„Miške ne sykį esu girdėjęs tigrus, – sakė jis, – bet šis buvo visai kitoks. Žiaurus, siaubą keliantis.“ Jei paimsi mėsą iš tigro, jausies jam skolingas, o vėliau pradėsi ir jo bijoti. John Vaillant – JAV gimęs keliautojas ir žurnalistas, šiuo metu gyvenantis Kanadoje. “Tigras.Keršto ir išlikimo istorija” – antroji jo knyga. Tai… Skaityti toliau »
Knygoje „Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“ apibendrinami duomenys apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archeologijos, architektūros ir dailės paveldą dabartinėje Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Rusijoje. Aprašomi paminklai, sukurti nuo valstybės gyvavimo pradžios iki jos paskutinio padalijimo 1795 metais. Knygoje rašoma apie miestų, miestelių istoriją ir urbanistinę raidą, apie dvarus, bažnyčias ir juose saugomus vertingiausius… Skaityti toliau »
Šią knygelę sudaro dalis Algio Virvyčio raštų: tai yra jo nuomonės, kritika ir atkirčiai Lietuvos priešams, kurių raštai labai įžeidžia gerą lietuvį patrijotą, žeminantys ir niekinantys raštai ar pasisakymai apie prezidento Antano Smetonos sukurtą Lietuvą. Algiui Virvyčiui, kaip ir kiekvienam geram lietuviui, buvo labai skaudu matyti niekšiškus rašinius Lietuvos priešų, kai kurie net šiandien Lietuvai… Skaityti toliau »
Žymi baltų proistorės tyrinėtoja Venesuelos lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales knygoje atskleidžia istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių tautos, bet ir pasaulio mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis. „Europos šaknys“ – tai daugelį metų autorės ir kitų tyrinėtojų rinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros ištakas, apie seniausią ir didžiausią Europos… Skaityti toliau »
1936-ieji. Sovietų Sąjungoje vyksta slapta, negailestinga kova dėl valdžios tarp Stalino ir trijų konfliktuojančių jėgų — valdančiosios partijos, Raudonosios armijos žvalgybos (GRU) ir NKVD viršininkų. Maskvos Jaroslavlio geležinkelio stotyje paslaptingomis aplinkybėmis dingsta kurjeris iš Vladivostoko. Tai sudomina patį Genrichą Jagodą generalinį nacionalinio saugumo komisarą. Įvykį išsiaiškinti slapta pavedama jaunam, talentingam NKVD darbuotojui, vadinamam Gyvatėdžiu. Įvykiai… Skaityti toliau »
Roma, 63 m. pr. Kr. Mieste, netrukus tapsiančiame milžiniška imperija, dėl valdžios kovoja septynetas vyrų. Ciceronas — konsulas, Cezaris — jo negailestingas jaunas konkurentas, Pompėjus — žymiausias respublikos karvedys, Krasas — turtingiausias žmogus Romoje, Katonas — politinis fanatikas, Katilina — psichopatas, Klodijus — ambicingas plebėjas. Pasakojimai apie realias istorines asmenybes — apie jų sąjungas ir… Skaityti toliau »
79-aisiais mūsų eros metais vaizdingoje Italijos vietoje, Vezuvijaus papėdėje, rugpjūčio pabaiga — itin karšta ir alinanti. Šiuo nepalankiu laiku, per patį sausros sezoną, šešiasdešimt mylių besitęsiančioje akveduko linijoje įvyksta avarija, todėl iškyla grėsmė, kad devyni Neapolio įlankos miestai netrukus liks be gėlo vandens atsargų. Į šį rajoną Roma atsiunčia jauną sumanų vandentiekio specialistą, kad šis… Skaityti toliau »
Vengrų rašytojas Ferencas Joršis gimė 1927 metais. Nuo 1950 metų jis pradėjo dirbti Pešto radijuje, paskui buvo Pešto Nacionalinio teatro dramaturgas, dar vėliau perėjo dirbti į Vengrijos televiziją. Joršis visų pirma yra dramaturgas, jis rašo dramas, televizijos spektaklių ir filmų scenarijus. Žymiausias jo kūrinys yra romanas „Kapitonas Tenkešas“, kuris buvo ekranizuotas ir rodomas taip pat… Skaityti toliau »
Vienas reikšmingiausių Skoto romanų yra ir „Aivenhas“ (1819). Jame atsiskleidžia XII a. Anglija, epocha, kai dar tebebuvo gyva nesantaika tarp normanų, XI amžiaus pabaigoje užkariavusių Angliją, ir anglosaksų, tautos, kuri ją valdė keletą amžių, bet į pirmą planą jau buvo iškilę prieštaravimai taip pavergtų baudžiauninkų valstiečių ir feodalų apskritai, kai vyko istoriškai pažangi kova dėl… Skaityti toliau »
Istorinė apysaka, vaizduojanti, kaip Lietuvos kunigaikštis Kęstutis pabėga iš kryžiuočių nelaisvės, kaip jį išgelbsti jaunas tarnas Alpas, vaikystėje pagrobtas iš Lietuvos, kiek vargų ir pavojų patiria kunigaikštis su Alpu, kol grįžta į tėviškę.
1351-ieji. Lietuvoje vyksta įnirtingos kovos su Kryžiuočių ordinu. Ordinui vadovauja talentingasis magistras Vinrichas fon Kniprodė, kurio vedami kryžiuočiai kasmet surengia kelis žygius į Lietuvą. Lietuviai irgi neatsilieka: vos progai pasitaikius siaubia ordino žemes. Sėkmė dar nepasirinko nugalėtojo. Vieno žygio metu kryžiuočiai sugriauna Skomantų pilį ir pagrobia bajoro Skomanto sūnų Alpą. Berniukas auga Marienburge, ordino sostinėje,… Skaityti toliau »
Garsiausio suomių rašytojo Mikos Waltario (1908–1979) pirmasis romanas „Karina, Mauno duktė“, parašytas 1942-aisiais, pasakoja apie nepaprastą nepaprastos moters gyvenimą. Dabar, kai pasaulyje vis daugiau moterų kopia į aukštus politinius postus, ši knyga įgyja netikėto aktualumo. Karina — istorinis asmuo. Karina — „mergaitė iš liaudies“, gimusi 1550 metais, patyrė ir neturtą, ir dvaro puošnumą, ir karūnos… Skaityti toliau »
Istorinėje apysakoje atkriama ikikrikščioniškosios Lietuvos pagoniškojo tikėjimo kasdienybė, pasakojama apie Vytauto laikų papročius ir realijas.
Ar galima palyginti pasaulio civilizacijas, kodėl vienos kultūros vadinamos atsilikusiomis, o kitos moderniomis, kokia Vakaru civilizacijos vieta istorijos raidoje, kiek lemia atsitiktinumas, kad vienos kultūros išsiveržia ir greit juda pirmyn, o kitos lyg trypčioja vietoje, ką reiškia progresas kultūros raidoje, kaip reikėtų suprasti šios sąvokos reliatyvumą? Šie ir panašūs pamatiniai antropologijos klausimai yra svarstomi C.… Skaityti toliau »
Tai pirmoji visuotinė istorija susiejanti Graikijos istoriją su kitų (daugiausiai Rytų) kraštų istorija nuo seniausių laikų iki autoriaus gyvenamojo laikotarpio. Herodoto kūrinyje aprašytos visos tuo metu žinomos tautos, pateiktas margas papročių ir tradicijų žemėlapis. Kaip humanistas ir didelės tolerancijos žmogus, Herodotas istoriją suvokė kaip procesą, kuriame įvairių kraštų istorijos įvykiai susieti priežastingumo ryšiais. Jis laikomas… Skaityti toliau »
„Aukštai šaltos žvaigždės“ — istorinių romanų „Ieškok Maskvos sfinkso“ ir „Erelio sparnų dvelksmas“ tęsinys, užbaigiantis autoriaus sumanytą trilogiją. Kartu su autoriumi Alfonsu Eidintu einame Lietuvos istorijos keliu kartais skaudžiai klupdami, ne visada pasiekdami žmogaus prigimties gelmę, bet tikrai išgyvendami istorinio bendrumo jausmą. — Turbūt neįmanoma ramiai rašyti istorinį romaną ir ne iškelti sau metafizinio klausimo:… Skaityti toliau »
„Erelio sparnų dvelksmas“ — istorinio romano „Ieškok Maskvos sfinkso“ tęsinys, apimantis laikotarpį nuo 1940 m. birželio vidurio iki 1942 m. kovo pabaigos. „Maskvos sfinkse“ atskleidęs Lietuvos nepriklausomybės praradimo 1940 m. peripetijas, antrajame savo istoriniame romane Alfonsas Eidintas siekia parodyti Lietuvos patriotų (nacionalistų) iliuzijų, siejamų su Vokietija ir prasidėsiančiu SSRS ir Vokietijos karu, žlugimą. 1941 m.… Skaityti toliau »
Tai — vyriškas romanas. Daugiausia dėmesio skiriama faktiniam tikslumui, dauguma veikėjų – realūs asmenys, aprašomi įvykiai literatūriškai atkurti iš pirminių dokumentų. Skaitytojams, besidomintiems istorija, romanas pasiūlys galimus atsakymus į dominančius valstybingumo klausimus, istorijos pradžiamoksliams knyga taps įdomiu vadovu, o gal net paskatins asmeninėms studijoms.Tai — istorinis romanas. Aprašomas lietuvių tautai ypač svarbus 1939—1940 m. laikotarpis.… Skaityti toliau »
Šiuose „Mokinio skaitiniuose” spausdinamas anglų humanisto T. Moro romanas „Utopija”. Tomo Moro „Utopija” pagrįstai yra laikoma vienu reikšmingiausių humanizmo epochos veikalų.
Yuri Slezkine (Jurijus Sliozkinas) (g. 1956) – Kalifornijos universiteto (Berklyje) istorijos profesorius. Maskvos universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, dirbo vertėju Mozambike ir Portugalijoje. Nuo 1983 m. gyvena JAV. Tarp jo išleistų knygų – studija apie šiaurės Rusijos tautas, apie Sibiro mitą rusų kultūroje. Ši knyga (vadinama „interpretacinės istorijos šedevru“) prasideda drąsiu pareiškimu: modernioji… Skaityti toliau »