Vienuoliktame „Filognozijos pradmenų“ tome dėmesio centre yra žmogaus klausimas, sprendžiamas nauju, filognozijos metodu, bandant mąstyti iš metafizinės, trečio asmens perspektyvos, kuris turi parodyti, kas jis yra pasižiūrėjus į jo visumą „iš anapus“. Atskleidžiami metafiziniai žmogaus ir transcendentinio pasaulio dėmenys, siekiama apmąstyti koks jo likimas iki ir po mirties, kokia gyvenimo prasmė ir kaip susirasti geriausią mažosios gyvenimo kelionės scenarijų. Tam metafizinis požiūris papildomas genealoginiu, atskleidžiančiu, kas yra žmogus gamtoje kaip gyvūnų rūšis ir kokia jo pagrindinė misija šiame pasaulyje. Taip pat klausiama, kokia geriausia santvarka siekiant išpildyti žmogaus metafizinę ir gyvūninę esmę.
