Tai septintoji Kęstučio Navako, poeto, eseisto, literatūros kritiko ir vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, knyga. Jos žanrą lengviausia apibūdinti kaip esė, nors šių esė diapazonas platus – nuo reportažo iki novelės. Du lagaminai sniego – tai tekstus siejanti metafora, kalbanti apie tai, ką gražaus su savimi nešamės ir ko tame nešuly nejučia nelieka:… Skaityti toliau »
Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti”, – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama… Skaityti toliau »
M. P. E. Martynenko studijavo filosofiją, vertimą (iš anglų ir italų kalbų). Nerado sau vietos universitete. Metus gyveno su vienuoliais. Trylika kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį ištiktas komos išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas jis dabar jau prašo pinigų arba cigarečių. Dirbo vertėju, redaktoriumi,… Skaityti toliau »
Šį romaną sudaro septyni atskiri pasakojimai. Juos jungianti grandis – istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios Lietuvoje. Kilus Šiaurės karui, į Lietuvą pagaliau išsiruošia Rusijos caras Petras I. Rumšiškėse Jonines mini karvedys Napoleonas. Gelgaudiškio vaikų namuose bręsta būsimasis pasaulinio garso psichiatras Hanibalas Lekteris. Ne pramogauti, o megzti ryšių į Vilnių atvyksta… Skaityti toliau »
Šiame romane rašytojas gana groteskiškai (drąsiai ir sėkmingai kaip meninio vaizdavimo priemonę naudodamas pačią kalbą – vadinamąjį slengą) pateikia šių dienų visuomenės pjūvį. Pagrindinė romano vyksmo vieta – Žvėrynas-Užupis, kur renkasi arba gyvena bohemos atstovai, buvę partijos ir saugumo veikėjai, vietinė mafijėlė ir t. t. Nuolat kaitaliojantis romano veiksmo erdvei ir laikui, pagrindinių veikėjų žmogiškoji… Skaityti toliau »
Pakeisti save – didžiausias darbas. Sugerti visus savo negatyvius būdo bruožus ir paversti teigiamais – iššūkis, kuris mane skatino atrasti savo pačios aukso viduriuką. Kad ir kokią tamsą išgyvenau praeityje; Mano istorija viena iš daugybės. Liūdna, baugi, sukrečianti, bet su laiminga pabaiga. Tai pasakojimas apie smurtautojo dukters gyvenimą ir siekį jį pakeisti. KAIP SMURTĄ PAVERSTI… Skaityti toliau »
Šešiolikmetis Elvinas kartu su tėčiu ir mažąja sesute Elze gyvena uždarame pasaulyje, vienkiemyje vidury milžiniško kukurūzų lauko, į kurį nukrito meteoritas. Prižiūrėti laukus ir šiltnamį – tokia šio jauno vaikino kasdienybė. Įveikti nuobodulį jam padeda knygos ir muzika iš tėčio įrašų kolekcijos. Tačiau visados kažko trūksta. Sėdėdamas ant daržinės stogo ir stebėdamas praskrendančius lėktuvus Elvinas… Skaityti toliau »
Žinomo poeto eseistika, rašyta 1994–1996 metais. Tai lyg to meto, anot autoriaus, Kauno kultūrinio gyvenimo paraštės. Kaunu neapsiribojama, nuklystama į sostinę, kitus Lietuvos miestus ir net užsienius. Tekste žinomų kultūrininkų – rašytojų, dailininkų – eskiziški, bet įsimintini portretai, pamąstymai apie kasdieniškus ir ne visai kasdieniškus dalykus. Pasakojimas gyvas, šmaikštus, išradingas, elegantiška šio rašytojo kalba turi… Skaityti toliau »
„Ir mes praeiname” – esė apie poeziją, pokalbiai, straipsniai Nacionalinės premijos laureato esė apie poeziją, pokalbiai, pasisakymai įvairiose diskusijose, straipsniai, rašyti anglų kalba, ir kalbos tarptautinėse konferencijose. Knygą sudaro skyriai: „Bandymai įvardyti”, kuriame pateikiamos esė apie poeziją ir jos besikeičiantį suvokimą mūsų visuomenėje; „Sutiktieji” – esė apie kolegas poetus, dažniausiai jau išėjusius – Nijolę Miliauskaitę,… Skaityti toliau »
Santrauka: Jurga Ivanauskaitė. VIRŠVALANDŽIAI Aš noriu gyventi, kad galėčiau ištyrinėti naują dabar prieš mane atsiveriantį pasaulį Oscar Wilde Šiąnakt staiga suvokiau, kad daugiau visai nebeturiu laiko. Jis tuoj baigsis. Jis baigiasi. Jis jau baigėsi. Lygiai prieš metus išgirdau diagnozę, kuri prilygo nuosprendžiui: Mirti, draudžiama gyventi. Kablelis buvo padėtas labai aiškiai. It Damoklo kardas… Skaityti toliau »
Ar scenos žvaigždė – tai tik švytėjimas? Ar scenos žvaigždė – tik svaigi meilė? O gal scenos žvaigždė – sunkus ir niekam nematomas darbas, skaudūs nusivylimai ir sudėtingas tikros meilės ieškojimas? Kieno nematoma ranka veda jauną žmogų ant scenos? Ar prisilietusi žvaigždžių gyvenimo Ana galės ataskyti į tuos klausimus?
Pagrindinė Rimos Berkutės knygos tema – vyras ir moteris ir jų santykių per gyvenimą duobės ir vingiai. Beveik visos apsakymų moterys yra išdidžios ir daug žino. Tačiau tas žinojimas, ar tai būtų skaudi realybė, ar mistinis pasaulis, nelabai padeda joms gyventi taip, kaip norėtų. Jos sunkiai ir atkakliai ieško savęs ir gyvenimo prasmės suprasdamos, kad… Skaityti toliau »
Jono Žakaičio vardas Lietuvoje ir svetur yra ne kartą girdėtas konceptualiojo ir tarpdisciplininio meno gerbėjams: jis – ir galerininkas, ir lektorius, ir parodų kuratorius. Nuo šiol ne vienerius metus autentiškus, komiškus, lyriškus, į niekieno kito nepanašius tekstus rašantį Joną Žakaitį galima vadinti ir knygos autoriumi. Kukliai asistuojant leidyklai VAGA, sausio 17 d. interneto svetainėje 90s.lt… Skaityti toliau »
Renata Šerelytė (g. 1970) – poetė, prozininkė, kritikė, pjesių ir literatūros kūrinių vaikams autorė. Jos kūrybinėje biografijoje – eilėraščių ir prozos knygos vaikams, istorinės nuotykinės apysakos jaunimui, keturi novelių rinkiniai („Balzamuotojas“ apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės premija), du romanai: „Ledynmečio žvaigždės“ (2000 m. Žemaitės premija) ir „Vardas tamsoje“. Abu romanai išversti į lenkų, „Ledynmečio žvaigždės“ – ir… Skaityti toliau »
Antroji Paulinos Pukytės, „Jų papročių” autorės, knyga, sudaryta iš straipsnių, 2005-2008 metais spausdintų savaitraščio „7 meno dienos” skiltyse „Aną savaitę Londone” ir „Pastebėjimai”. Autorė turi retą talentą tarsi nekomentuodama, tik „atspindėdama” fiksuoti šių dienų nuolat kintančią tikrovę ir yra savotiškas unikumas mūsų estetikoje. Jos šmaikštūs, kartais ironiški, kartais poetiški, kartais satyriniai tekstai susieja aukštąją ir… Skaityti toliau »
O mes, moterys, jaučiam savo esmę nematydamos. Pasiduodam Mėnulio ritmams, verkiam tamsoje, sapnuojam ateitį ir mylimuosius, ieškom slaptųjų prasmių mažaraščiuose jų laiškuose. Kai vyras padeda tašką, mes jį apraizgom prasmių labirintais. Ir taškas jau nebe taškas, o meno kūrinys. Radijo laidų vedėja Ugnė Barauskaitė 2002 metais į literatūros pasaulį įsiveržė jaunatvišku, šmaikščiu romanu „O rytoj… Skaityti toliau »
Antrasis leidimas ir nauja knyga virtęs optimistinės istorijos tęsinys! Kaip šmaikščiai įvardija pati Erika Umbrasaitė, „net ir nukritus reikia atsikelti, pasitaisyti karūną ir toliau išdidžiai žygiuoti per gyvenimą”. Ši atvirai, su juodu humoru ir saviironija papasakota istorija apie naują gyvenimą Prancūzijoje, netikėtai užklupusią meilę, artimo žmogaus mirtį – tai tiesiog odė gyvenimui. Juk su krūtimi… Skaityti toliau »
Pirmoji naujų romanų dilogijos knyga. Veiksmas vyksta XVI a. antroje pusėje – prieš Livonijos karą ir Livonijos karo metu. Ordino magistras Fiurstenbergas 1557 m. Pasvalyje pasirašo su Lietuva ordinui pražūtingas sutartis, kurios sukėlė 25 metų kruviną karą dėl Livonijos. Romano veikėjus parodydamas istorinių įvykių sūkury, rašytojas savaip interpretuoja žmogaus ir valstybės santykį. .Petras Dirgėla Simono… Skaityti toliau »
Chaotiškas kūrinys
Šiame iškiliausiame išeivijos rašytojo Antano Škėmos (1911–1961) romane svarstomos individo sielos, talento ir menkystės problemos šių dienų pasaulyje. Jos atsiskleidžia per pagrindinio herojaus Antano Garšvos sąmonę, kur pramaišiui plaukia šeimos praeities prisiminimai, desperatiška dabartis ir dramatiški meilės trikampio išgyvenimai. Nuolat pasikartojantys priepuoliai veda herojų į beprotybę.