Temos Archyvai: Poezija

Jonas Juškaitis — Tolimos Dainos

Vieno iš pačių iškiliausių XX a. antrosios pusės lietuvių poetų, Nacionalinės premijos laureato Jono Juškaičio (g. 1933) poezija iš dešimties išleistų knygų. Gyvendamas sovietmečio sąlygomis, autorius išliko nepriklausomas savo dvasia, nepritapo ir prie dabartinių atkurtosios nepriklausomybės postmodernistų. Remdamasis lietuviškąja pasaulėvoka ir moderniosios pasaulinės kultūros patirtimi, sukūrė unikalų meninį pasaulį ir subrandino savitą poezijos stilių.

Antanas Ramonas — Vasario upės

Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Antanas Ramonas (1947–1993) – vienas iš tų, kurių visada buvo ir yra nedaug: vienas iš sugebėjusių nutildyti sielos triukšmą dėl tokio praktinės vertės neturinčio dalyko… Skaityti toliau »

Almis Grybauskas — Žuvys

Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje A. Grybauskas buvo vertinamas kaip vien as ryškiausių jaunų poetų. Išleido rinkinius „Spalvoti nuotaikų žibintai” (1976) , „Bandymai apkabinti” (1978), „Atklydimai” (1983), rinktines su naujais eilėraš čiais „Mugė” (1988), „Apžvalgos spiralė” (2006). Po ilgokos pertraukos – naujų eilėraščių knyga. gyvas reagavimas į gyvenimo reiškinius, natūrali visuomeniška laikysena, šerpetota poetinė kalba, dabarties… Skaityti toliau »

Nojus Saulytis — SMS gėlytė

„Gimiau Vilniuje prieš trisdešimt metų. Šiame mieste baigiau mokyklą ir mečiau filologijos mokslus. Turėjau polinkį daužyti mobiliuosius telefonus į žemę, kai užsimanydavau erdvės. Taip pripratau prie senesnių telefonų ir jų mygtukų. Malonumas rašyti su lietuviškom raidėm – tai tarsi įrodymas, kad myli kalbą (rašydamas raidę F skaičių 3 turi paspausti penkis kartus). Mėgstu pakeliauti. Tačiau… Skaityti toliau »

Tomas Petrulis — Sterili

Tomas Petrulis (gim. 1987) Vilniaus universitete baigė istorijos bakalauro ir religijos mokslų magistrantūros studijas. 2017 m. pasirodė pirmasis jo poezijos rinkinys „Triukšmo gyvatė“ (išleido el. knygų leidykla „Naujas vardas“). Knyga buvo įvertinta, pakliuvo į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudarytą kūrybiškiausių 2017 m. knygų dvyliktuką, taip pat buvo įtraukta į 2018 m. „Metų knygos rinkimų“… Skaityti toliau »

Ieva Toleikytė — Raudonas slidus rūmas

„Raudonas slidus rūmas” – pirma Ievos Toleikytės poezijos knyga (2009 m. „Pirmosios knygos” serijoje buvo išleistas jos apsakymų rinkinys „Garstyčių namas”). Knygą sudaro trys skyriai, kurie veda skaitytoją nuo asmeniškesnių prie platesnio konteksto eilėraščių. Punktyru brėžiama naratyvinė linija leidžia knygą skaityti kaip brandos istoriją, kurioje išsivaduojama iš įvairių iliuzijų, socialinių ir egzistencinių baimių. Autorės eilėraščiai… Skaityti toliau »

Evaldas Ignatavičius — Užsklanda

Naujoje Evaldo Ignatavičiaus poezijos knygoje skaitytojas ras ir naujų, ir jau publikuotų knygose bei periodikoje tekstų. Evaldo eilėraščiai – žaismingi, kiek asketiški, kartais nostalgiški, kartais ironiški poetiniai (pa)stebėjimai, nuo trumpo, bet itin talpaus dvieilio ar trieilio iki mažų šekspyriškų dramų, nuo lengvos poetinės žaismės iki netikėtos egzistencinės nuostabos.

Sohrab Sepehri — Mažos mano akimirkos

Dar studijuodamas Teherano universiteto Dailiųjų menų fakultete, Sohrabas Sepehri išleidžia dvi poezijos knygas, kurių pirmoji labai primena persų „naujosios poezijos“ (še’r-e nou) pradininko Nima Jušidžio kūrybą, o antrąja pradeda savojo kelio paiešką. Daugybė kelionių po Aziją, Europą ir Ameriką, litografijos kursas Paryžiaus aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje ir ksilografijos studijos Tokijuje, gilinimasis į Rytų ir Vakarų… Skaityti toliau »

Fernando Pessoa — Poezijos rinktinė

Įstabus portugalų poetas Fernandas Pessoa (1888–1935) savo krašte buvo bent kiek žinomas, net premijuotas, bet labai vengęs viešumos. Po mirties jo skrynioje buvo aptikta daugybė lapelių su unikaliais kūriniais, ir tada atsiskleidė visa tikroji šio didžio talento poezijos vertė. Ir netikėta ypatybė – jis vienas rašė mažiausiai už penkis tarsi iš tikrųjų gyvenusius genialius rašytojus:… Skaityti toliau »

Ilzė Butkutė — Karavanų lopšinės

Serija: „Nauji vardai #4“. Ilzė Butkutė gimė 1984 metais Vilniuje. Baigė fotografijos studijas, dirba reklamos srityje. Ilzės Butkutės eilėraščiai šneka gryna poezijos kalba ir ištaria tai, kas nepasakoma kitaip, ką gali ištarti būtent poezija. Įžvalgos ir atvertys čia randasi iš vaizdinių, kuriuos sukelia tarsi nevaržomas, tačiau vidinės formos tiksliai suvaldytas metaforų srautas. Galingas srautas žodžių,… Skaityti toliau »

Emily Dickinson — Pusiaudienio krantai. The Banks of Noon

Eilėraščių rinktinė Emily Dickinson (Emili Dikinson, 1830–1886) – garsi Jungtinių Amerikos Valstijų poetė – vadinama viena mįslingiausių asmenybių literatūros istorijoje. Poetė savo kūryba nesistengė pelnyti šlovės ar palankaus visuomenės įvertinimo, tačiau bekompromisiškai siekė tiesos ir absoliučiosios išraiškos. „Pusiaudienio krantai“ – pirmoji E. Dickinson poezijos rinktinė lietuviškai. Knyga dvikalbė – anglų ir lietuvių kalbomis.

Eugene Guillevic — Euklidijos

Eugene’as Guillevicas savo kūrinius pasirašinėjo vien pavarde – Guillevic. Kūręs daugiau nei septyniasdešimt metų Guillevicas išleido per trisdešimt autorinių poezijos rinkinių, be to, daug vertė, rašė poezijos vaikams. Už kūrybą 1976 m. buvo apdovanotas Prancūzų akademijos Didžiąja premija, 1984 m. – Nacionaline poezijos premija, 1988 m. – Goncourt’ų premija. Be to, Guillevico poezija buvo išversta… Skaityti toliau »

Johann Hjalmarsson — Sielos krantai

Knyga „Sielos krantai” – Jóhanno Hjalmarssono (g. 1939), dabarties islandų poeto knyga. Jóhannas Hjalmarssonas – 18 poezijos rinkinių, dviejų knygų apie islandų poeziją autorius. 1998 m. poetas viešėjo Lietuvoje skaitė eilėraščius „Poezijos pavasario” šventėje. Parašė straipsnių apie Lietuvą ir lietuvių poeziją, išvertė S. Gedos eilėraščių.

Jurgita Jasponytė — Šaltupė

Vaikystė, namai, meilė, motinystė – šios amžinosios temos turi stiprią autentišką raišką, asmeniškų išgyvenimų podirvį. Ir kartu J. Jasponytės poetinis pasaulis keliasluoksnis, įžemintas patirtimis iš kitų erdvių, kitų laikų. Juda laukinės gamtos ir civilizacijos švytuoklė, vaikystės upė siekia ir alter ego, ir kosminę upę nuo visatos stogo, o moters ir vaiko ištarmės susišaukia su indėnų,… Skaityti toliau »

Ramūnas Kasparavičius — Poezija

„Ramūnas Kasparavičius šiandien geriau žinomas kaip itin įdomus ir savitas prozininkas. Tačiau pirmiausia jis debiutavo kaip poetas ir yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Ramios saulės metai” (1983), „Laimingiausias rugsėjis” (1986), „Laukas arklys” (1990) – naujoviškus, originalius,  savo metu literatūrą išmanančio skaitytojo pastebėtus, bet tuometės literatūrinės konjunktūros nepakankamai suvoktus bei įsisąmonintus ir nepakankamai įvertintus. Todėl tikrai… Skaityti toliau »

Sud. Alfonsas Nyka-Niliūnas — Poezija iš svetur

„Vertimai. Turbūt teisingai galvoja Ortega y Gasset sakydamas, kad vertimas nėra tolygus veikalas, bet tik kelias į jį.“ A. Nyka-Niliūnas, Dienoraščių fragmentai, 1984 m. „Man vertimas – kaip tam tikra pramoga, arba negalėjimo nieko kito daryt apraiška. …dėl to, kad labai sunku, labai sunku nefalsifikuot. Poezija yra neišverčiamas dalykas. Niekas, tiesą sakant – ir proza… Skaityti toliau »

Taras Ševčenko — Kobzarius

Taraso Ševčenkos (1814–1861) knyga „Kobzarius“ pirmąkart išspausdinta 1840 m. Sankt Peterburge. Ji, vis pildoma naujomis eilėmis, tuo pavadinimu leista ir vėliau. „Kobzarius“ iškart plačiai išpopuliarėjo, taip pat ir buvusiose LDK žemėse. Į lenkų kalbą verstas Władysławo Syrokomlės 1863 m. išleistas Vilniuje. Ševčenka ypač tiko mūsų tautinio atgimimo laikui: 1885–1890 m. vertimus bei sekimus „Aušroje“, „Lietuviškame… Skaityti toliau »