Taraso Ševčenkos (1814–1861) knyga „Kobzarius“ pirmąkart išspausdinta 1840 m. Sankt Peterburge. Ji, vis pildoma naujomis eilėmis, tuo pavadinimu leista ir vėliau.
„Kobzarius“ iškart plačiai išpopuliarėjo, taip pat ir buvusiose LDK žemėse. Į lenkų kalbą verstas Władysławo Syrokomlės 1863 m. išleistas Vilniuje. Ševčenka ypač tiko mūsų tautinio atgimimo laikui: 1885–1890 m. vertimus bei sekimus „Aušroje“, „Lietuviškame balse“, „Nemuno sarge“, „Vienybėje lietuvninkų“ skelbė Juozas Andziulaitis-Kalnėnas. Atskira knygele „Taraso Ševčenkos eilių vainikėlis“, išverstas Liudo Giros, pasirodė 1912 m. Seinuose. Vėlesniais laikais ukrainų dainių yra vertę nemažai mūsų vertėjų.
Solidžiai jo poezija pateikta 1988 m. Pasaulinės literatūros serijos knygoje: joje skelbiama penkios poemos ir 33 eilėraščiai, versti Vytauto P. Bložės, Aleksio Churgino, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Liudo Giros, Juozo Macevičiaus, Eugenijaus Matuzevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Teofilio Tilvyčio, Antano Venclovos. Nesunku numanyti, jog vertimų lygis ir principai įvairuoja.
Ši nauja „Kobzariaus“ laida skiriama UNESCO iniciatyva pasaulyje minimoms 200-osioms Taraso Ševčenkos gimimo metinėms.