Temos Archyvai: Drama

Jonas Aistis — Peizažas

Skaitmeninta iš knygos: Jonas Aistis. Daina graudyn ir įstabyn. Jono Aisčio poezijoje susipina romantinės ir modernistinės tendencijos, nuoširdumas ir ironija. Ryški pačios poezijos, kūrybos refleksija. Eilėraštis kuriamas ne tik kaip asmeninių jausmų raiška, bet ir kaip autonomiškas pasaulis, paneigiantis realybės dėsnius. Šią tendenciją rodo polinkis į rafinuotą, pasaką primenantį vaizdą. Į savo lyriką Aistis įtraukia… Skaityti toliau »

Aidas Marčėnas — Žmogaus žvaigždė

Tokia knyga nei kritikuojama, nei recenzuojama negali būti. Ji visai kitokia, o ir skaitytojas-žiūrėtojas ją atveria visai kitaip. Skaitymas ir žiūrėjimas čia tampa viena. Knyga išmarginta neįtikėtino grožio Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir poeto Aido Marčėno eilėraščiais, kurie sugula į vieną darnų pasaulį. Tarp eilėraščių ir piešinių mezgasi dialogas – ten, kur nutyla žodžiai, prabyla vaizdai,… Skaityti toliau »

Leonardas Gutauskas — Paukščių takas

Leonardui Gutauskui eilėraštis yra tartum mažytė akvarelė, pieštuku apmestas eskizas, kompozicijos fragmentas, fiksuojantis šios akimirkos vaizdinius, kurie tuoj pat ištirps. Eilėraščio aš stovi kaip stebėtojas eilėraščio gelmės, kaitos ir stebuklo pakraštyje, kur viskas vyksta savaime: žvaigždė šiurena beržyne lapus, prieblandoj bitužė vaikiškai verkia, sningant lapinas auksinis loja ant gedulingos jotvingių delčios… Kone kiekviena eilėraščio eilutė… Skaityti toliau »

Sigitas Poškus — Nebaigta pasaka

Lingvistiniai eksperimentai daugiausia lemia S.Poškaus eilėraščių knygos Nebaigta pasaka originalumą. Bet ne vien jie. Patrauklus, nepanašus į jokį kitą vaikų poezijos herojų, tikra individualybė yra šio rinkinio lyrinis subjektas Mikutis. Savitas eilėraščio modelis: visų pirma į akis krinta grafinis vaizdas – vertikalia linija perrėžę jį pusiau, turėtume dvi simetriškas dalis; ne mažiau svarbi ir intonacinė… Skaityti toliau »

Juozas Erlickas — Bilietas iš dangaus, arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu

Bilietas iš dangaus – taip vadinasi 1990 m. pasirodžiusi pirmoji Juozo Erlicko knyga vai­kams. Turbūt nebus per drąsu teigti, kad ši knyga – brandžiausias debiutas lietuvių vaikų poezijoje per visą jos istoriją. Nieko stebėtino – į vaikų literatūrą J. Erlickas atėjo su nemaža rašytojo patirtimi: kaip savitas humoristas, suaugusių skaitytojų simpatijas jau pelnęs knygomis Kodėl?,… Skaityti toliau »

Kristijonas Donelaitis — Metai

Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765-1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas… Skaityti toliau »

Sigitas Geda — Baltoji varnelė

Eilėraščių knyga vaikams ir ne tik vaikams. Daugiau nei 10 joje išspausdintų eilėraščių jau tapę visų žinomomis ir pamėgtomis dainomis: „Pingvinų dainelė“, „Vakaras prie televizoriaus“, „Senos mašinos“, „Vakaro prašymas“, „Vaikai po lelijom“ ir kt. Jas dainuoja vaikų ir jaunimo ansambliai, žinomiausi Lietuvos bardai. Būtent šios knygos „herojė“ Baltoji Varnelė, „gimusi“ prieš 15 metų tapo simboliu… Skaityti toliau »

Maironis — Pavasario balsai

„Pavasario balsuose“, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo.… Skaityti toliau »

Adomas Mickevičius – Gražina (Mokinio skaitiniai)

Šiame „Mokinio skaitinių“ leidinyje spausdinama romantinė A. Mickevičiaus poema „Gražina“. Poemoje A. Mickevičius pabrėžia ir išorinį, ir vidinį Naugarduko kunigaikščio žmonos Gražinos grožį, jos įsisąmonintą pareigą Tėvynei, narsą, ryžtą, siekį kovoti ne dėl naujų žemių, bet dėl savųjų nuo amžių amžinųjų, ne dėl svečių šalių turtų, bet dėl laisvės.