Temos Archyvai: Filosofija

Samael Aun Weor — Tobula santuoka

Šedevras, pavadinimu „TOBULA SANTUOKA“, visada buvo ideologinis Vidinio Darbo pagrindas, kurį kiekvienas žmogus turi atlikti su savimi. Neabejotinai visa žmonija yra kilusi iš senųjų Lemūrijos porų, kurios krikščioniškoje Biblijoje yra susintetintos Adomo ir Ievos.   Tu porų angeliškasis nuopuolis Žemiškajame Rojuje arba Lemūrije buvo priežastis, kuri sąlygojo visų dieviškųjų galių praradimą žmogiškajame tvarinyje ir rezultate… Skaityti toliau »

Czesław Miłosz — Rusija. Transokeaniniai regėjimai

„Puikiai parašytų“ knygų gyvas galas, o sąžiningų knygų mažai, nes sąžiningumas rašant – tai pagarba tikrovei, taip pat ir savo pažiūroms.   ***   Galbūt esu gimęs, kad mano lūpomis prabiltų „amžini belaisviai“? […] Kai stosiu, kaip sako mano bičiulis, priešais Dzeusą, pasakysiu jam: „Ne mano kaltė, kad sutvėrei mane poetu ir davei dovaną matyti… Skaityti toliau »

Jonathan Haidt — Teisusis protas

Kodėl gerus žmones supriešina politika ir religija Dėl religijos ir politikos vyksta karai, konfliktuoja draugai, skiriasi poros. Šiomis temomis nepriimta kalbėti geroje kompanijoje – jos labiausiai kiršina. Knygos autorius kalba būtent apie tai. Jis svarsto, kodėl kairieji ir dešinieji, konservatoriai ir liberalai taip skirtingai supranta, kas yra teisinga ir kas klaidinga, ir klausia: ar gali… Skaityti toliau »

Leonidas Donskis — Blogis yra laikinas

Muzikantai kartais siūlo savo mokiniams groti taip, tarsi jie grotų paskutinį kartą gyvenime. Tik tada žmonės tave išgirs ir patikės. Taip ir su gyvenimu. Gyvenimą reikia gyventi suvokiant, kad jis gali bet kada nutrūkti.   Kai kuriems žmonėms būna suteikta kur kas daugiau intelektinių jėgų ir jie nuveikia dvigubai ar trigubai daugiau, negu atrodo įmanoma.… Skaityti toliau »

Platonas — Timajas

Timajas – šiuolaikiniam skaitytojui itin egzotiškas, tačiau daugeliu atžvilgių svarbiausias Platono tekstas. Jame filosofas pateikia savą, su jo etinėmis, ontologinėmis ir teologinėmis nuostatomis suderintą gamtamokslinį pasakojimą apie pasaulį ir žmogų. Visatos Amatininko veikimo prielaidos ir tikėtinas kūrimo procesas atveria vartus tiek į esmines Platono filosofijos nuostatas, tiek į jų problemiškumą ir tolimesnį vystymąsi jau po… Skaityti toliau »

Platonas — Charmidas

Charmide Platonas imasi nagrinėti vieną iš svarbiausių graikų sociokultūrinių sąvokų – santūrumą (gr. sōphrosynē). Tekstas neduoda galutinio atsakymo, kas tai yra, tačiau pateikia net šešis potencialius apibrėžimus bei nuorodas į susijusius samprotavimus tokiuose dialoguose, kaip Valstybė ar Alkibijadas. Medžiagos apmąstymams suteikia ir draminis bei istorinis kontekstas: Sokratas čia kalbasi su ateityje nesantūrumu pagarsėsiančiais tironiško režimo… Skaityti toliau »

Ksenofontas — Hijeronas

Hijeronas – paveikus ir vienas originaliausių tironiją apmąstančių tekstų, vertintas tokių mąstytojų, kaip Niccolò Machiavellis ir Leo Straussas. Išminčiaus ir valdovo susitikimo tropą bei sokratiško dialogo elementus naudojantis Ksenofontas pateikia tris skirtingus požiūrius į tiraną ir jo valdžią, kartu išskirdamas esminius ir nekintančius tiraniškumo komponentus. Greta svarstymų apie tirano valdžios prigimtį, tirano laimę ir galimybę… Skaityti toliau »

Platonas — Kratilas

Kratilas yra ne tik vienintelis išskirtinai kalbos problematikai skirtas Platono dialogas, bet ir apskritai pirmasis išlikęs kalbos apmąstymui skirtas tekstas. Dialoge keliamas klausimas, kas dalykų įvardijimą padaro teisingą, kitaip tariant, koks yra kalbos ir tikrovės santykio pamatas. Sokratas, kalbėdamasis su skirtingų – arbitralaus susitarimo ir prigimtinio atitikimo – pozicijų atstovais, glumina skaitytoją tiek netikėtai pakeista… Skaityti toliau »

Platonas — Alkibijadas

Antikoje „Alkibijadas“ buvo laikomas geriausiu įvadu į Platono filosofiją. Tai dialogas, kuriame Sokratas aiškinasi kaip išugdyti tikrą politiką. Jo pašnekovas, jaunasis Atėnų elito atstovas Alkibijadas, nors, atrodytų, ir turėtų būti idealus tokio pokalbio partneris, kaip kad dažnai nutinka Platono Sokratui, toks toli gražu nėra. Nepaisant to, Sokrato įžvalgos apie tai, ką reiškia būti politiku, koks… Skaityti toliau »

Platonas — II ir VII laiškai

Laiškai – Platono skaitytojui neįprasto žanro, bet nepaprastai intriguojantys tekstai, iš kurių II ir VII visų pirma išsiskiria savo filosofinėmis digresijomis. Nors II laiškas visuotinai laikomas helenistine klastote, o dėl VII laiško autentiškumo mokslininkai iki šiol nesutaria, šie tekstai vertingi net ir kaip skirtingų laikotarpių platoniškos įtakos vaisiai ir istorinių įvykių atgarsiai. Ypač VII laiške… Skaityti toliau »

Platonas — Faidras

Faidras, paženklintas savotiško išminties meilės šėlo ir vaiskios ironijos, tiek Antikoje, tiek vėliau laikytas vienu iš svarbiausių Platono dialogų. Idiliškos gamtos apsuptyje vykstančiame Faidro ir Sokrato pokalbyje telpa svarstymai apie rašytinio bei sakytinio žodžio prigimtį, mitinį pasakojimą pasitelkiantys samprotavimai apie meilę, grožį ir sielą, galiausiai, transcendencijos ir platoniškųjų idėjų temos. Iš pažiūros, Faidrą sudaro kelios,… Skaityti toliau »

Platonas — Ijonas

Ijonas – vienas mįslingiausių Platono dialogų, ne veltui paskutiniu metu itin plačiai tirtas ir komentuotas. Kada jis parašytas? Jaunojo ar jau įsibėgėjusio autoriaus? Kiek jame ironijos ir kiek rimtumo? Ar poezija tėra filosofuoti negebančių žmonių produktas, ar tikras Mūzų sukeltas šėlas? Galiausiai – koks filosofijos ir poezijos santykis?

Ciceronas — Apie lemtį

Markas Tulijus Ciceronas (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr. ) – romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas. Iki šiol žinomi devyniolika išlikusių Cicerono traktatų, iš kurių dauguma parašyta išgalvotų dialogų forma. Juos amžininkai vertino dėl juose pateiktų aiškių ir tikslių visų tuomet egzistavusių filosofijos mokyklų mokymų. Traktatas (dalis jo yra prarasta) „Apie… Skaityti toliau »

Juan Donoso Cortes — Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą

Juano Donoso Corteso (1809-1853) „Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą” – politinės filosofijos lobynas, atveriantis naujus intelektualinius, kultūrinius ir politinius akiračius. Skaitant ir apmąstant autoriaus tekstus daugybė ginčų dėl pasaulio ir Europos likimo, demokratijos ir laisvės ateities nušvinta visai kita šviesa. Karštai tikėjęs pažanga ir ilgai buvęs entuziastingas jos šauklys, tekstų autorius suprato tiesą, kuri… Skaityti toliau »

Jurgis Matulaitis — Socialinė filosofija

Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871-1927) atminimas Lietuvoje dažniausiai siejasi su jo ganytojišku darbu tautiškai mišrioje Vilniaus vyskupijoje 1918-1925 metais. Nors Jurgio Matulaičio gyvenimas ir veikla gana plačiai aprašyti, iki šiol beveik jokio dėmesio nėra susilaukę ir visuomenei beveik nežinomi arkivyskupo darbai krikščioniškos socialinės filosofijos plėtojimo srityje. J. Matulaičio socialinė mintis Lietuvoje pamiršta iš dalies dėl… Skaityti toliau »

Zaratustra — Taip kalbėjo Zaratustra

Zaratustra – Irano išminčius ir pranašas, pusiau mistinė asmenybė, vienų teigimu – gyvenusi 200 metų prieš Kristų, o kitų – dar maždaug 500 metų anksčiau. Tyrinėtojai nesutaria dėl daugelio dalykų, įskaitant išminčiaus vardo reikšmę (senovės persų kalba „tas, kuris suvaldo kupranugarius“), tačiau viena yra aišku: Zaratustra padarė milžinišką įtaką Platono filosofijai, Pitagoro mokymams, taip pat… Skaityti toliau »

Friedrich Nietzsche — Antikristas

Vieno žymiausių Vakarų mąstytojų Friedricho Nietzsches (1844–1900) paskutinis veikalas Antikristas (Der Antichrist), parašytas 1888 metais ir susilaukęs bene daugiausia kontroversiškų vertinimų. Antikriste Nietzsche plėtoja knygose Apie moralės genealogiją ir Anapus gėrio ir blogio iškeltas idėjas. Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios,… Skaityti toliau »

David Fideler — Pusryčiai su Seneka. Gyvenimo meno vadovas

Dabar, kai tik turiu galimybę, mano tobulas rytas – tai pusryčiai lauke, kartu su Senekos išmintimi. Iš čia ir kilo šios mano knygos pavadinimas.   Knygoje „Pusryčiai su Seneka” filosofijos daktaras, rašytojas Davidas Fideleris paaiškina svarbiausias Senekos, įtakingiausio stoikų mąstytojo, idėjas ir kviečia suprasti, ką reiškia prasmingas ir laisvas gyvenimas. Svarbiausiame savo darbe – „Laiškai… Skaityti toliau »

Indrė — Kaip pasiekti harmoniją

Ar norėtum pasiekti tą magišką būseną, kuri vadinasi harmonija? Ar norėtum pasiekti tą magišką būseną, kuri vadinasi harmonija?   Harmonija – iš senovės graikų kalbos atėjęs žodis. Tai buvo darnos, tvarkos, santarvės deivės vardas. Kiekvienas žmogus, atradęs harmoniją, tampa laimingesniu.   Šiame leidinyje rasite:   Garsių mokytojų patarimus; Tikras istorijas; Raktą į harmonijos pasaulį.