Šiame iškiliausiame išeivijos rašytojo Antano Škėmos (1911–1961) romane svarstomos individo sielos, talento ir menkystės problemos šių dienų pasaulyje. Jos atsiskleidžia per pagrindinio herojaus Antano Garšvos sąmonę, kur pramaišiui plaukia šeimos praeities prisiminimai, desperatiška dabartis ir dramatiški meilės trikampio išgyvenimai. Nuolat pasikartojantys priepuoliai veda herojų į beprotybę.
Romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto, arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje. Taigi į vergiją parduotos lietuvės merginos kančia ir pažeminimas galbūt prišaukia uraganą Meksikos įlankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunų žmonių paskutinė… Skaityti toliau »
Romanas. Negalime būti drugeliais, kurie susižavi ryškia šviesa, krinta į liepsną ir sudega nepalikdami pėdsako. Turime matyti užsibrėžtą tikslą – Tėvynės išlaisvinimą – ir jo siekti… Vytautas Ažušilis. Savarankiška autoriaus sumanytos trilogijos „Išlikimas“ pirmoji knyga, kurioje pratęsiamas keturių tomų romano „Auksinis Sakalas“ pagrindinio veikėjo Sakalo tolesnis likimas. Netekęs tėvų, artimųjų, mylimos merginos ir gimtųjų namų,… Skaityti toliau »
Paėmęs į rankas mano romanų dilogiją, skaitytojas pirmiausia bandys suvokti, apie ką ši knyga? trumpai tariant apie meilę. Apie pačią tikrąją meilę. Apie be kaltės kaltuosius, išdavystę ir neapykantą. Apie žmogaus paniekinimą ir išaukštinimą, apie vienumoje gimusią viltį ir mėginimą ją realizuoti tiesiog neįmanomu būdu. Vytautas Bubnys
Žymaus poeto antroje prozos knygoje, pirmoji „Pikmalijono sindromas“ 1989, autentiška pokario tikrovė. Ryškiomis spalvomis tapomi autoriaus artimųjų: motinos, tėvo, patėvio, senelio ir senelės, partizano Naro Vytenio, Vytauto Žemaičio, poetų Antano Miškinio, Teofilio Tilvyčio, Eduardo Meiželaičio portretai. Sukrečiantys sunaikintos gimtosios sodybos vaizdai, galintys simbolizuoti visą senojo Lietuvos kaimo sugriovimą. Autorius įspūdingai atsisveikina ne tiek su savo… Skaityti toliau »
Romane autorius pavaizdavo sodžiaus žmones, blaškomus pokario laikotarpio audrų.
Apysaka „Parduota vasara“ trečioji knyga vaikams Remigijaus Misiūno kūryboje. Pirmoji – „Keturi muškietininkai iš antrosios laiptinės“ išleista 2006 metais, antroji – „Sutrumpintas meilės terapijos kursas“ –2009 metais. „Sutrumpinto meilės terapijos kurso“ – apysakos, kuri buvo „Metų knygos“ rinkimų paauglių kategorijos penketuke, – autorius Remigijus Misiūnas tęsia nuotaikingą pasakojimą apie dar vieną paauglystės vasarą. Baigęs trumpą terapijos kursą pionierių… Skaityti toliau »
Šį romaną sudaro septyni atskiri pasakojimai. Juos jungianti grandis – istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios Lietuvoje. Kilus Šiaurės karui, į Lietuvą pagaliau išsiruošia Rusijos caras Petras I. Rumšiškėse Jonines mini karvedys Napoleonas. Gelgaudiškio vaikų namuose bręsta būsimasis pasaulinio garso psichiatras Hanibalas Lekteris. Ne pramogauti, o megzti ryšių į Vilnių atvyksta… Skaityti toliau »
Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) eseistikos knyga „Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai“ turi savo atsiradimo istoriją. Po poeto mirties žmona Gražina Martinaitienė sukaupė visus poeto bloknotus bei pabirus užrašus, atrinko nespausdintus kūrinius, surinko juos kompiuteriu, nes M. Martinaičio rašysena nelengvai perskaitoma. Tekstų atspaudus, susegtus kartu su poeto rankraščiais, ji perdavė literatūros tyrinėtojui Valentinui Sventickui, kuris… Skaityti toliau »
Pulgis Andriušis (1907-1970) dar iki palikdamas Lietuvą 1944 m. garsėjo periodikoje skelbtais aštriu humoru kibirkščiuojančiais feljetonais. Atsidūręs Vokietijoje, o vėliau – Australijoje rašytojas toliau kūrė feljetonus ir išleido tris jų rinkinius. Prieš metus pasirodė jo emigracijoje rašytų feljetonų rinkinys ,,Ir vis dėlto – juokimės!“). „Kelionių užrašuose“ – Vokietija, Prancūzija, Italija, Marokas, Didžioji Britanija ir… Skaityti toliau »
Kaip apsaugoti tuos, kurie dar gali būti išgelbėti? Šuliniai mane traukia ir gąsdina. Neseniai aptikau psichologinį testą su dešimčia nuotraukų, iš jų turėjau išsirinkti vieną labiausiai bauginančią. Išsirinkau šulinį. Kodėl? Kol žmogus nebuvo išradęs vandentiekio, šulinys jam buvo gyvybės versmė. Šaltas, tamsus, gilus; būtinas. Kad pasisemtum vandens, turėjai pasilenkti virš jo ledinės gerklės ir… Skaityti toliau »
Vytautas Toleikis (g. 1960) – mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas. Jis yra inicijavęs ir vykdęs daugybę kultūros ir švietimo projektų, skirtų čigonų, žydų ir kitų tautinių mažumų kultūrų atminčiai puoselėti, įvairiomis kultūros temomis nuolat publikuoja straipsnius ir esė. „Pasakojimai prabudus“ – tai neįprastai drąsūs, atviri, liūdni ir juokingi, gyvi ir skaidrūs atsiminimai apie gyvenimą XX… Skaityti toliau »
Leonardas Gutauskas plačiai žinomas knygomis, kurių skaičius artėja prie pusės šimto, ir dailės kūriniais. Reikšmingiausias jo romanas „Vilko dantų karoliai“ apdovanotas pirmąja Lietuvos rašytojų sąjungos premija, o už prozos ir poezijos kūrinius paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Apysakų knygos „Pravardės“ autorius – puikus pasakorius, vingrių istorijų meistras. Tariamai tikri atsitikimai turi ir… Skaityti toliau »
Aušta naujosios Lietuvos aušra. Ką tik nutilo Dainuojanti revoliucija. Pasroviui per gyvenimą plaukia keletas jaunuolių. 1992-ųjų, o gal 1994-ųjų Vilnius. Žadėtą šviesų rytojų nušlavė ezoterikos banga. Iš televizoriaus ekrano žodį skelbia Kašpirovskis ir į kosmosą skrenda jau nebe Gagarinas, o kunigas Paltanavičius… Klesti Gariūnai, kur, matuojantis naują odinę striukę, pardavėjas iš kišenės pavagia pinigus. Mieste… Skaityti toliau »
Obama ir Putinas, Šventasis Tėvas ir Platonas, Talibanas ir Artūras Račas, gėjai ir Mantas Adomėnas, – niekas nepraslydo pro žvitrias jauno autoriaus akis. Neilgi tekstai, saikingai atskiesti citatų ir gausiai pagardinti laisvo mintijimo sultimis, padės jums surasti naujų temų ir argumentų išsamiems pokalbiams bičiulių draugijoje.
M. P. E. Martynenko studijavo filosofiją, vertimą (iš anglų ir italų kalbų). Nerado sau vietos universitete. Metus gyveno su vienuoliais. Trylika kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį ištiktas komos išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas jis dabar jau prašo pinigų arba cigarečių. Dirbo vertėju, redaktoriumi,… Skaityti toliau »
Man vis sunkiau pasakyti, apie ką mano paties knyga. Galbūt per ilgai, per daug rašau, galbūt dėl to, kad kuo toliau, tuo labiau neberūpi žanro kanonas ir nebeturiu noro dėl ko nors įtikinėti, įkalbinėti, koketuoti. Kartais toks jausmas, kad matau savo tekstą iš vidaus, ir ten nėra žodžių, sakinių, tik būsenos ir nuotaikos, ir vaizdiniai.… Skaityti toliau »
Romualdas Granauskas – prozininkas ir dramaturgas, kūryboje sakralizavęs išeinančią tėvų kartą, įkūnijęs vyresniųjų dvasią ir autentiškumą. Kaip viso to realizavimo plotmė jo kūryboje tapo Lietuvos kaimas su savo trobomis, ežerais, liepomis ir nepakartojamai gyvenusiais ir į savo namus bei aplinką įaugusiais senoliais. Visa tai galima atrasti ir apysakoje „Su peteliške ant lūpų".
„Aš tau sakau“ – romanas visoms išvažiavusioms ir visoms pasilikusioms. Vaikystėje gyvenau „prie sienos“, o dabar – „už sienos“. Mano gimtuosiuose Lazdijuose apsisukdavo autobusai – toliau nebuvo kur važiuoti, niekas neleido. Išvažiavau, kur galėjau, – į Vilnių studijuoti žurnalistikos. Daugiau kaip prieš dešimtmetį išvykau dar toliau – į JAV, Čikagą. „Aš tau sakau“ – mano… Skaityti toliau »
Romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ – tai moderni antikinio Orfėjo mito interpretacija, subtilus psichologinis pasakojimas, kuriame mūsų atpažįstamo dabarties laiko bei erdvės fragmentai pinasi su XX amžiaus dailės istorijos siužetais, jauno vyro ir vyresnės moters ryšys – su baugia karo nuojauta, nuodėmės troškimas – su atgaila, tikrovė – su prisiminimais ir fantazijomis. Tomas Vaiseta… Skaityti toliau »