Temos Archyvai: Filosofija

Jonathan Henry Sacks — Moralė

Buvusio vyriausio Jungtinės Karalystės rabino Jonathan Sacks filosofinė knyga „Moralė. Bendrasis gėris permainų laikais“ – jaudinantis tekstas apie dorybių ir vertybių svarbą šiandieniniame pasaulyje.   Viešasis diskursas tapo toksišku, šeimos vertybės nyksta, didėja piktnaudžiavimas narkotikais, depresija plinta lyg epidemija. Daugelis baiminasi, kas bus ateityje. Vaizduodamas susiskaldžiusią visuomenę, pasaulį, kuriame gyvename, autorius mus kamuojančias problemas priskiria… Skaityti toliau »

Christina Lamb — Mūsų kūnai – jų karo laukas

Apie seksualinę prievartą žinoma nuo seniausių laikų, tai – kaip karas, tačiau šio nusikaltimo galima išvengti. Net jei ir pasaulis tai paliudija, dar nereiškia, jog prievarta niekada nepasikartos, tačiau tada bent jau niekas negalės pasakyti, kad nieko nežinojo. Tai pirmasis žinomos karo žurnalistės ir knygų autorės Christinos Lamb bandymas atkreipti dėmesį į prievartavimų ir seksualinio… Skaityti toliau »

Ayn Rand — Šaltinis

ymas „Šaltinis“, pirmąkart išleistas 1943 metais JAV – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį ir meilę, apie visuomenę, jos ydas ir papročius.   Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją.  … Skaityti toliau »

Marcel Proust — Apie skaitymą

Serija: „Apie #5“. Vieno žymiausių pasaulio rašytojų esė apie skaitymo malonumą „Apie skaitymą“ – dvi Marcelio Prousto esė, kuriose šis vienas žymiausių visų laikų rašytojų apmąsto, kodėl mes skaitome. Sumanytos kaip refleksijos apie Prousto itin mėgtą meno kritiką Johną Ruskiną, šios esė virsta psichologine skaitymo studija. Prousto išvada – kitaip nei bet kas kitas, skaitymas… Skaityti toliau »

Benjamín Labatut — Kai liaujamės suprasti pasaulį

Kai liaujamės suprasti pasaulį – greito tempo, horizontus plečiantis literatūrinis kūrinys, kurio šerdis – tykūs ar kaip tik pribloškiantys mokslo istorijos momentai, pažymėti ieškojimų, bandymų ar eksperimentų, reikšmingai pakeitusių mūsų pasaulio supratimą. Albertas Einsteinas perskaito laišką, išsiųstą iš Rytų fronto apkasų Pirmojo pasaulinio karo metais, ir nustemba ten radęs jo reliatyvumo teorijos sprendinius. „Prūsiškasis mėlis“… Skaityti toliau »

Swami Rama — Gyvenimas su Himalajų mokytojais

Svamis Rama – vienas didžiausių XX amžiaus jogų, dvasinių mokytojų, rašytojų ir humanistų, Himalajų instituto (JAV, Pensilvanija) įkūrėjas – šioje knygoje pasakoja apie savo gyvenimą, mokytojus bei dvasines praktikas. Svamis, pasakodamas savo gyvenimo istorijas, jomis paprastai ir aiškiai atsako į daugelį aktualių klausimų: kas yra joga, tantra, šaktipata, kokiu būdu veikia mantra, kuo remiasi mokytojo… Skaityti toliau »

Antanas Andrijauskas — Vakarų estetika ir meno filosofija

Serija: „Estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija: Rytai-Vakarai #3“. Monografija yra trilogijos „Estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija: Rytai-Vakarai” skirtos visuotinės estetikos ir meno filosofijos idėjų analizei, trečioji knyga. Šią trilogiją galima traktuoti kaip daugiau nei tris dešimtmečius jo autoriaus darytų komparatyvistinių Rytų ir Vakarų tradicinės estetinės minties ir meno teorijos tyrinėjimų konceptualią sintezę. Tai… Skaityti toliau »

Nijolė Aukštuolytė — Filosofija

Šiame doc. dr. N. Aukštuolytės parengtame vadovėlyje „Filosofija” supažindinama su filosofinės refleksijos ypatumais, filosofinių idėjų raida ir sklaida, atskleidžiamos svarbiausios filosofijos problemos ir jų sprendimo būdai, pabrėžiamas šios mokslo šakos sudėtingumas.   Tai nėra išsami ir visapusiška filosofijos problemų ir jų sprendimų studija, veikiau pradmenys, skirti idėjoms atskleisti, bendriesiems filosofinės minties pagrindams suvokti.    … Skaityti toliau »

Friedrich Nietzsche — Štai taip Zaratustra kalbėjo

Tai vienas žinomiausių ir populiariausių vokiečių filosofo ir poeto Friedricho Nietzsche‘s (1844– 1900) kūrinių. Senų vertybių perkainojimo, amžino tapsmo ir senų formų kartojimosi, antžmogio – fiziškai tobulo, stiprios valios asmenybės, sugebančios valdyti – temos čia plėtojamos mito, simbolių, aforizmų poetine forma._x000d_ Autobiografiniame veikale „Ecce Homo“ Nietzsche rašė: „Tarp mano veikalų manasis Zaratustra užima ypatingą vietą.… Skaityti toliau »

Eckhart Tolle — Šios akimirkos jėga: Dvasios nušvitimo vadovas

Knygoje surašyti šių dienų dvasinio mokytojo Eckharto Tolle pokalbiai su jo vedamų seminarų dalyviais. Nagrinėjamos temos labai senos, tačiau amžinai aktualios: kaip išvengti kančios, kaip įprasminti santykius su žmonėmis, kaip apskritai suvokti esminius būties tikslus. Šios knygos negalima skaityti greitai – ją vis reikia atidėti, apmąstyti, pritaikyti savo gyvenimui. Tai didysis meditacijos bei savo galimybių… Skaityti toliau »

Lucijus Anėjus Seneka — Apie tai, kas svarbiausia. Pašnekesiai

Seneka, puikiai išmanydamas, ko labiausiai žmogui reikia, kalba apie tai, kas yra teisingumas, pareiga, kantrybė, drąsa, koks saugus ir veltui įgyjamas gėris yra gryna sąžinė. Autorius nuoširdžiai pasiryžęs padėti pašnekovui ir skaitytojui atsikratyti trūkumų ir pasiekti sielos ramybę, o kartu – laimingą gyvenimą. Lucijus Anėjus Seneka – žymus romėnų filosofas.

Alphonso Lingis — Bendra kalba, paskiri balsai

Alphonso Lingis – lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, į lietuvių kalbą išverstų knygų „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ (1997), „Pavojingos emocijos“ (2002) bei keliolikos veikalų anglų kalba, tarp jų „The Imperative“ (1998), „Trust“ (2004), „Body Transformations“ (2005), „The First Person Singular“ (2007), „Violence and Splendor“ (2008) autorius. Pasaulyje jis taip pat žinomas ir kaip… Skaityti toliau »

Puhvel Jaan — Lyginamoji mitologija

Serija: „Atviros Lietuvos knyga #12“. Ši knyga yra ne tiek mokslo veikalas, kiek paskaitų kurso sąvadas. Nuo pat 1960-ųjų, kai Kalifornijos universiteto programose atsirado lyginamosios mitologijos kursas, dėsčiau šį dalyką jau ištisai studentų kartai, o mane patį šeštojo dešimtmečio klajonių metais su juo supažindino Geor- ges’as Dumėzilis Paryžiuje ir Stigas Wikanderis Upsaloje. Suvokdamas, koks nestabilus… Skaityti toliau »

Gintautas Mažeikis — Dvasios niekšybė. Moralinės vaizduotės tyrimai

Analizuojama moralinė vaizduotė negatyviosios dialektikos, idėjų istorijos ir filosofinės antropologijos būdu. Išskiriami niekšybė, gudrumas, dvasios nuopuoliai, blogio menkumas ir didingumas. Knyga diskutuoja Maceinos „Didžiąją niekšybę”, o blogio dialektiką svarsto kartu su Hegeliu, J.-P. Sartre‘u, Sl. Žižeku, H. Arendt, L. Donskiu, Cz. Miłoszu, A. Badiou, V. Nabokovu. Knygoje svarstoma apie blogio gudrumo suvokimą ir kaip tai… Skaityti toliau »

Lucijus Anėjus Seneka — Apie geradarystes

Romėnų rašytojas, filosofas Lucijus Anėjus Seneka jau prieš du tūkstančius metų mėgino apibrėžti geradarystės sąvoką. Jis samprotauja, kokiais kriterijais vadovaujantis galima palyginti skirtingus gerus darbus, svarsto, ar reikia labdaros įstatymo, ar dera priekaištauti nedėkingajam, ar turime visam pasauliui skalambyti apie savo gerus darbus, ar geriau juos atlikti tyliai. Kaip ir kituose kūriniuose, Seneka čia… Skaityti toliau »

Kristupas Sabolius — Apie tikrovę

Tikrovė nėra savaime suprantama. Tikrovė kelia daug klausimų. Ar įmanoma pasaulį išlaisvinti iš žmogaus diktato? Kokiais būdais galime tikrovę apmąstyti, išmokus tiek metafizikos, tiek XX a. postmodernizmo pamokas? Galiausiai, ar užčiuopti tam, kas iš tiesų egzistuoja, mums visad pakanka tik mąstymo, o galbūt kartais turime pasitelkti ir radikalią vaizduotę? Specialiai šiai knygai parengtuose straipsniuose bei… Skaityti toliau »

Mintautas Gutauskas — Dialogo erdvė. Fenomenologinis požiūris

Šios knygos motyvas – nuostaba dialogo įvykiu. Dažnai pokalbyje skiriasi kalba, kontekstai, prielaidos ir dalyko supratimas, pats pokalbis būna dinamiškas, nevienakryptis, nevienaplotmis, kaip ginčas ar net konfliktas, – o vis dėlto žmonės susikalba. Kaip tai įvyksta? Be to, kaip atsitinka, kad kito kreipimasis ir buvimas vienas su kitu dialogo situacijoje taip stipriai paveikia, kad išankstinės… Skaityti toliau »

Philippe Capelle – Dumont — Filosofija ir teologija Martino Heideggerio mąstyme

Dievo laukimas, dievų pasitraukimas, šventybės pėdsakai visada buvo Martino Heideggerio mąstymo dalykai. Jaunystės teologijos studijos įsirėžė į jo filosofavimą – dialogas, diskusija, polemika dėl pamatinių teologijos temų driekiasi per visą Heideggerio kūrybą. Pastaraisiais trim dešimtmečiais išleisti iki tol nežinoti svarbūs Heideggerio tekstai ir nauji jo mąstymo aplinkos tyrimai davė medžiagos naujai kelti klausimą, koks yra vieno… Skaityti toliau »

Lucius Annaeus Seneca — Apie sielos ramybę

Buvęs Nerono auklėtoju, o jam tapus imperatorium – ir jo patarėju, 65 m. po Kr. įtartas dalyvavus sąmoksle ir Nerono priverstas nusižudyti, Seneka išliko stoikas tiek gyvendamas, tiek ir mirdamas. Pavojingais, intrigų kupinais laikais, kai niekas nebuvo tikras dėl savo gyvybės ar turto, stoicizmo filosofija mokė žmones neprisirišti prie žemiškų turtų, kantriai pakelti gyvenimo negandas,… Skaityti toliau »