Temos Archyvai: Drama

Jean Racine — Faidra

„Štai dar viena tragedija, kurios siužetas paimtas iš Euripido“, – taip rašo Jeanas Racine’as „Faidros“ pratarmėje. 1677 m. sausio 1 d. Paryžiaus Burgundijos rūmų teatre suvaidinta tragedija užbaigė nepaprastai intensyvų ir produktyvų, daugiau kaip dešimtį metų trukusį dramaturgo gyvenimo tarpsnį. Pradedant 1664 m. Moli?re’o trupės parodyta „Tėbaida, arba Broliai priešai“, sukurtos devynios tragedijos, atvertusios naujos… Skaityti toliau »

Justinas Marcinkevičius — Trilogija ir epilogas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas

[…] Šią draminę trilogiją laikyčiau savotišku nacionaliniu epu ar mitu apie mūsų pradžią, apie tuos pagrindinius elementus, iš kurių išaugo, nuo kurių ir prasidėjo tai, ką vadiname Lietuva: valstybės kūrimas („Mindaugas“), rašto ir knygos kūrimas („Mažvydas“), gėrio ir grožio, dvasinių žmogaus idealų statyba („Katedra“). Draminė apysaka „Daukantas“, šioje knygoje pateikiama kaip epilogas, tarsi susumuoja, „uždaro“… Skaityti toliau »

Valdas Gedgaudas — Stiprėjanti juoda

Žinomo poeto ir teatro kritiko Valdo Gedgaudo naujų eilėraščių knyga, parengta spaudai paties poeto, bet išleista jau po ankstyvos jo mirties. Respublikinėje spaudoje poetas debiutavo 1987 m. Studijuodamas Vilniaus universitete, 1991 m. jis subūrė poetų grupę „Svetimi“, kuri 1994 m. išleido savo kūrybos antologiją tuo pačiu pavadinimu. 1994 m. skaitytoją pasiekė pirmoji knyga „Kapsulė“. Vėliau… Skaityti toliau »

Dante Alighieri — Dieviškoji komedija

Trijų dalių poema („Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“) – alegorija, simbolizuojanti krikščionybės tiesas, vaizduojanti po Pragarą ir Skaistyklą Vergilijaus vedžiojamą Dantę. Vėliau Rojuje Beatričės dėka poetas atsiveria apmąstymams apie Dievą. Dieviškoji komedija dažnai apibūdinama kaip poetinė viduramžių ir ankstyvojo Renesanso enciklopedija. Dieviškosios komedijos leidimas su Gustavo Dorė iliustracijomis pirmą kartą pasirodė XVIII a. septintajame dešimtmetyje. Žymiojo prancūzų… Skaityti toliau »

Vydūnas — Probočių šešėliai

Trilogija „Probočių šėšėliai“ Vydūnas sukūrė 1900-aisiais, 1901 m. Pradžioje pastatė spektaklį su Tilžės lietuvių giedotojų draugijos nariais. Vydūnas atskleidė žmogaus sąmoningumo pabudimo svarbą, iškėlė lietuvių tautinės tapatybės suvokimo būtinybę. Trilogijoje į istoriją žvelgiama kaip į dramatišką lietuvių sąmoningumo nuopolių ir pakilimų procesą.

Dionizas Poška — Mužikas žemaičių ir Lietuvos

Poema „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ parašyta sekant nežinomo lenkų rašytojo poema „Lenkų valstietis“  („Chłop polski“). Tai nėra vertimas. Pakeista kūrinio forma, gerokai papildytas turinys, todėl literatūrologai šį kūrinį vadina originaliu. Pirmą kartą, šiek tiek pakeitus poemos turinį, ji buvo išspausdinta 1886 m. pirmajame „Aušros“ numeryje.

Harlan Coben — Dviveidis

Intriguojantis pasakojimas apie išdavystę ir šeimos paslaptis, peraugantis į stipriai jaudinančią nežinomybę… Nekantrausite versti knygos puslapius… tiek kupinus įtampos, tiek gausius sąmojo. Perspektyvus jaunas sportininkas Kristianas Stylas išgyvena skaudžią netektį — prieš pusantrų metų staiga dingo jo gražuolė sužadėtinė Kėtė, ir jau mažai kas tikėjosi išvysti ją gyvą… O visai neseniai gatvėje apiplėštas ir nužudytas… Skaityti toliau »

Christine Grän — Kekšės vaikas

Christine Grän gimė Grace, penkerius metus gyveno Afrikoje ir dirbo ten žurnaliste. Ji išgarsėjo kaip autorė kriminalinių romanų apie bulvarinio laikraščio reporterę Aną Marks, kurie buvo ekranizuoti ARD (Vokietijos TV kanalas). Paskutiniam jos romanui „Avantiūristė“ spauda giedojo ditirambus. Merė yra graži jauna žurnalistė su šlykščia praeitimi, bet ji nori kopti į viršų. Kildama karjeros laiptais,… Skaityti toliau »

Jodi Picoult — Susitarimas

Jodi Picoult romanas „Susitarimas“ pasakoja apie didelę dviejų šeimų draugystę, pasibaigusią šiurpia tragedija… Hartų ir Goldų šeimos aštuoniolika metų buvo artimi kaimynai ir dalijosi viskuo: kiniškais valgiais, vaikų vežimu į mokyklą ir net vėjaraupiais. Juos siejo toks stiprus ryšys, kad, rodės, visą gyvenimą praleido drauge. Tiek šių šeimų suaugusieji, tiek vaikai buvo geriausi draugai, tad… Skaityti toliau »

Antanas Baranauskas — Anykščių šilelis

Lietuvių literatūros klasika. Antano Baranausko romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.), kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Pirmą kartą išleista 1860 m. (pirmasis atskiras leidimas – 1905 m.).

Vanda Juknaitė — Stiklo šalis. Šermenys

Vanda Juknaitė – prozininkė, dramaturgė, eseistė, Nacionalinė premijos laureatė. Esminė jos kūrybos tema – gyvybės, gyvasties sergėjimas. „Stiklo šalis – tai apysaka apie tikrovę, kurios neįmanoma verbalizuoti, kuri lieka už žodžių“, – teigia rašytoja. Tai kūrinys apie moters pasaulį, jos buitį bei dramatišką būtį. Neseniai antrą kūdikį pagimdžiusi moteris gyvena tarsi stikliniame pasaulyje, kuris bet kurią… Skaityti toliau »

Kostas Ostrauskas — Jūratė ir Kastytis

K. Ostrauskas – ryškiausias avangardistinės dramos atstovas lietuvių literatūroje, absurdo teatrui artimomis priemonėmis nagrinėjantis susidūrimo su likimu ir mirtimi patirtį. Vietoj tradicinių personažų jo dramose veikia metaforinės figūros; iracionalių, neretai parodoksalių situacijų vidinę įtampą sukuria minties raidos dinamika, o ne dramatinio įvykio plėtotė. Vienaveiksmėse pjesėse ir mikrodramose taip pat atpažįstama postmodernistinės estetikos stichija: žaidimas kultūriniais,… Skaityti toliau »