Temos Archyvai: Filosofija

Aurelijus Augustinas — Išpažinimai

Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistros persmelkti prisiminimai jam puikiai dera su nuoseklia refleksija. Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. Per šešiolika amžių nuo Augustino atsivertimo nebuvo meto, kuomet „Išpažinimai“ nebūtų turėję svarios įtakos… Skaityti toliau »

Levas Karsavinas — Apie tobulybę

Paskutinis Levo Karsavino tekstas, pirmąkart išleistas atskira knyga Levas Karsavinas (1882-1952) – pasaulinio lygio mediavistas, kultūros istorikas, Peterburgo universiteto rektorius, bolševikų iš Rusijos išvytas po Spalio revoliucijos. Ilgus metus dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Okupavus Lietuvą, buvo ištremtas. Mirė tremtyje. „Apie tobulybę“ – paskutinysis Levo Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Tai jo mąstymo… Skaityti toliau »

Blaise Pascal — Mintys

Užrašysiu čia savo mintis be tvarkos, bet gal šis išdrikimas nėra be tikslo. Tai tikra tvarka, ir ji visuomet ženk­lina mano tikslą pačia savo netvarka. Teikčiau per daug garbės savo dalykui, jei jį dėstyčiau tvarkingai, nes noriu parodyti, kad tai neįmanoma. (373); Apie „Mintis“ negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar… Skaityti toliau »

David Graeber — Anarchistinės antropologijos fragmentai

Iš tiesų pasaulis neprivalo tenkinti mūsų lūkesčių ir tiek, kiek „tikrovė“ apskritai nurodo į ką nors, ji nurodo būtent į tai, kas niekada negali būti apibrėžta mūsų įsivaizduojamų konstrukcijų. Ypač totalybės visuomet tėra vaizduotės kūriniai. Tautos, ideologijos, uždaros sistemos… nei viena iš jų iš tikrųjų neegzistuoja. Tikrovė visuomet nelygstamai painesnė. David Graeber; David Graeber (g.… Skaityti toliau »

Goda Palekaitė — Schizmatikai

10 įtraukiančių istorijų – performansas rankose – intymus santykis su istorija Schizmatikai – istorijos iškasenos, praeities futuristai, savo laiku vadinti disidentais, iškrypėliais, eretikais ir fanatikais – ribiniai protai, pajėgę pralaužti įsišaknijusį žinojimą. Schizmatikai – tai 10 fiktyvių pasakojimų apie pamirštas istorines asmenybes. Menininkės Godos Palekaitės knygos personažai – savamokslė dinozaurų atradėja Mary Anning, dangaus architektūrą empiriškai tyrinėjęs mistikas Emanuelis Swedenborgas, žydų-musulmonų… Skaityti toliau »

Dalai Lama — Išmintis kiekvienai dienai

Dalai Lama dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas.

Dalai Lama & Rajiv Mehrotra — Jo šventenybė Dalai Lama apie gyvenimą ir laimę

Manau, gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus trokšta laimės ir vengia kančios. Tam neturi įtakos nei socialinės sąlygos, nei išsilavinimas, nei ideologija. Iš pačių širdies gelmių mes tiesiog norime pilnatvės.   Jo Šventenybė Dalai Lama XIV   Kas mums, šios Žemės gyventojams, suteikia didžiausią laimę? Jo Šventenybė sako, kad laimė –… Skaityti toliau »

Audronė Kučinskienė — Cicerono kalbų dialogai

Literatūriniai oratoriaus kalbos aspektai Mokymo priemonė Nuo pat XVI a. Vilniaus universitete Ciceronas buvo vienas iš labiausiai skaitomų ir studijuojamų autorių, o jo veikalai gausiai leidžiami įvairiausiose Vilniaus spaustuvėse. Ir mūsų laikais Cicerono veikalai, ypač jo kalbos, yra chrestomatiniai tekstai, be kurių neįmanomas nei elementarus, nei išsamesnis lotynų kalbos bei romėnų literatūros pažinimas.  

Kahlil Gibran — Pranašas

„Pranašas” – tarsi gyvenimiškų patarimų lobynas – dvasiškai pakylėjo ir nuramino milijonus pasaulio žmonių.   Be daugelio kitų dalykų „Pranaše” kalbama apie meilę ir vedybas, džiaugsmą ir liūdesį, protą ir aistrą, gėrį ir blogį, kasdien reikalingus ir kupinus išminties žodžius.

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (2) Amūrinė vizija

Serija: „Filognozijos pradmenys #2“. Antrame Filognozijos pradmenų tome, išplečiamos pirmojo tomo temos, pagilinama filognozijos sąvoka, išryškinamos pagrindinės kryptys, atskleidžiant autoriaus sątvarologijos bei substratologijos pagrindines prielaidas, bei pagrindinius žmogaus bei tikrovės pažinimo organizavimo principus.

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (1) Naujo metodo principai

Serija: „Filognozijos pradmenys #1“. Filognozija yra bandymas nauju žvilgsniu pažiūrėti į svarbiausias religijos, filosofijos ir mokslo temas, siekiant atskleisti pamatinę žmogaus struktūrą ir kaip ji apibrėžia tai, kas yra žmogus šioje realybėje. Filognozija yra pažinimo metodas, kurio tikslas atverti ieškantiems tiesos naujus kelius, parodant iki šiol nematytas pasaulio aiškinimo galimybes. Taip pat atskleidžiama naujausių sąmonės… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (4) Juodasis drakonas

Serija: „Filognozijos pradmenys #4“. Knygoje populiariai pristatoma nauja sąmonės ir žmogaus teorija, pratęsiant ankstesnių tomų filognozijos idėjas. Remiamasi filosofijos ir civilizacijos istorija, F. Nietzsches ir A. Šliogerio filosofijų įžvalgomis bei autoriaus autentiška patirtimi, formuluojant bazinę žinių struktūrą, reikalingą susikurti teisingą gyvenimo projektą, pagrįstą naujausia situacija planetoje.

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (5) Gyvybės magija

Serija: „Filognozijos pradmenys #5“. “Gyvybės magija“ yra penktas “Filognozijos pradmenų“ projekto tomas, kuriame pateikiama gyvybės samprata, religijos, filosofijos ir mokslo kontekste, atgaivinant senąjį modelį, kurį bandė ištrinti pozityvistai ir scientistai, kurie šiuo metu aptarnauja technologinės metafizikos transhumanizmo ir posthumanizmo projektą. Aptariama tradicinė Atėnietiškos krypties metafizika, jos ryšiai su žydiškos tradicijos religiniu, krikščionišku gnosticizmu. Remiantis šios… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (6) Ateities istorija

Serija: „Filognozijos pradmenys #6“. Nauja knyga, kuri pasirodžiusi šiais metais, kurios tikslas – pratęsti trasnhumanizmo temas, nagrinėtas ankstesniuose “Filognozijos pradmenų“ tomuose. “Ateities istorijos“ pagrindinė tema – filognozijos istorinių perspektyvų numatymas, siekiant kad ši sistema taptų pereinamuoju etapu prie auštesnio lygio mokslo, kaip filosofija buvo klasikinio mokslo priešaušris. Šiuo tikslu bandome suprasti mokslo istorijos pagrindinius dėsningumus… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Mintiregos metodai

Knygoje supažindinama su telepatijos bei kognityvinės empatijos metodais, kurie bendrai vadinami mintirega. Tai nauja sąvoka, naudojama slaptame psichožvalgybos moksle, kuris naudojamas psichologinėse spec. tarnybų operacijose. Knyga taip pat rekomenduojama, psichotronikos bei gaujinio pjudymo aukoms, kurie kenčia terorą bei persekiojimą, nori turėti bendrą situacijos supratimą ir susipažinti su kovos būdais.

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (7) Drakono akis

Serija: „Filognozijos pradmenys #7“. Knygoje pateikiamas filosofinis civilizacijos pagrindų apmąstymas, išskiriant tris kertinius princi­pus pagal tai, kokia yra pagrindinė sąmonės forma. Pirmapradė sąmonė kuria bazinį sąlyčio su tik­rove variantą, kuriame vyrauja paprasti socialumo, technikos ir kultūros vaizdiniai; kultūrinė sąmo­nė yra silpnoji civilizacijos forma, kuri neturi išvystytų pažinimo galimybių, reikalingų galingų technologijų atsiradimui; ir mokslinė sąmonė… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (8) Angelų diena

Serija: „Filognozijos pradmenys #8“. Knygoje pateikiama fundamentaliosios ontologijos sistema, kurios pagrindu bandoma anali­zuoti lietuvių tautos metafizinę istoriją iš asmeninės ir visuotinės perspektyvos. Aiškinamos psichologinės civilizacijos formavimo struktūros, istorijos formavimo institucijų metodikos, kurios naudojamos tiek globalinio projekto, tiek vietinės, tautinės jo variacijos kūrimui. Šios knygos tikslas – išaiškinti kaip turi būti derinamas laikinas žmogaus gyvenimas ir… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Sievos teorija

“Sievos teorija“ yra Filognozijos pradmenų projekto dalis, kuriame bandoma apžvelgti visų santykio su realybe modelių logiką istoriniu ir neistoriniu požiūriu. Bandoma paaiškinti kokios žmogaus galymybės pažinti pasaulį, kuriame jis gyvena ir save, siekiant įminti gyvenimo paslaptį. Kokia civlizacija palankiausia gyvybinio proceso klestėjimui, ir kiek tame svarbus tiesos turėjimas. Pavyzdžiui, mitologija arba magija tikrovėje orientavosi labai… Skaityti toliau »

Darius Mockus — Filognozijos pradmenys (9) Juodoji liepsna

Serija: „Filognozijos pradmenys #9“. Pagrindinė knygos tema – Vakarų civilizacijos metafizinių pagrindų analizė, kurios tikslas – su­kurti fundamentalų modelį, apimantį šiapusinio ir anapusinio pasaulio dėmenis, įkūnijamus pla­netinės istorijos ir mitologijos konstruktų. Teigiama, kad civilizacija vys­tosi pagal G. Hegelio tezės, antitezės ir sintezės principą, ir pažengusioje, antitezės, pakopoje renkamasi tarp šio pa­saulio ir metafizikos, o aukščiausia… Skaityti toliau »