Mokomojoje knygoje istorijos specialybės studentai supažindinami su rusėniškosios paleografijos ištakomis –
seniausiais liturginio pobūdžio tekstų pavyzdžiais, parašytais bažnytine slavų bei senąja rusų kalba (XI–XIV a.),
o pagrindą sudaro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) valdžios įstaigų kanceliarijose (XV–XVII a.) vartota
rusėnų kalba parašyti rankraštiniai tekstai kiriline abėcėle. Didžioji tekstų dalis – tai tekstai, parašyti LDK būdingu
greitraštiniu būdu, pasižymintys teksto formos aiškumu ir tikslumu, kukliais inicialais ir didžiosiomis raidėmis,
dailyraštine ir net kaligrafine rašto maniera, kuri ilgainiui vis labiau individualizavosi ir XVII a. įgijo puošnaus barokinio
rašto atmainą su jam būdingu raidžių grafikos įmantrumo demonstravimu. Didžioji pateiktų tekstų dalis
saugoma Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Rankraščių skyriuje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių
bibliotekos Rankraščių skyriuje. Autorius dėkingas skyrių darbuotojams už galimybę pasinaudoti tekstais.
