Temos Archyvai: Publicistika

Edward Carey — Mažė. Pasauliui žinoma kaip madame Tussaud

„Tais pačiais metais, kai Volfgangas Amadėjus Mocartas parašė menuetą klavesinui, tais pačiais, kai pirmą kartą buvo išleistos vaikiškos dainos Mirgėk, mirgėk, žvaigždele gaidos, tais pačiais, tai yra 1761-aisiais metais… gimė neišnešiotas kūdikis.“ Anė Mari Grosholc, mažutė, neišvaizdi, keistokų veido bruožų mergaitė, net ir suaugusi liko nedidukė, tad ją vadino tiesiog Maže. Vargu ar kas tikėjosi,… Skaityti toliau »

Maye Musk — Moteris, kuri turi planą

Turite pati nuspręsti, kada norite būti laiminga. Kada tai nutiks? Kam atidėlioti karjeros pokyčius, rūpinimąsi sveikata, laimingą šeimą, draugus, meilę gyvenimui? Būdavo akimirkų, kai nemaniau, jog kada nors tapsiu laiminga. Niekada! Ir tuomet sugalvodavau planą, kaip iš ten ištrūkti, nes neverta skendėti nuolatiniame liūdesyje. Tad kurkite savo planą dabar.— MAYE MUSK MAYE MUSK, tarptautinis supermodelis,… Skaityti toliau »

Jonas Ohman — Donbaso džiazas

Šis Jono Öhmano „džiazas“ – ir apie Ukrainą, ir apie Lietuvą. Apie valstybingumą, pralaimintį prieš feodalinę korupciją, biurokratiją ir tingumą. Knyga autentiška, atvira ir nuoširdi, provokuojanti klausimus, kamuojančius ir patį autorių – gryną švedą, patyrusį su Lietuva audringą laisvės romaną, todėl taip tiksliai užčiuopiantį istorines paraleles. Žingsnis po žingsnio virtusį tikru šiuolaikiniu partizanu, „išdurnėjusiu litovcu“,… Skaityti toliau »

Svetlana Aleksijevič — Cinko berniukai

Svetlana Aleksijevič – pasaulinio garso baltarusių prozininkė, rašanti rusų kalba. Gimė 1948 m. Ukrainoje. Nuo 2012 m. gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje. Keletą dešimtmečių rašė dokumentinę grožinę kroniką. Autorė faktiškai sukūrė savo žanrą – polifoninį romaną-išpažintį, kuriame iš mažųjų istorijų kuriama didžioji istorija. Svetlanos Aleksijevič kūriniai išversti į 35 kalbas, pelnę daugybę tarptautinių premijų,… Skaityti toliau »

Kate Spicer — Dingo šuo

The Sunday Times bestseleris.  Volfis padėjo suprasti, kiek daug meilės galiu dovanoti. Šuo išmokė, koks neprilygstamas džiaugsmas mylėti ir būti mylimai be jokių išlygų. Net jei meilės objektas – tik gyvūnas. Jis mane išgelbėjo. Šuo išgelbėjo mane nuo pačios savęs.  Keitei – per keturiasdešimt, ji rašo straipsnius apie gyvenimo būdą į glamūrinius žurnalus, gyvena su jaunesniu… Skaityti toliau »

Ingeborg Jacobs — Vilko vaikas: neįtikėtina Rytprūsių mergaitės Liesabeth Otto gyvenimo istorija

Rytų Prūsija, 1945 metai. Su vaikais bėgdama nuo sovietų armijos, badu miršta septynmetės Lyzabetės mama. Lyg to būtų maža, ieškodama maisto mergaitė pasimeta nuo vyresniųjų brolio ir sesers ir vienui viena atsiduria Lietuvoje. Čia metų metus klajoja, nakvoja daržinėse, tvartuose arba po tiltais, elgetauja, vagiliauja, stengdamasi išgyventi. Jos niekam nereikia, ji niekam nerūpi. Ją… Skaityti toliau »

Sonya Winterberg — Mes – vilko vaikai. Palikti Rytų Prūsijoje

Knygoje „Mes – vilko vaikai“ vokiškai rašanti švedų-suomių žurnalistė Sonya Winterberg pasakoja apie 1944-uosius metus, kai Raudonoji Armija kirto Rytų Prūsijos sieną, priversdama milijonus vietinių vokiečių trauktis į vakarus. Tais metais tūkstančiai Karaliaučiaus regiono be tėvų likusių vaikų tapo šios katastrofos įkaitais ir Lietuva, ką tik vėl okupuota Sovietį Sąjungos, jiems atrodė paskutine išsigelbėjimo viltimi.… Skaityti toliau »

Steven Levitsky & Daniel Ziblatt — Kaip miršta demokratijos

„Turime įsisąmoninti: demokratija negalima be normų, institucinio santūrumo ir pilietinės kiekvieno asmens atsakomybės. Jei bent trumpam pažvelgsime į šalį, viskas gali akimirksniu sugriūti.“ Barack Obama, 44-asis JAV prezidentas „Ši knyga – tai gidas visiems piliečiams, leidžiantis suvokti, kad net Vakarų pasaulyje demokratija nėra duotybė: kiekviena karta turi stengtis ją išlaikyti ir nuolat puoselėti.“ Linas Kojala,… Skaityti toliau »

Svetlana Aleksijevič — Černobylio malda

Svetlana Aleksijevič (g. 1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje. 2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“. Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo… Skaityti toliau »

Mažvydas Jastramskis — Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos

Autorius siekia plačiąją visuomenę supažindinti su Lietuvos prezidento institucijos užkulisiais ir palyginti Lietuvos prezidentus, per 30 metų ėjusius šias pareigas. Remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais, autorius atsako į daugybę kylančių klausimų apie Lietuvos prezidento instituciją ir aptaria buvusių prezidentų… Skaityti toliau »

Eddie Jaku — Laimingiausias žmogus žemėje. Aušvicą…

Eddie Jaku knyga „Laimingiausias žmogus žemėje. Aušvicą išgyvenusio šimtamečio atsiminimai“ – autoriaus paminklas žuvusiems žydams ir paguoda gyviesiems. Tai išmintingas ir optimistinis kūrinys apie patirtis, kuriose optimizmo rasti sunku. Visgi, Eddie Jaku save vadina laimingu. Vokietijoje žydų šeimoje gimęs Eddie Jaku tebuvo jaunuolis, kai jo pasaulis apvirto aukštyn kojomis. 1938 metų lapkritį SS banditai sumušė… Skaityti toliau »

Vladislavas Sirokomlė — Nemunas nuo versmių iki žiočių

Lenkiškai rašęs poetas bei publicistas Vladislavas Sirokomlė 1860 metais parašė ir po metų Vilniuje išleido Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygą „Nemunas nuo versmių iki žiočių“, kurią į lietuvių kalbą 1922 metais išvertė Vasario 16-osios Akto signataras, diplomatas Kazys Bizauskas. 1933 metais knyga išleista Kaune, o 1991 metais – Vilniuje. Sirokomlės kelionių aprašymai pažintinės vertės… Skaityti toliau »

Mykolas Römeris — Dienoraštis: 1923 m. balandžio 11-oji – 1924 m. kovo 21-oji

Serija: „Dienoraštis #8“. Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės sudėtingų lietuvių ir lenkų santykių liudininkų. Be reikšmingų darbų konstitucinės teisės srityje, paliko 40 tomų Dienoraštį, apimantį 1911–1945-uosius. Tai minėtojo laikotarpio Lietuvos visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis, parašytas lenkų kalba.Šioje Dienoraščio knygoje, kaip ir anksčiau… Skaityti toliau »

Egidijus Aleksandravičius — Prieš aušrą

XIX a. vidurio Lietuvos kultūrinis, visuomeninis gyvenimas neatskiriamas nuo Lietuvių tautinio atgimimo idėjų formavimosi procesų. Knygoje „Prieš aušrą“ tarsi piešiami to meto Lietuvos kultūros veikėjų portretai. Analizuodamas Simono Daukanto, tapytojo Jono Zenkevičiaus aplinką, Egidijus Aleksandravičius perteikia spalvingą XIX a. vidurio Lietuvos dailės (ir dailininkų) pasaulį. Nors dauguma knygos personažų yra meno pasaulio atstovai (M. Kulieša, A. Žametas-Žemaitis, F. Smuglevičius ir… Skaityti toliau »

Viktor Denisenko — Propagandos apsupty

Knygoje aprašomos aktualijos – propagandos veikimo būdai pasauliui susidūrus su koronaviruso COVID-19 pandemija ir Baltarusijoje kilus taikioms protestuotojų akcijoms prieš sufalsifikuotus šalies prezidento rinkimų rezultatus. Niekada nepailstantys propagandos kūrėjai žaidžia mūsų emocijomis, jausmais, viltimis. Jie kuria manipuliavimo technikas, pramanus ir mitus, naudojasi spragomis, kurias mato mūsų visuomenėje, švietime, politikoje. Knygos autorius, pasitelkdamas akademinės visuomenės, žiniasklaidos atstovus,… Skaityti toliau »

Rūta Oginskaitė — Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai

Žurnalistė Rūta Oginskaitė knygoje „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ kalba apie garsaus lietuvių kino režisieriaus Arūno Žebriūno asmenybę ir kūrybinį kelią. Autorė siekia priminti menininko likimą bei tikisi, kad jo sukurtus filmus prisimins ne tik vyresnė karta, bet atras ir nauji žiūrovai. Daugelis matėme garsius kino filmus „Gražuolė“, „Velnio nuotaka“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“ ir… Skaityti toliau »

Rūta Janutienė — Ir saugok mus nuo piktojo…

Naujoje Rūtos Janutienės knygoje lyg gerai „sukaltame“ detektyve „Ir saugok mus nuo piktojo“– netikėtai pasirodę liudininkai apverčia prokuroro planą aukštyn kojom. Kalėti iki gyvos galvos nuteisti Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas ne tik papasakojo apie šešėlinį Lietuvos elito gyvenimą, kurio veikėjus skaitytojas puikiai atpažins – nuo teisėsaugos šulų, kunigų ir politikų iki garsių žurnalistų, menininkų… Skaityti toliau »

Sigitas Stasaitis — Rytoj mane nužudys

Knygoje „Rytoj mane nužudys“ bandoma atskleisti, kokios priežastys V. Vaitiekaitytę su V. Lietuvninkaite pastūmėjo į šį precedento šalyje neturintį nusikaltimą ir kanibalizmą. 2011-ųjų liepos 14-ąją Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės Viktorija Vaitiekaitytė (18 m.) su Viktorija Lietuvninkaite (18 m.) atsiviliojo į spąstus tuščiame bute ir iš pasalų nužudė savo bendramokslę Nedą Račkauskaitę (17 m.). Po… Skaityti toliau »

Povilas Gaidelis — Gyventi, negalima mirti!

Autoriaus aprašyti įvykiai apima daugiau nei 80 metų laikotarpį – keturias okupacijas ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jo vaikystė prabėgo archajiškame, lenkų okupuotame Rytų Lietuvos kaime, dar balanos gadynėje – prieš Antrąjį pasaulinį karą ir karo metu. Įsibėgėjus partizaniniam karui, šeima, kad neatsidurtų Sibire, buvo priversta išvykti į Vilnių, kur patyrė daug vargo. Atkaklumas, tvirta valia… Skaityti toliau »

Edward Snowden — Įrašas visiems laikams

Knygoje E. Snowdenas pirmą kartą atvirai pasakoja apie JAV kariuomenės užkulisius, apie tai, kaip internetas iš laisvos erdvės tapo kontrolės įrankiu, ir apie asmeninio apsisprendimo dramą dėl visuomenės laisvės pagarsinti valstybės paslaptis. Jis atskleidžia, kaip mes įžengėme į naują epochą, kurioje nebėra teisės į privatumą. Už nuopelnus visuomenei E. Snowdenas gavo Tarptautinės žmogaus teisių lygos… Skaityti toliau »