“Sievos teorija“ yra Filognozijos pradmenų projekto dalis, kuriame bandoma apžvelgti visų santykio su realybe modelių logiką istoriniu ir neistoriniu požiūriu. Bandoma paaiškinti kokios žmogaus galymybės pažinti pasaulį, kuriame jis gyvena ir save, siekiant įminti gyvenimo paslaptį. Kokia civlizacija palankiausia gyvybinio proceso klestėjimui, ir kiek tame svarbus tiesos turėjimas. Pavyzdžiui, mitologija arba magija tikrovėje orientavosi labai silpnai, tačiau atskirais atvejais turėjo klestinčias civilizacijas. Tuo tarpu, nors mokslas žino ir gali daug daugiau, pasirinko nusižudymo kelią istorijoje. Kaip šią padėtį ištaisyti? Ir kiek prie naujo civilizacijos principo galėtų prisidėti filognozija. Remiamasi M. Heideggerio, A. Šliogerio, I. Kanto ir kitų filosofų patirtimi. Knygoje pristatomas principas yra holoceno propogavimas, kaip priešpriešos antropocenui.
