Todėl žmogaus užmojų įžvalgai ir mąstymui nebepakanka nė kosminės visatos, bet mintys dažnai peržengia net mus supančio pasaulio ribas. Ir jeigu kas pasižvalgytų po gyvenimą aplinkui, kiek visame kame yra nepaprastumo, didingumo bei grožio, bemat suvoktų, kam esame gimę.
Jūsų rankose – smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti šveicarų filosofo Yves Bossart knyga „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos. Filosofiniai mintiniai žaidimai“, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Jau daugiau nei du tūkstančius metų tokie mąstymo eksperimentai yra svarbus ir veiksmingas filosofijos įrankis. Mąstymo eksperimentas –… Skaityti toliau »
Knyga yra šeštoji LKTI „Neklasikinės ir XX a. filosofijos“ probleminės grupės inicijuoto tęstinio projekto „XX a. humanistikos kryptys“ dalis. Ji tęsia įtakingiausioms XX a. humanistikos kryptims skirtų leidinių seriją. Knyga skirta sudėtingam XX a. kultūros reiškiniui psichoanalizei, kurios žymiausi atstovai S. Freudas, C. G. Jungas turėjo didžiulį poveikį kultūrai. Šiandien psichoanalizė yra viena įtakingiausių dabartinės… Skaityti toliau »
Kad Mažvydas būtų suprantamesnis dabartiniam skaitytojui, greta faksimilės pateikiamas transponuotas tekstas. Jame, remiantis „Lietuvių kalbos žodyno“ principais, laikomasi bendrinės kalbos tarties, o Mažvydo morfologija, žodynas ir sintaksė paliekami autentiški. Formas, žodžius ir sakinius padės suprasti keikviename transponuoto teksto puslapyje pateikti komentarai ir leidinio pabaigoje esantis žodynėlis. Komentuojant, be „Lietuvių kalbos žodyno“, pasinaudota Zigmo Zinkevičiaus, Dominyko… Skaityti toliau »
Hansas Georgas Gadameris (1900-2002) savo gyvenimo veikale „Tiesa ir metodas. Pamatiniai filosofinės hermeneutikos bruožai“ (1960), remdamasis Martino Heideggerio egzistencijos filosofijos įžvalgomis ir apibendrinęs bei susisteminęs gausią medžiagą nuo antikos iki dabartinių laikų, sukūrė filosofinės hermeneutikos teoriją, paremtą tikrovės supratimo ir jos aiškinimo (interpretavimo) metodu ne kaip pažinimo sudėtine dalimi, o gyvenimo esme, pačia žmogaus egzistencija.… Skaityti toliau »
Santrauka: Dviejų iškilių XX–XXI amžiaus mąstytojų pokalbiai apie šiuolaikinio žmogaus savimonę ir savasties paieškas. Zygmunt Bauman ir Rein Raud diskutuoja knygoje „Savasties praktikos“. Šiuolaikinis suvokimas apie žmogų atėjo iš daugybės skirtingų mokyklų ir mąstytojų. Mes nustojome save matyti kaip stabilius ir nedalomus. Dabar suvokiame save kaip nuolat kintančias, iš naujo save atrandančias ir suprantančias būtybes,… Skaityti toliau »
Vargas dėl lyties (1990) – vienas iš programinių feminizmo filosofijos, lyčių ir queer studijų veikalų. Jame keliami klausimai, turintys išjudinti feminizmo prielaidas: ką bendra tarpusavyje turi žmonės, kuriuos ir kurias, sakoma, sieja lytis? Ar tai biologinis, ar socialiai sukonstruotas bendrumas? Kuo skiriasi biologinė ir socialinė lytis? Kaip (ir ar?) lytis susijusi su seksualine orientacija? Ar… Skaityti toliau »
Gamta sukūrė mus ne tam, kad būtume ramūs ir laimingi, o kad išliktume gyvi ir kad išliktų mūsų rūšis. Užtai mūsų smegenys puikiai prisitaikiusios nuolat jausti nerimą, pyktį ir mums taip lengva būti liūdniems ir godiems. Šie natūraliosios atrankos būdu išsivystę polinkiai trukdo aiškiai suprasti pasaulį ir save pačius, o tai – pagrindinė kasdienio nepasitenkinimo… Skaityti toliau »
Fiziko Max Tegmark knyga „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ atskleidžia dirbtinio intelekto ir žmonijos ateities galimybes. Ką daryti, kad išvengtume rizikų ir išnaudotume dirbtinio intelekto privalumus? Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų gyvenimą: nusikaltimus, karus, teisingumo sistemą, darbo rinką, visuomenę ir mūsų pačių žmogiškumo suvokimą? Dirbtinio intelekto atėjimas gali pakeisti visa žmonijos ateitį labiau nei… Skaityti toliau »
Apie Mintis negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar priežastinių ryšių grandinę, jos išsprūsta iš bet kokios pastangos sistematizuoti ar klasifikuoti. Paradoksalus dalykas: šiaip jau Pascalis yra išskirtinai paprastas ir nesudėtingas mąstytojas — beveik nevartojantis filosofinio „žargono“, suprantamas net žmogui, neturinčiam filosofinio išsilavinimo, taigi „nesunkus“, bet vis dėlto „nepatogus“ filosofas. Jau… Skaityti toliau »
Viena geriausių visų laikų mokslo populiarinimo knygų, labai vaizdžiai ir įdomiai pasakojanti apie visatos kilmę, bendras jos savybes ir tolesnę raidą, galimybę numatyti ateitį ir grįžti į praeitį, bandymus sukurti Visko Teoriją. S. Hokingas yra patikimas, sąmojingas vadovas po Visatos paslapčių labirintą. Jis atveda mus ligi priešakinio mokslo krašto, kur naujos idėjos pranoksta fantastiką, kur… Skaityti toliau »
Originaliausias XX a. kalbos, logikos ir vaizduotės filosofas Ludwigas Wittgensteinas (1889–1951) dirbo ir psichologijos filosofijos srityje. Vėlyvuoju kūrybos etapu maždaug per trejus metus jis parašė psichologijos mokslo pagrindais suabejoti kviečiančių pastabų rinkinį. Tai fundamentalus psichologijos sąvokų tyrimas, siekiąs atsakyti į klausimą: ar įmanoma racionaliai suvokti sielos reiškinius? L. Wittgensteinas, polemizuodamas su įtakingomis XX a. filosofijos ir… Skaityti toliau »
Johno Bergerio knyga „Kaip menas moko matyti“, pirmą kartą išleista 1972 m., visiems laikams pakeitė požiūrį į tapybą ir meno kritiką. Dabar ši nedidelė knygutė jau tapo klasika, neatsiejama nuo bet kokių meno studijų. Tai kiekvieno, besidominčio menu, pradžiamokslis. Netiesa, kad mes tiesiog spoksome į atvaizdus, ir tiek. Šis veikalas atskleidžia, kad tai, ką… Skaityti toliau »
Garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo Witoldo Gombrowicziaus (1904–1969) „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ yra originali Vakarų Europos filosofų ir jų idėjų interpretacija. Šias filosofijos pamokas prieš pat mirtį 1969 m. pavasarį rašytojas prancūziškai padiktavo žmonai Ritai ir draugui Dominique de Roux. Knygoje aptariami iškiliausi XIX—XX amžių filosofai. Šis kursas – ir paties… Skaityti toliau »
Alvydas Jokubaitis – filosofas, politikos mokslininkas, vienas ryškiausių politinės minties ir pilietinės pozicijos skleidėjų, VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros vedėjas, aštuonių knygų autorius. Knygoje „Politinis idiotas“ A. Jokubaitis analizuoja dabartinę Lietuvos visuomenę ir tai, kaip joje jaučiasi atskiras asmuo, vadinamasis „vidinis žmogus“. Remdamasis Fiodoru Dostojevskiu, autorius apmąsto žmogaus silpnumą, kvailumą bei… Skaityti toliau »
Ajahn Brahm (Adžanas Bramas: tikr. Peter Betts) gimė 1951 m. Londone, Kembridže studijavo teorinę fiziką, o dabar jau daugiau kaip trisdešimt metų yra Theravados budizmo miško tradicijos vienuolis, mokantis budizmo Australijoje, Singapūre ir Malaizijoje. Kassavaitinių jo mokymų „YouTube“ reguliariai klausosi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Lietuviškai išleista jo knyga „Atverk savo širdies duris“ tapo… Skaityti toliau »
Serija: „The Glasgow Edition of the Works and Correspondence of Adam Smith #1“. „Tautų Turtas“… rodo Smitthą buvus ne vien ekonomistą. Jis buvo filosofas, istorikas, sociologas; jis sukūrė pasaulėžiūrą, apimančią žmogaus paskatas, istorijos stadijas, ekonomikos mechanizmą… Šia prasme „Tautų turtas“ yra ne tik politinės ekonomijos šedevras. Jis yra didžiojo žmonijos kelionės epo dalis.
Po daugelio metų pasitenkinimo neteikiančio darbo Bronnie Ware pradėjo prasmingo darbo paieškas. Nors ir neturėdama formalios kvalifikacijos bei patirties, ji ėmėsi palaikomojo slaugymo. Besirūpinant mirštančiaisiais, Bronnie gyvenime įvyko svarbūs virsmai. Vėliau ji sukūrė tinklaraštį ir paskelbė straipsnį apie dažniausius jos slaugytų žmonių apgailestavimus. Straipsnis „Penkios dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“ taip išpopuliarėjo, jog perpirmus metus… Skaityti toliau »
Knyga „Kelionė namo. Amerikiečio jogo autobiografija“ nuoširdžiai pasakoja apie jo žingsnius į savęs pažinimą, iš vidaus atskleidžia giluminius mistinių tradicijų slėpinius ir parodo, kokius sunkumus tenka įveikti siekiant vidinės harmonijos ir ryšio su dieviškuoju pradu. Iš spalvingų gijų – nuotykių, mistinių patirčių, meilės santykių – Radhanatha Swamis suaudė nepaprasto ryškio memuarus „Kelionė namo. Amerikiečio jogo… Skaityti toliau »
Markas Aurelijus – imperatorius ir filosofas, mąstantis, ieškantis ir bandantis suprasti žmogus. Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (121 – 180 m. po Kr.) filosofiniai užrašai, kurie buvo rasti po jo mirties ir paskelbti atskira knyga, pavadinta „Sau pačiam“. Juose autorius kalba apie žmogaus padėtį pasaulyje, bando išsiaiškinti žmogaus ir pasaulio vienovės galimybę. Pažinti save. Nebijoti savęs… Skaityti toliau »