Apie seksualinę prievartą žinoma nuo seniausių laikų, tai – kaip karas, tačiau šio nusikaltimo galima išvengti. Net jei ir pasaulis tai paliudija, dar nereiškia, jog prievarta niekada nepasikartos, tačiau tada bent jau niekas negalės pasakyti, kad nieko nežinojo. Tai pirmasis žinomos karo žurnalistės ir knygų autorės Christinos Lamb bandymas atkreipti dėmesį į prievartavimų ir seksualinio… Skaityti toliau »
Knygos „Kaip veikia Japonija“ autorius metus gyveno Japonijoje ir turėjo progą pažinti šią šalį arčiau ir įdėmiau nei turistas. Čia jis ne tik mokėsi, bet ir filmavosi televizijos laidose, jam teko miškuose bėgti nuo beždžionių ir dirbti viename iš Tokijo dangoraižių. Tačiau nepaisant mokslų ir patirčių Prancūzijoje bei Japonijoje A. Kleiva liko arti Lietuvos,… Skaityti toliau »
Šio romano pasakotoją, G. G., kamuoja patologiška empatija: jis nevalingai įsikūnyja į kitų žmonių, gyvūnų ar net augalų patirtis, prisiminimus ir išgyvena juos lyg savus – tiek XX a. pradžioje malūne netyčia palikto savo senelio, tiek vienišo, labirinte įkalinto mitinio Minotauro ar net kaip vaisto ryjamo šliužo. Fiksuodamas tuos momentus, jis ima pasakoti tykią pasaulio… Skaityti toliau »
Istorinė knyga, nukelianti į pačią XVIII a. pradžią. Jos kulminacija – 1709 m. įvykęs Poltavos mūšis, bet šis pasakojimas ne tik apie didelį mūšį. Jis apima pirmąją Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) pusę ir supažindina su Europa XVIII a. išvakarėse. Gali būti, kad tai didelio pasakojimo pradžia, taip pat neblogas įvadas tiems, kurie susidomėtų XVIII a.… Skaityti toliau »
Ana Endrius galiausiai turi viską, ko norėjo. Beveik. Ji sunkiai dirbo, kad taptų pagrindine BBC pietų meto žinių laidos vedėja, karjera jai buvo svarbiau už draugus, šeimą ir dabar jau buvusį vyrą. Taigi, kai kažkas pasikėsina užimti jos vietą, Ana pasirengusi padaryti bet ką, kad tik išlaikytų savo svajonių darbą. Paprašyta apžvelgti žmogžudystę Blakdaune… Skaityti toliau »
Romano „Sekmadienio užmirštieji“ pasakotoja Žiustina jauna – vos dvidešimt vienerių. Ji dirba senelių namuose slauge. Gyvenimas jos negailėjo – automobilio avarijoje žuvo tėvai, dėdė ir teta. Mergaitė liko našlaitė. Ją augino seneliai. Žiustina – altruistė. Ji myli savo amatą ir nuoširdžiai rūpinasi senelių namų gyventojais, o ypač prisirišusi prie devyniasdešimt trejų Elenos. Senolė patyrusi neramų… Skaityti toliau »
Mariana Enríquez yra viena iš svarbiausių šiuolaikinės gotikinės literatūros rašytojų, kalbančių apie universalias problemas, tokias kaip nelygybė, psichinės ligos, panieka kitam, valstybės žiaurumas. Nors jos apsakymus dengia siaubo ir makabriškumo šydas, juose aptariami simboliai atspindi šiuolaikinės Argentinos religines, politines ir socialines realijas, purtančias šalį pastaruosius keletą dešimtmečių. Šioje rinktinėje jai ypač svarbu pabrėžti, kokią įtaką… Skaityti toliau »
Manhatanas, 2019-ųjų Kalėdos. Talentinga fotografė Megė Dos sunkiai serga. Ji nenori liūdinti šeimos, tad paskutines metų dienas praleidžia savo galerijoje, šnekučiuodamasi su jaunu padėjėju Marku Praisu. Jiedviem puošiant eglutę ir gurkšnojant kalėdinį gėrimą, Megė papasakoja savo meilės istoriją, gimusią per Kalėdas prieš daug metų. Okrakokas, atokus miestelis Šiaurės Karolinos Išorinėse barjerinėse salose, 1996-ieji. Pas… Skaityti toliau »
„Miražas“ – tai penkiolikos apsakymų, ligi šiol neskelbtų lietuvių kalba, rinkinys. „Pragaro atvaizdas“, „Drakonas“, „Nosis“ ir „Batatų sriuba“ paremti XII ir XIII a. nežinomų autorių pasakojimų siužetais. Tačiau Akutagavos kūrinių veikėjai išsiskiria sudėtingu vidiniu pasauliu, būdingu moderniosios literatūros personažams. Šiandienos Japonijoje tai chrestomatiniai tekstai. Taoistiniais motyvais parašytas apsakymas „Nemirtingasis“ skirtas vaikams. Likusių… Skaityti toliau »
Frazė „rizikuoti savo kailiu“ vartojama gana dažnai, tačiau retai susimąstome, ką iš tiesų ji reiškia. Rizikuoti savo kailiu – pamatinis dalykas, kai kalbame apie rizikos valdymą, tai gali būti pritaikyta visiems gyvenimo aspektams. Knyga „Rizikuoti savo kailiu“ ragina suabejoti vyraujančiais įsitikinimais apie riziką ir atlygį, politiką ir religiją, finansus ir asmeninę atsakomybę. Tai viena labiausiai… Skaityti toliau »
„Nedaug tikrų draugų teko turėti, o du iš jų buvo žirafos…“ VUDROU VILSONAS NIKELIS nugyveno 105 metus ir jaučia, kad jo laikas artėja prie pabaigos. Išgirdęs, jog žirafoms gresia išnykimas, prisimena pačiam nutikusią istoriją ir supranta, kad negali jos nusinešti į kapus. 1938 metai. Didžioji depresija niekaip nesibaigia. Hitleris grasina Europai, o nuo… Skaityti toliau »
„Mano širdis buvo kompasas, kuris rodė kryptį į šiaurę.” Akvilina Cicėnaitė Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per… Skaityti toliau »
„Mane vadina Kalendorium“ – tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas: prozininko, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus Andrio Kalnozolo (g. 1983) romanas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Latvių literatūros kritikai šiandien lygina šią knygą su amerikiečių rašytojo Winstono Groomo (1943-2020) romanu „Forestas Gampas“. Pats kilęs… Skaityti toliau »
Nauja bestselerio „Karo anatomija” autoriaus knyga! Mielas skaitytojau, ar žinote, kaip baigėsi šios istorijos? Morfijaus injekcijos ir laužomos nuodingojo kalio cianido kapsulės virš miegančių vaikų burnų – apkvaitę nuo beprotybės degančiame Berlyne, Josephas ir Magda Goebbelsai stebėjo šią bakhanaliją ir ruošėsi mirti patys. Tuo metu visi jų vaikai nustojo kvėpuoti. Istorija gana gerai… Skaityti toliau »
Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian” Narinę Abgaryan įvardijo kaip vieną ryškiausių Europos autorių (2020) Sofja įdėjo į karstą jo padovanotą dirbtinių perlų vėrinį. Eliza – kvepalų flakoną. Silvija – pakabutį. Susana – susuktus piešinius. O Melanja, nusimovusi nuo piršto nuzulintą vestuvinį žiedą, užmovė jam ant mažojo piršto ir pažadėjo netrukus pasimatyti su juo. … Skaityti toliau »
Šioje novatoriškoje knygoje, išleistoje Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo okupacijos 50-mečiui paminėti, Izraelio istorikas Ilanas Pappe atvirai ir radikaliai analizuoja ginčijamas idėjas apie Izraelio valstybės kilmę ir tapatybę. „Dešimt mitų”, kuriuos tyrinėja Ilanas Pappe, nuolat kartoja žiniasklaida, įtvirtina kariuomenė ir nekvestionuodamos priima pasaulio vyriausybės. Tie mitai prisideda prie regioninio status quo stiprinimo. Autorius paneigia… Skaityti toliau »
NANA EKVITIMIŠVILI (g. 1978) – Tbilisyje gimusi Sakartvelo kino kūrėja ir rašytoja. Autorė yra laimėjusi daugybę tarptautinių prizų kaip filmų režisierė ir scenaristė. „Kriaušių laukas” – pirmasis jos romanas. Knyga pelnė įvairių apdovanojimų arba buvo jiems nominuota, tarp jų – International Booker Prize, Warwick Prize for Women in Translation, EBRD Literature Prize, Saba Literary Prize… Skaityti toliau »
Ambicingas ir daug jausmų sukeliantis romanas apie trijų moterų gyvenimus Australijoje XIX a., jų sunkumus siekiant išsigelbėti, išeiti į laisvę ir įsitvirtinti naujoje visuomenėje. XIX a. pradžioje Londone jauna naivi guvernantė Evangelina, suviliota šeimininkų sūnaus, būdama nėščia apkaltinama vagyste ir pasodinama į plačiai pagarsėjusį Niugeito kalėjimą. Po kelių mėnesių mergina išgirsta nuosprendį: ji bus išgabenta… Skaityti toliau »
„Toks įžvalgus humanizmas – tvirtai įleidęs šaknis į gyvenimo tikrovę, kartu išsaugantis šiokią tokią minorinę atpirkimo prošvaistę – yra būdingas Mary Lawson kūrybos bruožas.” – The Globe and Mail „Lawson rašo grakščiai, jos nekrintantis į akis stilius visada slepia stulbinamas gelmes.” – Toronto viešoji biblioteka „Santūri, elegantiška proza, pasakojanti ramią, bet sukrečiančią dramą.… Skaityti toliau »
Romanų „Trijų kūnų problema” ir „Tamsus miškas” tęsinys. Nuo Pasaulio pabaigos mūšio praėjo pusė šimtmečio. Tamsaus miško atgrasymo sistema sulaikė ateivių planetą Trisoliarį nuo puolimo ir Žemė suklesti kaip niekada anksčiau. Vis dėlto gyvenimas taikos sąlygomis žmones užliūliuoja. Kosminių skrydžių technologijos inžinierė Čeng Sin iš XXI amžiaus nubunda naujaisiais laikais. Ji vienintelė prisimena… Skaityti toliau »