Lisa See — Nepaprasta Peonės meilė

pagal |

Lisa See — Nepaprasta Peonės meilė

Romanas „Nepaprasta Peonės meilė“, kuri sukūrė bestselerių rašytoja Lisa See, pasakoja apie meilę, septyniolikto amžiaus kinų papročius, tradicijas, tikėjimą, pomirtinį gyvenimą ir moterų vietą to laikotarpio visuomenėje. Tai originali, jaudinanti meilės istorija, alsuojanti rytietiškais vaizdais ir dvasia.

Peonė – penkiolikmetė turtingos šeimos atžala, pažadėta vyrui, kurio niekada nematė. Ji užauginta būti paklusnia, bet mergina turi savo svajonių. Viena jų – pamatyti operą „Bijūnų paviljonas“, kurios pagrindinė veikėja miršta iš meilės. Šią pjesę Peonė skaitė daugybę kartų, todėl viską atiduotų už galimybę bent akies krašteliu pamatyti vaidinimą.

Peonės mama prieštarauja reginiui, tačiau tėvas tikina, kad nuotaka liks „nesugadinta“, juk niekas jos nepamatys – moterys spektaklį stebės pačios nematomos svetimoms akims. Tačiau Peonė sugeba pamatyti ne tik operą, bet ir dailų tamsiaplaukį vaikiną, kurį iš karto įsimyli, deja, abu jie pasižadėję kitiems. Taip prasideda nepamirštama pagrindinės veikėjos meilės, likimo, troškimų ir liūdesio kelionė.

Autorė Lisa See nukelia skaitytojus į septyniolikto amžiaus Kiniją, kurioje mandžiūrai užgrobia valdžią ir sutriuškina Mingų dinastiją. Tradicijomis ir ritualais paremtas siužetas atgaivina ne tik istorinę Kiniją, bet ir pomirtinį pasaulį, kuriame gausu taisyklių ir protokolų. Autorė sklandžiai neria į spalvingą kinų pomirtinio pasaulio viziją ir kuria istoriją apie nepaprastą meilę, kuri įveikia net mirtį. Romane pinasi realybė ir maginės fantastikos žanras.

Romane „Nepaprasta Peonės meilė“ autorė ne tik seka gražią pasaką, bet ir nagrinėja universalias temas: draugystės ryšius, dukrų ir mamų santykius, žodžių galią, moterų teises ir jų norą būti išklausytomis.

Lisa See (g. 1955) – amerikiečių rašytoja. Autorė karjerą pradėjo kaip įvairių leidinių korespondentė. Ji rašė straipsnius į „ Publishers Weekly“, „Vogue“ ir kt. Autorės prosenelis buvo kinas ir tai padarė didelę įtaką jos kūrybai. Knyga „Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė“ tapo „New York Times“ ir tarptautiniu bestseleriu.

Iš anglų kalbos vertė Antanina Banelytė.