Jono Žakaičio vardas Lietuvoje ir svetur yra ne kartą girdėtas konceptualiojo ir tarpdisciplininio meno gerbėjams: jis – ir galerininkas, ir lektorius, ir parodų kuratorius. Nuo šiol ne vienerius metus autentiškus, komiškus, lyriškus, į niekieno kito nepanašius tekstus rašantį Joną Žakaitį galima vadinti ir knygos autoriumi. Kukliai asistuojant leidyklai VAGA, sausio 17 d. interneto svetainėje 90s.lt… Skaityti toliau »
Renata Šerelytė (g. 1970) – poetė, prozininkė, kritikė, pjesių ir literatūros kūrinių vaikams autorė. Jos kūrybinėje biografijoje – eilėraščių ir prozos knygos vaikams, istorinės nuotykinės apysakos jaunimui, keturi novelių rinkiniai („Balzamuotojas“ apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės premija), du romanai: „Ledynmečio žvaigždės“ (2000 m. Žemaitės premija) ir „Vardas tamsoje“. Abu romanai išversti į lenkų, „Ledynmečio žvaigždės“ – ir… Skaityti toliau »
Antroji Paulinos Pukytės, „Jų papročių“ autorės, knyga, sudaryta iš straipsnių, 2005-2008 metais spausdintų savaitraščio „7 meno dienos“ skiltyse „Aną savaitę Londone“ ir „Pastebėjimai“. Autorė turi retą talentą tarsi nekomentuodama, tik „atspindėdama“ fiksuoti šių dienų nuolat kintančią tikrovę ir yra savotiškas unikumas mūsų estetikoje. Jos šmaikštūs, kartais ironiški, kartais poetiški, kartais satyriniai tekstai susieja aukštąją ir… Skaityti toliau »
O mes, moterys, jaučiam savo esmę nematydamos. Pasiduodam Mėnulio ritmams, verkiam tamsoje, sapnuojam ateitį ir mylimuosius, ieškom slaptųjų prasmių mažaraščiuose jų laiškuose. Kai vyras padeda tašką, mes jį apraizgom prasmių labirintais. Ir taškas jau nebe taškas, o meno kūrinys. Radijo laidų vedėja Ugnė Barauskaitė 2002 metais į literatūros pasaulį įsiveržė jaunatvišku, šmaikščiu romanu „O rytoj… Skaityti toliau »
Antrasis leidimas ir nauja knyga virtęs optimistinės istorijos tęsinys! Kaip šmaikščiai įvardija pati Erika Umbrasaitė, „net ir nukritus reikia atsikelti, pasitaisyti karūną ir toliau išdidžiai žygiuoti per gyvenimą“. Ši atvirai, su juodu humoru ir saviironija papasakota istorija apie naują gyvenimą Prancūzijoje, netikėtai užklupusią meilę, artimo žmogaus mirtį – tai tiesiog odė gyvenimui. Juk su krūtimi… Skaityti toliau »
Pirmoji naujų romanų dilogijos knyga. Veiksmas vyksta XVI a. antroje pusėje – prieš Livonijos karą ir Livonijos karo metu. Ordino magistras Fiurstenbergas 1557 m. Pasvalyje pasirašo su Lietuva ordinui pražūtingas sutartis, kurios sukėlė 25 metų kruviną karą dėl Livonijos. Romano veikėjus parodydamas istorinių įvykių sūkury, rašytojas savaip interpretuoja žmogaus ir valstybės santykį. .Petras Dirgėla Simono… Skaityti toliau »
Chaotiškas kūrinys
Šiame iškiliausiame išeivijos rašytojo Antano Škėmos (1911–1961) romane svarstomos individo sielos, talento ir menkystės problemos šių dienų pasaulyje. Jos atsiskleidžia per pagrindinio herojaus Antano Garšvos sąmonę, kur pramaišiui plaukia šeimos praeities prisiminimai, desperatiška dabartis ir dramatiški meilės trikampio išgyvenimai. Nuolat pasikartojantys priepuoliai veda herojų į beprotybę.
Romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto, arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje. Taigi į vergiją parduotos lietuvės merginos kančia ir pažeminimas galbūt prišaukia uraganą Meksikos įlankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunų žmonių paskutinė… Skaityti toliau »
Romanas. Negalime būti drugeliais, kurie susižavi ryškia šviesa, krinta į liepsną ir sudega nepalikdami pėdsako. Turime matyti užsibrėžtą tikslą – Tėvynės išlaisvinimą – ir jo siekti… Vytautas Ažušilis. Savarankiška autoriaus sumanytos trilogijos „Išlikimas“ pirmoji knyga, kurioje pratęsiamas keturių tomų romano „Auksinis Sakalas“ pagrindinio veikėjo Sakalo tolesnis likimas. Netekęs tėvų, artimųjų, mylimos merginos ir gimtųjų namų,… Skaityti toliau »
Paėmęs į rankas mano romanų dilogiją, skaitytojas pirmiausia bandys suvokti, apie ką ši knyga? trumpai tariant apie meilę. Apie pačią tikrąją meilę. Apie be kaltės kaltuosius, išdavystę ir neapykantą. Apie žmogaus paniekinimą ir išaukštinimą, apie vienumoje gimusią viltį ir mėginimą ją realizuoti tiesiog neįmanomu būdu. Vytautas Bubnys
Žymaus poeto antroje prozos knygoje, pirmoji „Pikmalijono sindromas“ 1989, autentiška pokario tikrovė. Ryškiomis spalvomis tapomi autoriaus artimųjų: motinos, tėvo, patėvio, senelio ir senelės, partizano Naro Vytenio, Vytauto Žemaičio, poetų Antano Miškinio, Teofilio Tilvyčio, Eduardo Meiželaičio portretai. Sukrečiantys sunaikintos gimtosios sodybos vaizdai, galintys simbolizuoti visą senojo Lietuvos kaimo sugriovimą. Autorius įspūdingai atsisveikina ne tiek su savo… Skaityti toliau »
Romane autorius pavaizdavo sodžiaus žmones, blaškomus pokario laikotarpio audrų.
Apysaka „Parduota vasara“ trečioji knyga vaikams Remigijaus Misiūno kūryboje. Pirmoji – „Keturi muškietininkai iš antrosios laiptinės“ išleista 2006 metais, antroji – „Sutrumpintas meilės terapijos kursas“ –2009 metais. „Sutrumpinto meilės terapijos kurso“ – apysakos, kuri buvo „Metų knygos“ rinkimų paauglių kategorijos penketuke, – autorius Remigijus Misiūnas tęsia nuotaikingą pasakojimą apie dar vieną paauglystės vasarą. Baigęs trumpą terapijos kursą pionierių… Skaityti toliau »
Šį romaną sudaro septyni atskiri pasakojimai. Juos jungianti grandis – istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios Lietuvoje. Kilus Šiaurės karui, į Lietuvą pagaliau išsiruošia Rusijos caras Petras I. Rumšiškėse Jonines mini karvedys Napoleonas. Gelgaudiškio vaikų namuose bręsta būsimasis pasaulinio garso psichiatras Hanibalas Lekteris. Ne pramogauti, o megzti ryšių į Vilnių atvyksta… Skaityti toliau »
Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) eseistikos knyga „Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai“ turi savo atsiradimo istoriją. Po poeto mirties žmona Gražina Martinaitienė sukaupė visus poeto bloknotus bei pabirus užrašus, atrinko nespausdintus kūrinius, surinko juos kompiuteriu, nes M. Martinaičio rašysena nelengvai perskaitoma. Tekstų atspaudus, susegtus kartu su poeto rankraščiais, ji perdavė literatūros tyrinėtojui Valentinui Sventickui, kuris… Skaityti toliau »
Pulgis Andriušis (1907-1970) dar iki palikdamas Lietuvą 1944 m. garsėjo periodikoje skelbtais aštriu humoru kibirkščiuojančiais feljetonais. Atsidūręs Vokietijoje, o vėliau – Australijoje rašytojas toliau kūrė feljetonus ir išleido tris jų rinkinius. Prieš metus pasirodė jo emigracijoje rašytų feljetonų rinkinys ,,Ir vis dėlto – juokimės!“). „Kelionių užrašuose“ – Vokietija, Prancūzija, Italija, Marokas, Didžioji Britanija ir… Skaityti toliau »
Kaip apsaugoti tuos, kurie dar gali būti išgelbėti? Šuliniai mane traukia ir gąsdina. Neseniai aptikau psichologinį testą su dešimčia nuotraukų, iš jų turėjau išsirinkti vieną labiausiai bauginančią. Išsirinkau šulinį. Kodėl? Kol žmogus nebuvo išradęs vandentiekio, šulinys jam buvo gyvybės versmė. Šaltas, tamsus, gilus; būtinas. Kad pasisemtum vandens, turėjai pasilenkti virš jo ledinės gerklės ir… Skaityti toliau »
Vytautas Toleikis (g. 1960) – mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas. Jis yra inicijavęs ir vykdęs daugybę kultūros ir švietimo projektų, skirtų čigonų, žydų ir kitų tautinių mažumų kultūrų atminčiai puoselėti, įvairiomis kultūros temomis nuolat publikuoja straipsnius ir esė. „Pasakojimai prabudus“ – tai neįprastai drąsūs, atviri, liūdni ir juokingi, gyvi ir skaidrūs atsiminimai apie gyvenimą XX… Skaityti toliau »
Leonardas Gutauskas plačiai žinomas knygomis, kurių skaičius artėja prie pusės šimto, ir dailės kūriniais. Reikšmingiausias jo romanas „Vilko dantų karoliai“ apdovanotas pirmąja Lietuvos rašytojų sąjungos premija, o už prozos ir poezijos kūrinius paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Apysakų knygos „Pravardės“ autorius – puikus pasakorius, vingrių istorijų meistras. Tariamai tikri atsitikimai turi ir… Skaityti toliau »