Santrauka: Dviejų iškilių XX–XXI amžiaus mąstytojų pokalbiai apie šiuolaikinio žmogaus savimonę ir savasties paieškas. Zygmunt Bauman ir Rein Raud diskutuoja knygoje „Savasties praktikos“. Šiuolaikinis suvokimas apie žmogų atėjo iš daugybės skirtingų mokyklų ir mąstytojų. Mes nustojome save matyti kaip stabilius ir nedalomus. Dabar suvokiame save kaip nuolat kintančias, iš naujo save atrandančias ir suprantančias būtybes,… Skaityti toliau »
Vargas dėl lyties (1990) – vienas iš programinių feminizmo filosofijos, lyčių ir queer studijų veikalų. Jame keliami klausimai, turintys išjudinti feminizmo prielaidas: ką bendra tarpusavyje turi žmonės, kuriuos ir kurias, sakoma, sieja lytis? Ar tai biologinis, ar socialiai sukonstruotas bendrumas? Kuo skiriasi biologinė ir socialinė lytis? Kaip (ir ar?) lytis susijusi su seksualine orientacija? Ar… Skaityti toliau »
Gamta sukūrė mus ne tam, kad būtume ramūs ir laimingi, o kad išliktume gyvi ir kad išliktų mūsų rūšis. Užtai mūsų smegenys puikiai prisitaikiusios nuolat jausti nerimą, pyktį ir mums taip lengva būti liūdniems ir godiems. Šie natūraliosios atrankos būdu išsivystę polinkiai trukdo aiškiai suprasti pasaulį ir save pačius, o tai – pagrindinė kasdienio nepasitenkinimo… Skaityti toliau »
Fiziko Max Tegmark knyga „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ atskleidžia dirbtinio intelekto ir žmonijos ateities galimybes. Ką daryti, kad išvengtume rizikų ir išnaudotume dirbtinio intelekto privalumus? Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų gyvenimą: nusikaltimus, karus, teisingumo sistemą, darbo rinką, visuomenę ir mūsų pačių žmogiškumo suvokimą? Dirbtinio intelekto atėjimas gali pakeisti visa žmonijos ateitį labiau nei… Skaityti toliau »
Apie Mintis negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar priežastinių ryšių grandinę, jos išsprūsta iš bet kokios pastangos sistematizuoti ar klasifikuoti. Paradoksalus dalykas: šiaip jau Pascalis yra išskirtinai paprastas ir nesudėtingas mąstytojas — beveik nevartojantis filosofinio „žargono“, suprantamas net žmogui, neturinčiam filosofinio išsilavinimo, taigi „nesunkus“, bet vis dėlto „nepatogus“ filosofas. Jau… Skaityti toliau »
Viena geriausių visų laikų mokslo populiarinimo knygų, labai vaizdžiai ir įdomiai pasakojanti apie visatos kilmę, bendras jos savybes ir tolesnę raidą, galimybę numatyti ateitį ir grįžti į praeitį, bandymus sukurti Visko Teoriją. S. Hokingas yra patikimas, sąmojingas vadovas po Visatos paslapčių labirintą. Jis atveda mus ligi priešakinio mokslo krašto, kur naujos idėjos pranoksta fantastiką, kur… Skaityti toliau »
Originaliausias XX a. kalbos, logikos ir vaizduotės filosofas Ludwigas Wittgensteinas (1889–1951) dirbo ir psichologijos filosofijos srityje. Vėlyvuoju kūrybos etapu maždaug per trejus metus jis parašė psichologijos mokslo pagrindais suabejoti kviečiančių pastabų rinkinį. Tai fundamentalus psichologijos sąvokų tyrimas, siekiąs atsakyti į klausimą: ar įmanoma racionaliai suvokti sielos reiškinius? L. Wittgensteinas, polemizuodamas su įtakingomis XX a. filosofijos ir… Skaityti toliau »
Johno Bergerio knyga „Kaip menas moko matyti“, pirmą kartą išleista 1972 m., visiems laikams pakeitė požiūrį į tapybą ir meno kritiką. Dabar ši nedidelė knygutė jau tapo klasika, neatsiejama nuo bet kokių meno studijų. Tai kiekvieno, besidominčio menu, pradžiamokslis. Netiesa, kad mes tiesiog spoksome į atvaizdus, ir tiek. Šis veikalas atskleidžia, kad tai, ką… Skaityti toliau »
Garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo Witoldo Gombrowicziaus (1904–1969) „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ yra originali Vakarų Europos filosofų ir jų idėjų interpretacija. Šias filosofijos pamokas prieš pat mirtį 1969 m. pavasarį rašytojas prancūziškai padiktavo žmonai Ritai ir draugui Dominique de Roux. Knygoje aptariami iškiliausi XIX—XX amžių filosofai. Šis kursas – ir paties… Skaityti toliau »
Alvydas Jokubaitis – filosofas, politikos mokslininkas, vienas ryškiausių politinės minties ir pilietinės pozicijos skleidėjų, VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros vedėjas, aštuonių knygų autorius. Knygoje „Politinis idiotas“ A. Jokubaitis analizuoja dabartinę Lietuvos visuomenę ir tai, kaip joje jaučiasi atskiras asmuo, vadinamasis „vidinis žmogus“. Remdamasis Fiodoru Dostojevskiu, autorius apmąsto žmogaus silpnumą, kvailumą bei… Skaityti toliau »
Ajahn Brahm (Adžanas Bramas: tikr. Peter Betts) gimė 1951 m. Londone, Kembridže studijavo teorinę fiziką, o dabar jau daugiau kaip trisdešimt metų yra Theravados budizmo miško tradicijos vienuolis, mokantis budizmo Australijoje, Singapūre ir Malaizijoje. Kassavaitinių jo mokymų „YouTube“ reguliariai klausosi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Lietuviškai išleista jo knyga „Atverk savo širdies duris“ tapo… Skaityti toliau »
Serija: „The Glasgow Edition of the Works and Correspondence of Adam Smith #1“. „Tautų Turtas“… rodo Smitthą buvus ne vien ekonomistą. Jis buvo filosofas, istorikas, sociologas; jis sukūrė pasaulėžiūrą, apimančią žmogaus paskatas, istorijos stadijas, ekonomikos mechanizmą… Šia prasme „Tautų turtas“ yra ne tik politinės ekonomijos šedevras. Jis yra didžiojo žmonijos kelionės epo dalis.
Po daugelio metų pasitenkinimo neteikiančio darbo Bronnie Ware pradėjo prasmingo darbo paieškas. Nors ir neturėdama formalios kvalifikacijos bei patirties, ji ėmėsi palaikomojo slaugymo. Besirūpinant mirštančiaisiais, Bronnie gyvenime įvyko svarbūs virsmai. Vėliau ji sukūrė tinklaraštį ir paskelbė straipsnį apie dažniausius jos slaugytų žmonių apgailestavimus. Straipsnis „Penkios dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“ taip išpopuliarėjo, jog perpirmus metus… Skaityti toliau »
Knyga „Kelionė namo. Amerikiečio jogo autobiografija“ nuoširdžiai pasakoja apie jo žingsnius į savęs pažinimą, iš vidaus atskleidžia giluminius mistinių tradicijų slėpinius ir parodo, kokius sunkumus tenka įveikti siekiant vidinės harmonijos ir ryšio su dieviškuoju pradu. Iš spalvingų gijų – nuotykių, mistinių patirčių, meilės santykių – Radhanatha Swamis suaudė nepaprasto ryškio memuarus „Kelionė namo. Amerikiečio jogo… Skaityti toliau »
Markas Aurelijus – imperatorius ir filosofas, mąstantis, ieškantis ir bandantis suprasti žmogus. Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (121 – 180 m. po Kr.) filosofiniai užrašai, kurie buvo rasti po jo mirties ir paskelbti atskira knyga, pavadinta „Sau pačiam“. Juose autorius kalba apie žmogaus padėtį pasaulyje, bando išsiaiškinti žmogaus ir pasaulio vienovės galimybę. Pažinti save. Nebijoti savęs… Skaityti toliau »
„Išminties kalendorius“ – paskutinė Levo Tolstojaus knyga. Nors didysis devynioliktojo amžiaus rusų rašytojas išgarsėjo savo romanais „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, jis yra nemažai studijavęs dvasinį pasaulio kultūros palikimą ir rašęs religinėmis temomis – ši jo biografijos dalis mažai kam žinoma. Penkiolika metų rinkti išminties perlai – paties L. Tolstojaus nušlifuoti, tyčia pateikti paprasta ir… Skaityti toliau »
Ši knyga – tai savotiškas taikomosios filosofijos vadovas, pagrįstas įžymiausių senovės mąstytojų įžvalgomis ir tikromis šių dienų istorijomis. Knygą sudaro keturi skyriai – keturios sesijos. Skaitytojas turi progą pastudijuoti svajonių mokykloje, dalyvauti dvylikos garsiausių antikos filosofų – dorybių ieškotojų stoikų Epikteto, Senekos, Rufaus, ramaus ir džiaugsmingo gyvenimo būdo propaguotojo Epikūro, mistikų ir skeptikų… Skaityti toliau »
Ar esi kada pagalvojęs, kodėl apskritai egzistuoja pasaulis? Kodėl kas nors yra gražu? Iš kur atsiranda blogis? Ar yra Dievas? Ką reiškia būti žmogumi? Kodėl turime mirti? Kas mus liūdina? Ką būtų galima pakeisti? Ar į kiekvieną klausimą įmanoma atsakyti? O kas iš tikrųjų yra mintis? Mums, žmonėms, tokių klausimų kyla. Stebimės ir klausinėjame,… Skaityti toliau »
Johannas Wolfgangas Goethe (1749-1832) – vokiečių literatūros klasikas, vienas garsiausių vokiečių rašytojų, žymiausias literatūrinio sąjūdžio „Audra ir veržimasis“ atstovas. Itin gausiame ir įvairialypiame jo kūrybiniame palikime – pasaulinio garso tragedija Faustas, romanai Jaunojo Verterio kančios, Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji, Sielų giminystė. Per ilgą savo gyvenimą Goethe įspūdingai reiškėsi kaip literatas, taip pat daug… Skaityti toliau »
Kanto „Grynojo proto kritika“ – vienas reikšmingiausių filosofijos veikalų žmonijos minties istorijoje. Jame išdėstyta Kanto pažinimo teorija, kurią jis laikė „kopernikiškuoju perversmu filosofijoje“. Kantas teigia, kad egzistuoja nuo subjekto nepriklausomos apriorinės pažinimo formos, lyg žmogaus mąstymo programa, pagal kurią sutvarkomi patyrimo duomenys. Kantas išsamiai analizuoja apriorines juslumo formas (erdvę ir laiką), kuriomis intelektui pateikiami… Skaityti toliau »