Temos Archyvai: Lietuvos rašytojai

Justinas Žilinskas — Sarbintai

Šeštoji fantasto, vaikų rašytojo Justino Žilinsko knyga. Neįtikėtinai taiklūs (ir skaudūs) atminties šūviai – trapūs paminklai vaikystei tolstančiame lietuviškame kaime, kurio šandien jau nebėra ir niekada nebebus.

Renata Šerelytė — Rebekos salos

Įnoringa ir išlepinta penkiolikmetė Rebeka netikėtai pakliūva į keistą žemyną, kuriame nebegalioja įprastos taisyklės. Kas jai nutiks paslaptingame salų pasaulyje, ko ji išmoks, ką supras? Mergaitės laukia daug netikėtumų. Gyventi kur kas paprasčiau, kai gerai moki spręsti lygtis ir išmanai taisykles. Kai puikiai žinai savo pareigas ir teises. Ir kai viską gali sutvarkyti pasitelkęs skvarbų… Skaityti toliau »

Valdas Gedgaudas — Stiprėjanti juoda

Žinomo poeto ir teatro kritiko Valdo Gedgaudo naujų eilėraščių knyga, parengta spaudai paties poeto, bet išleista jau po ankstyvos jo mirties. Respublikinėje spaudoje poetas debiutavo 1987 m. Studijuodamas Vilniaus universitete, 1991 m. jis subūrė poetų grupę „Svetimi“, kuri 1994 m. išleido savo kūrybos antologiją tuo pačiu pavadinimu. 1994 m. skaitytoją pasiekė pirmoji knyga „Kapsulė“. Vėliau… Skaityti toliau »

Daiva Sotera — Susilietimai

Gyvenimas gali būti sudėtingas, bet šviesus. Meilė – skaudi, bet nuoširdi. Šeima – skirtinga, bet tvirta. O draugystė – visam gyvenimui. Ne, tai ne fantastika. Daivos Soteros trečiosios knygos „Susilietimai“ veiksmas vyksta čia ir dabar – mūsų laikų Lietuvoje. O vidinio veiksmo, intrigų bei kliūčių romano veikėjams tikrai nepritrūksta.

Neringa Abrutytė — Atostogos

Ketvirtoji žinomos lietuvių poetės Neringos Abrutytės (g. 1972 m.), gyvenančios Danijoje, eilėraščių knyga. Ir pirmoji elektroninė. Vaikiškai atviri ir nevaikiškai kandūs tekstai su savita leksika, ritmika ir unikaliu pasaulėvaizdžiu, kuriame ir pilkiausia kasdienybės detalė netikėtai gali virsti būties ašmenimi.

Romualdas Lankauskas — Vidurnakčio laikrodis

Svarbiausias veikėjas šiame žymaus rašytojo romane yra nenumaldomas laikas, asociatyviomis jungtimis siejantis buvusį, esamą, iš dalies ir būsimą metą, o pagrindinė tema – sunki ir sudėtinga kūrėjo (dailininko, rašytojo, muzikos atlikėjo) lemtis vartotojiškame ir korumpuotame pasaulyje, kuriame klesti prisitaikėliškumas, pinigų valdžia ir iškreipta vertybių samprata. Į akis žvelgiantis skurdas menininko gyvenimą paverčia nykia egzistencija šalčio… Skaityti toliau »

Renata Šerelytė — O ji tepasakė miau

Įprastos vertybės ir katastrofiška jų griūtis, meilės kolizijos, punktyriškai nupiešti, tačiau raiškūs charakteriai, išradingos detalės, tapybiški vaizdai – tokios yra jaunos talentingos prozininkės novelių naujienos. Kurinių sandara skaidri, pasakojimas lakoniškas.

Kornelija — Vienišės dienoraštis: intymios išpažintys, kurių geriau nebūtų buvę

„Kartą per TV aptikusi kažkokį serialą prisiminiau, kad stalčiuje liūdi mano senas dienoraštis. Mano muilo opera. Oi ne, jokių komų, prarastų vaikų ar vestuvių su įbroliu. Ir iš antro aukšto nešokau – per patį įkarštį su vaikino pana susidūriau miegamajame. Beje, savo. O štai vaikinas buvo ne mano. Mano vaikinas mane paliko, kai, išdulkinęs krūvą… Skaityti toliau »

Algimantas Čekuolis — Salos ir jų žmonės: kitos įdomios pasaulio vietos

Rašytojo, žurnalisto, legendinės TV laidos „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“ autoriaus publicistikos knygų bendras tiražas jau senokai perkopė 100 000 egz. Šį kartą A. Čekuolis skaitytojams pristato devintą publicistikos knygą, kurioje kviečia pasidairyti po salas – ir nežinomas, ir girdėtas, bet neabejotinai unikalias. Žinoma, neužmiršti ir svarbūs pasaulio įvykiai, ir naujos mados, ir meilės bei šeimos… Skaityti toliau »

Monika Budinaitė — Kanifolijos dulkėse

Baleto artistė primabalerina Gerda per trisdešimtąjį gimtadienį uždusina lovoje gulintį savo brolį dvynį, taip pat baleto artistą primarijų Kajų. Įvykdžiusi brolžudystę Gerda geria šampaną, vakarieniauja, o paskui kviečia greitąją. Atvykusiai pareigūnų komandai į akis krinta ant sienos parašytas Gerdos eilėraštis broliui. Tai – gimtadienio dovana. Visa tai beveik panašu į ritualinę žmogžudystę ir kad pačiai… Skaityti toliau »

Ugnė Barauskaitė — Vieno žmogaus bohema

O mes, moterys, jaučiam savo esmę nematydamos. Pasiduodam Mėnulio ritmams, verkiam tamsoje, sapnuojam ateitį ir mylimuosius, ieškom slaptųjų prasmių mažaraščiuose jų laiškuose. Kai vyras padeda tašką, mes jį apraizgom prasmių labirintais. Ir taškas jau nebe taškas, o meno kūrinys. Radijo laidų vedėja Ugnė Barauskaitė 2002 metais į literatūros pasaulį įsiveržė jaunatvišku, šmaikščiu romanu „O rytoj… Skaityti toliau »

Eugenijus Ignatavičius — Baltieji stulpai

Bandymas gyvenime kliautis jausmais, o ne protu. Jaunystėje susikuriame kilniausius siekius, piešdami ateitį palankiausiomis spalvomis, nė nepagalvojame, kad mus gali ištikti tos pačios išorinės ir vidinės kliūtys, su kuriomis susiduria einantieji arba nuėjusieji prieš mus. Panašiai gyvenimo kelią rinkosi ir Vygandas, vildamasis pranokti bendrakeleivius, gyventi kitaip negu jie: būsiu doresnis, ištikimesnis tiesai, bendraudamas su žmonėmis,… Skaityti toliau »

Jonas Mekas — Laiškai iš niekur

Daug keliauju. Tai žmonės manęs vis klausia, iš kur aš. Tai sakau: aš gimiau ir išaugau Lietuvoj. Gyvenu Niujorke. O mano kraštas dabar yra kultūra. Tai jie žiūri į mane, mirksi: a, juokdarys. Bet aš kalbu labai rimtai. Dabar aš įdomaujuos tiktai kultūra. O kultūra yra visur ir niekur. Tai ir nutariau šituos savo laiškus… Skaityti toliau »

Nijolė Kepenienė — Vėjų rožė

Istorinis romanas, skaitytinas su pasimėgavimu vien dėl nepaprastai gražios, vaizdingos ir turtingos kalbos, primenančios ir Vaižgantą, ir Simonaitytę, ir lietuvių liaudies sakmes. Tačiau žavi ne vien kalba: visą skaitytojo esybę apima pagoniškoji senovės lietuvių pasaulėjauta, veikiama kaimynų priimtos krikščionybės. Baltijos jūra su savo vėjais alsuoja visame romane, kurį pati autorė apibūdino kaip „Istorijos sapną“. To… Skaityti toliau »

Marius Ivaškevičius — Žali

Nugarėlėje parašyta – „Tai žaisminga, intriguojanti egzistencinė kelionė per savo trumpą gyvenimą“…  Pagrindinis veikėjas – Jonas Žemaitis (negirdėję išjungia kompiuterius ir eina skaityti Lietuvos pokario istorijos arba prie Krašto apsaugos ministerijos). Veiksmo vieta – jo kapas. Pasakojimo vietos – kaimas N, Paryžius, Fontenblo, Palanga ir kt. Pagrindinės pasakotojo moterys – Elena (žmona), Natalija (kirpėja), Pieninė… Skaityti toliau »