„Vertimai. Turbūt teisingai galvoja Ortega y Gasset sakydamas, kad vertimas nėra tolygus veikalas, bet tik kelias į jį.“ A. Nyka-Niliūnas, Dienoraščių fragmentai, 1984 m. „Man vertimas – kaip tam tikra pramoga, arba negalėjimo nieko kito daryt apraiška. …dėl to, kad labai sunku, labai sunku nefalsifikuot. Poezija yra neišverčiamas dalykas. Niekas, tiesą sakant – ir proza… Skaityti toliau »
Taraso Ševčenkos (1814–1861) knyga „Kobzarius“ pirmąkart išspausdinta 1840 m. Sankt Peterburge. Ji, vis pildoma naujomis eilėmis, tuo pavadinimu leista ir vėliau. „Kobzarius“ iškart plačiai išpopuliarėjo, taip pat ir buvusiose LDK žemėse. Į lenkų kalbą verstas Władysławo Syrokomlės 1863 m. išleistas Vilniuje. Ševčenka ypač tiko mūsų tautinio atgimimo laikui: 1885–1890 m. vertimus bei sekimus „Aušroje“, „Lietuviškame… Skaityti toliau »
„Bendratis” – trečioji jaunesniosios kartos poeto Mindaugo Nastaravičiaus (g. 1984) knyga. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dėmėtų akių” (2010) įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą. Antroji knyga – „Mo” (2014) – autoriui pelnė Jaunojo jotvingio premiją, rinkinys pateko į Metų knygos rinkimų penketuką ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. M. Nastaravičius taip pat rašo pjeses, bendradarbiauja… Skaityti toliau »
Poeto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno naujos knygos „Ir” pagrindinė tema – poezija, kūryba, kalba; jomis tikima, joms atnašaujama. Eilėraštis „Branda” – savotiška ars poetica, atskleidžia jausmų-pojūčių, kalbos, gamtos ir galiausiai poetinės kalbos apykaitą. Dažnas eilėraštis turi motto (iš Šventraščio, poezijos ar savo kūrinio), teikiantį peno improvizavimui. Iš takios, lengvasvorės medžiagos… Skaityti toliau »
„Trečioje poezijos knygoje Ernestui Noreikai pavyksta pavojingas ir sykiu retas jaunajam poetui skrydis – atsiplėšti nuo ankstesniųjų eilėraščių vaizdinijos bei akustikos ir katapultuotis į mūsų raštijoje dar niekieno nelankytas teritorijas ir nepažintas žemes. It Arthuro Rimbaud „Girtas laivas” jo poetinė raketa „Apollo” atsiduria vis naujuose „mėnuliuose”, įtraukdama skaitytoją svaigion eilėraščio orbiton, eilėraščio, kuris dažnai atrodo… Skaityti toliau »
„Alyvmedžiai” – vienuoliktoji Vytauto Kazielos poezijos knyga. Autorius tęsia mirties ir meilės, atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo temas. Šis rinkinys trapios, subtilios poezijos namai, o patys eilėraščiai – išgryninti. Nenuostabu, nes tai meditacijos, vienišavimo poezija, reikalaujanti tylos. Poetas tebetiki, kad minimalizmas – formos ir įvaizdžių – turi žavėti savo grakštumu, tad viską, kas yra esminga galima išreikšti… Skaityti toliau »
Paskutinis amerikiečių rašytojo Kento Harufo (1943–2014) romanas „Mūsų sielos naktyje“ – meilės istorija.Tai pasakojimas apie tai, kaip gražiai senti ir apie dviejų pagyvenusių žmonių draugystę ir artumą. Edė Mur ir Luisas Votersas daugybę metų kaimynystėje gyvenantys Holto miestelio senbuviai. Jie abu vienui vieni – Edė palaidojo vyrą, Luiso žmona mirė. Įkopus į aštuntą dešimtį liko… Skaityti toliau »
„Gintaras kasdien bado akis senamiestyje – turistus viliojančiose vitrinose, kai žingsniuoju į darbą. Nors retai mąstydavau apie jo, kaip mineralo, kelionę laiku, man jis visada turėjo tėvo vardo krūvį. Apie garsųjį dingusį Gintaro kambarį vaikystėje papasakojo seneliai, kai nuvažiavome į Palangą ir aplankėme Gintaro muziejų. Pamenu, ėmiau tikėti, kad kada nors dingęs kambarys bus surastas… Skaityti toliau »
„Tėvas mėgdavo žiūrėti į upę. Šienaudavom jos krantus ir pietaudami stebėdavom tėkmę, žuvis, Perkūno žirgelius. Kartais eidavom žūti, nešdavomės ant pečių sunkias lazdynines meškeres. Pakliūdavo įvairiausios žuvys, bet dažniausiai tokios, kurias tėvas vadindavo blizgutėm. O tikėdavom, kad pagausim šapalų arba abstriungų. Taip vadinom upėtakius. Kartais pavykdavo. Kai buvau mažas, tėvas plaukdavo lėtai tarp vandenžolių, o… Skaityti toliau »
Aprašymas „Šis poezijos rinkinys galėjo tapti mano pirmąja knyga. Tačiau taip susiklostė, kad pirmiausiai išėjo dokumentinių esė knyga, o paskui aktyviai veikiau įvairiose meninėse konsteliacijose savo tekstus dažniausia pristatydama ne popieriuje, o per tarpdisciplinines raiškas – operose, radijo teatre, aplinkos šokio spektaklyje, muzikiniame performanse, audiopoetiniuose eksperimentuose. Veikiama laiko, ši knyga galiausiai tapo „Gorilos archyvais”. Ji… Skaityti toliau »
Serija: „Íslendingasögur/Sagas of Icelanders #1“. Kaip ir visi didieji Europos tautų literatūros paminklai, „Egilio saga“ neabejotinai priklauso ne tik islandų, bet ir viso pasaulio kultūrai. Šis unikalaus žanro skandinavų literatūros šedevras neįtikėtinai vaizdžiai, įtaigiai, bet drauge paprastai byloja apie didžių senovės žmonių gyvenimą bei likimus – žygius ir karus, pergales ir pralaimėjimus, namus ir laivus,… Skaityti toliau »
Eilėraščiai, jaunesniam mokykliniam amžiui.
Eilėraščiai.
Knygoje surinkti eilėraščiai, parašyti 1930–1964 metais. Ją sudaro keturi rinkiniai: naujasis – „Žaibas ir vėjai“, ir trys ankstyvesnieji – „Žiemos daina“, „Strėlė danguje“ ir „Fontanas“. Iš tų rinkinių kai kurie eilėraščiai buvo buvo pašalinti, kiti perredaguoti. Betaisant seniau parašytus dalykus pasirodė, kad žodžiai, ilgokai išgulėję eilutėse, kartais nenorėdavo užleisti vietos kitiems. Tokiu atveju tekdavo išmesti… Skaityti toliau »
Vaikams, eilėraščiai, lietuvių, Poezija
Waltas Whitmanas (1819–1892) – verlibro revoliucionierius, vienas pačių svarbiausių amerikiečių poetų. Jo gyvenimo knyga, poezijos rinkinys „Žolės lapai“, pirmąkart pasirodė 1855-aisiais. Jame tebuvo 12 eilėraščių. Autorius knygą nuolat pildė, taisė ir ji tapo esminiu modernistinės poezijos rinkiniu. Pirma W. Whitmano rinktinė lietuviškai buvo išleista 1959-aisiais, išversta Antano Miškinio, ir padarė didžiulę įtaką lietuvių poezijai. Bebaimis… Skaityti toliau »
Antologiją „Dovana sidabro eilėraštis: graikų poezija” sudaro keturių graikų poetų, vienos kartos atstovų, rašyti pradėjusių Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, kūryba. Giorgas Seferis (1900–1971), Nobelio premijos laureatas, remdamasis Antikos mitais ir motyvais, gilinasi į tautos ir asmens likimą grėsmių akivaizdoje, kalba apie tapatybės ir naujų orientyrų paieškas iššūkių metais. Be eilių publikuojamas autoriaus straipsnis-komentaras, aiškinantis eilėraščio… Skaityti toliau »
Naujoje, ketvirtoje poezijos knygoje „Švaraus buvimo” Marius Burokas tęsia ankstesniuose rinkiniuose (ypač „Būsenos”, 2005; „Išmokau nebūti”, 2011) išryškėjusias gyvenimo kelio, santykio su poezija ir kultūra, su gimtuoju Vilniumi temas. Ypatingo skaidrumo, šviesos dabar teikia žmogiškųjų vertybių, artimiausių žmonių apsuptis, tai prasišviečia ir knygos pavadinime. Vaikai spinduliuoja šilumą, meilę pasauliui, padeda pažvelgti į kasdienybę šviežiai, pamatyti… Skaityti toliau »
Eilėraštis