josephas Campbellas (Džozefas Kambelas, 1904–1987) – vienas žymiausių pasaulyje lyginamosios mitologijos ir religijotyros specialistų. Knyga „Mitai, kuriais gyvename“ nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir mito sąlytį. Kas yra mitologija šiais laikais, kaip ji veikia, kokios yra jos funkcijos moderniame pasaulyje? Ar galima mitus naudoti mūsų laikais daugelį žmonių kamuojančiai baimei ir nerimui palengvinti –… Skaityti toliau »
Tikra tiesa: Johanas Volfgangas Gėtė (J. W. Goethe, 1749–1832), vokiečių ir pasaulinės literatūros klasikas, yra sukūręs ir pasakų. Visus pasakos kaip žanro kanonus atitinka trys istorijos: „Naujasis Paris“, „Naujoji Meluzina“ ir „Pasaka“. Tačiau reikšmę ir prasmę šios pasakos įgyja tik tada, kai yra siejamos su Gėtės asmenybe ir kūryba, todėl knygutės sudarytojas ir vertėjas aptaria… Skaityti toliau »
Miglės Anušauskaitės komiksas pasakoja vieno žmogaus gyvenimo istoriją: nuo vaikystės Kupiškyje iki mokslų Kaune, per II pasaulinio karo baisumus, pro Aleksandriją iki Prancūzijos. Šis žmogus – tai pasaulinio garso mokslininkas, semiotikas Algirdas Julius Greimas, sukūręs naują metodą analizuoti kultūros reiškinius, visą gyvenimą kėlęs prasmės klausimą. Autorė į grafinį pasakojimą žaismingai įterpia semiotikos teoriją, filosofijos sroves… Skaityti toliau »
Jūsų rankose – smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti šveicarų filosofo Yves Bossart knyga „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos. Filosofiniai mintiniai žaidimai“, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Jau daugiau nei du tūkstančius metų tokie mąstymo eksperimentai yra svarbus ir veiksmingas filosofijos įrankis. Mąstymo eksperimentas –… Skaityti toliau »
„Gerumo liūnas“ – antroji kunigo Algirdo Toliato pamokslų knyga, liturginių C metų pamokslų ciklas, kuriame plėtojamos pirmojoje knygoje „Žmogaus ir Dievo metai“ gvildentos temos. Interpretuodamas Šventojo Rašto fragmentus autorius nagrinėja psichologines, dvasines, moralines vertybes. Kunigas Algirdas kreipiasi į visus – tikinčiuosius, netikinčiuosius ir ieškančiuosius. Jo žodis įtaigus ir įtikinamas, jo santykyje su Dievo Žodžiu iškyla… Skaityti toliau »
Islamas. Kokia iš tikrųjų šio tikėjimo esmė? Tai karo ar taikos religija? Kuo Alachas skiriasi nuo žydų ir krikščionių Dievo? Ar šalys, kuriose daugiausia žmonių išpažįsta islamą, gali būti paremtos demokratinėmis vertybėmis – pliuralizmu ar žmogaus teisėmis? Amerikiečių religijotyrininkas Reza Aslanas uždegančiai ir pagaviai išdėsto islamo esmę ir permainingą istoriją, argumentuotai paaiškina, kaip susiformavo „civilizacijų… Skaityti toliau »
Ši A. M. Piatigorskio knyga yra filosofinio traktato ir grožinės prozos sintezė. Pagrindinis šios istorijos veikėjas N. I. Ardatovskis — realus žmogus, kaip ir kiti personažai bei įvykiai. Jis yra filosofas iš prigimties, pasirinkęs verslininko kelią. Pasakojime galima atsekti tris chronologinius ir topografinius sluoksnius: Maskvos skersgatvį ir pokalbius, vykusius pavojingos ketvirtojo dešimtmečio atmosferos fone, jau… Skaityti toliau »
Romanas Q pasakoja apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, per visą ilgą pasakojimą pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religiniuose disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio, įsivelia į politines intrigas, kurios jį blaško po įvairias Vokietijos žemes, Antverpeną, Veneciją ir Stambulą. Jį ir visus… Skaityti toliau »
„Homo deus“ šokiruos. Skaityti bus smagu. Bet svarbiausia – knyga pakvies mąstyti taip, kaip dar nemąstėte.“ Daniel Kahneman, psichologas, rašytojas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas *** „Sapiens“ parodė mums, iš kur atėjome, „Homo deus“ rodo, kur einame; Yuvalis Noah Harari vaizduoja netolimos ateities pasaulį, kuriame susidursime su dar nepatirtais išbandymais. Jis nagrinėja XXI amžių formuosiančius projektus,… Skaityti toliau »
Jūsų gyvenimas yra sapnas, o jūs esate sapnuotojai, kurie valdo savo sapno kryptį. Jeigu kada nors pasijusite pakliuvę į nelaisvę ar išsigandę, kvieskite mus, angelus, kad švelniai pažadintume jus iš baisaus sapno. D o r e e n V i r t u e Angelai yra tiltas tarp Dangaus ir Žemės. Juk žodis „angelas“ reiškia… Skaityti toliau »
Tai – pati svarbiausia ir paskutinė Levo Tolstojaus knyga, trijų paskutinių jo gyvenimo dešimtmečių apmąstymų rezultatas, uždraustas ir neišleistas Rusijoje. Jūsų rankose – pirmas lietuviškas leidimas, vis dar toks pat aktualus (o gal net svarbesnis!) kaip ir 1894-aisiais, kai pirmąsyk buvo išleistas Vokietijoje. Kas šioji knyga, įkvėpusi Mohandą Gandhį pasirinkti Taikos ir Tiesos kelią? Kuo… Skaityti toliau »
Egdūno Račiaus kygoje „Musulmonai ir jų islamai“ pristatomas islamo istorinis raidos kelias ir šios pasaulinės religijos pamatiniai tekstai bei iš jų kildinami tikėjimai ir religinės prievolės. Supažindinama su klasikinėmis (istorinėmis) islamo plotmėmis, jų pamatinėmis idėjomis bei praktikomis nuo islamo susiformavimo VII amžiuje iki XVIII ir XIX amžių sandūros, kai musulmonų visuomenėse pradėjo burtis refleksyvūs religiniai… Skaityti toliau »
Koranas (arab. al-Qur’ān – tai, kas skaitoma, deklamuojama) – šventoji islamo knyga, kurią, pagal musulmonų tikėjimą, Allahas (Alachas) per angelą Džibrilą (Gabrielių) apreiškė pranašui Muchamadui (Mahometui) maždaug VII amžiaus pradžioje. Suprantama, kad apreiškimai buvo užrašyti jau po Muchamado mirties (632 m.), o jų redagavimas truko iki 653 m. Knyga buvo suskirstyta į 114 surų (skyrių),… Skaityti toliau »
Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios, kilniosios moralės inversija. Bene svarbiausia mintis, kad būtent iš krikščionybės reikėtų kildinti šiuolaikiniame pasaulyje išsikerojusį nihilizmą. Pirmasis šio veikalo vertimas į lietuvių kalbą.
„Kelionė į Rytų šalį“ — kūrinys, kuriame gausu simbolių, alegorijų bei neregimų ryšių. Šioje istorijoje nutrinamos ribos, skiriančios laiką ir erdvę, gyvenimą ir poeziją, iliuziją ir realybę. Keliauninkų draugija — visų aistringai ieškančiųjų ir atsidavusiųjų, praeities ir šių laikų didžių protų Brolija — yra slėpiningoje kelionėje, kurios tikslas — ne geografiniai Rytai, o atsidavimas viršasmenės… Skaityti toliau »
Ši knyga patiks kiekvienam, kuris mėgsta Erazmo „Pagiriamąjį žodį kvailybei“. Tai moderni jos versija. Tiesa, šioje knygoje juokas ne toks garsus, joje daugiau skausmo ir absurdo. Bet drauge ir gelmės. Amsterdame gyvenančio autoriaus paradoksai, supinti su keistomis, kone hipnotizuojančiomis iliustracijomis, susiklosto į vientisą filosofiją: jos išvados gąsdina, bet jų rimtumu iki galo nepatikėsi – tokia… Skaityti toliau »
Gabrielis Antuanas Žoganas – Pažesas – 1854-1907 – Leo Taksilis. Išgarsėjo savo literatūriniais veikalais, kandžiai pajuokiančiais religiją ir bažnyčią. Jaunystėje jį auklėjo jėzuitai. Jam buvo atviras didžios bažnytinės veiklos kelias, bet jis paliko savo mokytojus bei auklėtojus ir ėmė energingai demaskuoti jų šventeiviškumą, melagingumą ir veidmainybės kauke pridengtą savanaudiškumą. Tai buvo tikras pokštininkas, kuriam pavyko… Skaityti toliau »
„Herojus su tūkstančiu veidų“ — garsiausia JAV mokslininko, mitologijos ir religijotyros specialisto Josepho Campbello knyga. Tai įvairių laikų ir tautų herojinių mitų tyrimas, pagrįstas didžiulės apimties faktine medžiaga. Čia nagrinėjamas dažniausiai pasitaikantis mitologinis siužetas — stebuklingas herojaus gimimas, jo didvyriški žygdarbiai, išmintingas valdymas ir paslaptinga mirtis. Šių dienų pasaulis — racionalus ir pragmatiškas, bet, kaip… Skaityti toliau »
Žmoniją ilgai žavėjo kraujo auka. Juk neretai vaikai šiame pasaulyje gimdavo vien tik tam, kad būtų kantriai ir su meile ugdomi religinių maniakų, tikinčių, kad geriausias būdas išlaikyti Saulę jos kelyje ar užsitikrinti gausų derlių – tai švelniai vesti vaiką į lauką ar į kalno viršūnę ir dar gyvą ten užkasti, paskersti ar sudeginti kaip… Skaityti toliau »