„Išklausant Moteris.“ – apsakymų rinkinys apie moteris moterims (taip teigia pati autorė). Šį rinkinį sudaro 19 nedidelės apimties apsakymų, kuriuos sieja viena tematika – moterų gyvenimas. Tarp išgalvotų (arba ne visai) moterų gyvenimų – trumpos tikros likimo nuotrupos moterų, kurios įkvėpė autorę – iš viso pasaulio, skirtingų laikmečių ir skirtingų rasių. Tokia knygos komponavimo metodika… Skaityti toliau »
Vėsu verandoje. Iš esmės galvojau apie dvi temas. Viena – pratęsti žanrų apžvalgas ir pabambėti apie, tarkim, feljetoną (bemaž išmirusį kaip atskirą rūšį). Kita – paimti neblogą tekstą iš užsienio žurnalų ir parodyti, kaip pasakotojas kaitalioja vaizdavimo „planus“ – na, maždaug kaip operatorius Šaras. Aha, tasai, kurį vis mini „vienas iš trijų“: „Šarai, dabar… Skaityti toliau »
S. Aleksijevič pradėjo įrašinėti į magnetofono juostą Antrojo pasaulinio karo veteranių prisiminimus 8-ajame dešimtmetyje ir, remdamasi ta medžiaga, parašė šią knygą. Ją ilgai buvo draudžiama išleisti, galiausiai knyga buvo paskelbta 1985 m., prasidėjus Sovietų Sąjungos persitvarkymo reformoms. „Karo veidas nemoteriškas“ (1978–2004) – tai knyga apie moteris Antrajame pasauliniame kare, tai ne karo, o jausmų istorija.… Skaityti toliau »
Serija: „Geriausia Lietuvos fantastika #4“. Šioje fantastikos antologijoje rasite kūrybingiausių lietuvių rašytojų apysakas ir apsakymus. Niūrios ateities vizijos, magijos pasauliai, netgi slaptoji istorija – visa tai neleis Jums nuobodžiauti.
Vytautas Norbutas – vienas iškiliausių fantastikos kūrėjų Lietuvoje. Jis neretai vadinamas šiuolaikinės lietuviškos fantastikos pradininku, ir iki šiol jo kūryba pakankamai aukštai vertinama. Skorpiono ženklas – antroji autoriaus fantastikos knyga. Joje išspausdinti saviti ir originalūs rašytojo fantasto kūriniai. Apsakymuose atsispindi autoriaus požiūris į žmogų, kūriniuose gausu tuo laikmečiu novatoriškų mokslinės fantastikos minčių ir idėjų.
Serija: „Geriausia Lietuvos fantastika #3“. Neįtikėtinos fantastinės idėjos, o kartu viltys, svajonės, nerimas… Visa tai – geriausiuose iš geriausių Lietuvos fantastų kūriniuose. Šiuose kūriniuose – nuotykiai magijos ir mistikos pasauliuose, pavojai, tykantys virtualiojoje erdvėje, susipinančios alternatyvi ir reali istorijos…
Serija: „Geriausia Lietuvos fantastika #5“. Jūsų rankose – jau penktasis rinkinys „GERIAUSIA LIETUVOS FANTASTIKA“. Jame atrasite ne tik jau gerai žinomų, tačiau ir naujų, bet ne mažiau talentingų autorių kūrinius. Ateities vizijos, magijos pasauliai – šis rinkinys toks pat įvairialypis kaip ir pati FANTASTIKA. Perskaitykite ir įsitikinkite patys!
Serija: „Geriausia Lietuvos fantastika #6“. Ketverius metus trukusiame konkurse „Geriausia Lietuvos fantastika 2003–2006“ išliko tik stipriausi apsakymai. Tai – ne tik įdomios fantastinės idėjos, apimančios mokslo, religijos bei mitologijos sritis. Tai – talentingai parašyti literatūros kūriniai, kuriuos tiesiog malonu skaityti.
Serija: „Geriausia Lietuvos fantastika #1“. Nenumaldomai artėjant XXI amžiui ši fantastikos antologija pristato geriausius lietuvių autorius – ir pradedančius, ir jau gerai žinomus. Klasikinę mokslinę fantastiką, mistinę mitologiją bei magišką fentezi viską rasite šioje knygoje.
Kokie santykiai tarp gydytojo ir paciento sergančioje, vartotojiškoje visuomenėje? Ką iš tikrųjų išgyvena gydytojai, kaip toli savo darbe jie priversti atitolti nuo Hipokrato priesaikos idealų, kai neišvengiama kasdienybe tampa ne tik ligos, skausmas, kančia, mirtis, bet ir nuopuolis, skurdas, agresija bei smurtas? Šie pasakojimai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keisti ir išgalvoti, tačiau tikrovė yra… Skaityti toliau »
Vokiečių švankų knyga apie Tilį Ulenšpygelį yra vienas populiariausių vėlyvųjų Viduramžių kūrinių. Knygoje „Linksmos istorijos apie Tilį Ulenšpygelį, gimusi Braunšveigo žemėje“ atsiskleidžia pagarsėjusio pokštininko gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Kiekvienoje istorijoje aprašomas koks nors nutikimas – pats savaime liaudiškas anekdotas. Kartais herojaus poelgiai atrodo nemotyvuotai vulgarūs, bet tai, kas nūdienos skaitytojui sukeltų užuojautą ar pasibjaurėjimą,… Skaityti toliau »
Serija: „Diližanas #5“. Edgaras Alenas Po (1809–1849) – žymiausias amerikiečių rašytojas – romantikas. Jo palikimas labai įvairus – apsakymai, mokslinės – fantastinės apysakos, eilėraščiai. Ypač įdomūs jo apsakymai. Jie stebina fantazija, painiausiais siužetais, neįtikinamiausiais nuotykiais, kurie pasirodo esą logiški ir netgi moksliškai pagrįsti. Edgarą Po galima laikyti naujo žanro – loginio detektyvinio apsakymo – pradininku.… Skaityti toliau »
Eseistiniuose kūrinėliuose, parašytuose laiško forma, autorius gvildena svarbias dorovines problemas, kylančias eiliniam jaunuoliui, nuoširdžiai kalba apie gyvenimo tikslą ir prasmę, tikrą laisvę ir atsakomybę, meilę, bendravimą su menu ir gamta.
„Miesto šventė“ – pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė“ nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros… Skaityti toliau »
K. Barėno kūriniai realistiški, tačiau juose daug spalvų, intrigos. Jie parašyti švaria, vaizdinga lietuvių kalba. Daugelyje savo kūrinių K. Barėnas – tikras žodžio meistras. Knygoje 17 apsakymų.
Lyrinių miniatiūrų knyga. Nesudėtingas turinys – vaiko pokalbiai su motina – atskleidžia bręstančios sielos vidinį pasaulį, jos sąlytį su prieštaringa aplinka. Meistriškais dialogais ir iš jų kylančia prasminga potekste autorei pavyksta sukurti poetine nuotaika dvelkiančius vaizdus. Turtinga leksika, graži ir gyva kalba daro šią knygą mielą ir patrauklią.
Apysaka ir apsakymai.
Komiški vaizdeliai, situacijos, keistenybės. Vienas ryškiausių Lietuvos humoristų išradingai parodijuoja mėgėjus pasigirti (ir pasigerti), išmintingai kalbėti ir nemokšiškai elgtis. Daug dėmesio skiriama žiniasklaidos priemonėms, ypač televizijai, vyrų ir moterų santykiams, meilei, neužmirštama pašmaikštauti ir „sekso klausimu“. Kai kurios humoreskos turi farso elementų, kitos – smagios novelės.
Pasak vertėjo ir eseisto Laimanto Jonušio, Giedros Radvilavičiūtės tekstuose taupūs ir taiklūs žodžiai gyvenimo kasdienybę paverčia nekasdienišku išgyvenimu. Tariamai nereikšmingi buities ar daiktų gyvenimo elementai sužėri subtilia, iki tol neregėta šviesa; nesėkmių keliama desperacija, pagauta ironiško žvilgsnio, virsta medžiaga literatūriniam laimėjimui. Tariant pačios autorės žodžiais, patekusiais į ankstesnės knygos pavadinimą, „siužetą siūlau nušauti“, bet numarinto… Skaityti toliau »
Pernai netikėtai anksti mirusio talentingo rašytojo paskutinė trumpų apsakymų knyga. Išradingai konstruojamuose kūriniuose darniai pinasi tragizmas, komizmas, satyra, absurdas, erotika, išmonė ir žiaurūs tikrovės faktai. Stilingas pasakojimas nelabai paiso žanrinių ribojimų: greta grakščios novelės – šmaikštus feljetonas, perskaitęs ilgoką apsakymą, randi eseistikos šedevriuką.