Serija: „II Pasaulinis karas #19“. 1942 m. pradžioje, kai vokiečių kariuomenė traukėsi nuo Maskvos, J. Stalinas šiuos metus net paskelbė „pergalingaisiais” ir reikalavo vyti priešą į vakarus „nesustojant”. Bet iš tikrųjų viskas vyko priešingai. 1942 m. Raudonosios armijos pralaimėjimai ir nuostoliai buvo milžiniški. Sovietų propaganda nesugalvojo nieko kita, kaip šiuos metus paskelbti „mokslo” metais, –… Skaityti toliau »
Lokalizacija ir archeoliginiai tyrimai
Pažintinė
Atsiminimai
JAV lietuvaitė Silvia Foti parašė knygą apie savo senelį Joną Noreiką – tiksliau, apie savo santykį su seneliu, – kuri spėjo pas mus išgarsėti dar nepasirodžius lietuviškam leidimui. Dabar vertimas tampa prieinamas skaitytojui. Su knyga verta susipažinti kiekvienam, nes ji ne tik yra svarus indėlis į diskusiją apie Holokaustą Lietuvoje, bet ir liečia itin jautrius… Skaityti toliau »
Curzio Malaparte („atsidūręs blogojoje pusėje“ – it. mala parte, tikr. Kurt Erich Suckert, 1898–1957) – italų rašytojas, poetas, karys, karo korespondentas. Vienas ryškiausių XX amžiaus italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malaparte apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir… Skaityti toliau »
Monografija. įžvalgos, projektai, dokumentai
Tai trečioji poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knyga apie Vilnių. Ji turi kai ką bendro su ankstesnėmis – Vadovu po miestą ir Vilniaus vardais, tik čia pasakojimas apie miestą kur kas laisvesnis, eseistinis. Tai erudito, objektyvaus pasakotojo, nestereotipinio įvykių vertintojo išdėstyta kultūrinė Vilniaus istorija. Aprėpta visa Vilniaus chronologija –… Skaityti toliau »
Petro Rusecko surinkti žmonių pasakojimai apie baudžiavos laikus sudaro jų skaitytojui labai konkretų mūsų ano meto liaudies gyvenimo vaizdą. Apsčiai žinių apie ano meto kaimo žmones, jų papročius, drabužius, darbo įrankius ir t.t.
Iustiniani Augusti Digesta, seu Pandectae Digestai, arba Pandektos – tai vienas iš imperatoriaus Justiniano kodeksų, „su Viešpaties pagalba“, paties Justiniano žodžiais tariant, išleistas Triboniano vadovaujamos rinktinių teisininkų grupės kruopštaus darbo ir išskirtinės kompetencijos dėka. Digestus sudaro žymiausių I a. pr. Kr. – III a. Romos teisininkų veikalų ištraukos. Šis rinkinys „Imperatoriaus Justiniano Digestai, arba… Skaityti toliau »
Šis leidinys „Imperatoriaus Justiniano digestai arba pandektos, II ir III knygos” yra bene reikšmingiausio romėnų teisės šaltinio – Justiniano Digestų – vertimo į lietuvių kalbą tęsinys po 2010 m. VĮ Registrų centro leidyklos išleistos „Imperatoriaus Justiniano Digestų, arba Pandektų“ I knygos (I–XXII skyriai). Dabar skaitytojas supažindinamas su II ir III knygų turiniu. Kartu su lotyniškuoju… Skaityti toliau »
Stalino karas prieš Ukrainą Nei Maskva, nei kiti didmiesčiai anaiptol nesigalavo badu… Tik Ukraina buvo apdovanota tuo erškėčių vainiku. 1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti savo žemės ūkio kolektyvizacijos politiką – iš tiesų antrąją revoliuciją Rusijoje. Milijonai valstiečių buvo priversti atiduoti savo žemę ir stoti į kolūkius. Rezultatas buvo precedento neturintis ir pražūtingiausias Europos istorijoje… Skaityti toliau »
Karo sūkurys, keičiantis žmonių gyvenimą. Karšta, akla ir įveikianti bet kokią kliūtį meilė, kuri suteikia jėgų, bet gali virsti visa naikinančia galia ir nepakeliama kalte. Nepasotinamo gyvenimo geismo ir nenumaldomų likimo kirčių kupinas sodrus pasakojimas apie tris žmones ir tragediją, lemtingą kiekvienam iš jų. Romane „Gunda” pasakojama apie jauną, gražią, drąsią, pašėlusią ir paslaptingą moterį… Skaityti toliau »
Rafelio Nadalio „Giminės prakeiksmas” – tai dviejų Pasaulinių karų laikotarpį apimanti sukrečianti knyga. Tikrus to meto įvykius autorius atskleidžia su didžiule meile ir šiluma pasakodamas dviejų išgalvotų šeimų istoriją, spalvingai vaizduodamas pietinės Italijos buitį ir nuotaikas. Tai romanas apie norą ir pastangas pasipriešinti likimui, apie paprastą žmogišką norą mylėti. Pirmojo pasaulinio karo verpetai pasiglemžė visus… Skaityti toliau »
„Išlikę karo verpetuose“ – pasakojimas, tęsiantis romano „Emma, pastoriaus duktė“ siužetinę liniją. Skaitytojams buvo įdomu, kaip klostėsi į Prūsų Lietuvą atvykusio zalcburgiečio pastoriaus Vilhelmo Langės ir jo šeimos likimas. Ankstesniame romane Vilhelmas, išduotas žmonos, su dukra ir vaikaičiu iškeliauja į nežinomą, tolimą ir atšiaurų lietuvninkų kraštą. Romano „Išlikę karo verpetuose“ veiksmas vyksta beveik dviem dešimtmečiais… Skaityti toliau »
Tai pirmoji Ihorio Mychailyšyno knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase. Ihoris Mychailyšynas, pagal išsilavinimą advokatas, neturėdamas jokios karinės patirties tapo vienu pirmųjų savanorių, 2014 m. išėjusių ginti savo šalies. Ihoris ne tik pats dalyvavo 2013 m. gruodžio mėn. Maidane prasidėjusiuose protestuose, tačiau grodamas pianinu, pastatytu tiesiai ant ardomo aikštės grindinio,… Skaityti toliau »
Lenkų literatūros klasiko (1894-1980) istoriniame romane vaizduojama XII a. Lenkija, Vokietija. Su didelėm ambicijom ir svajonėm keliauja per šiuos kraštus Henrikas Sandomirietis, Piastų dinastijos tęsėjo Boleslovo III Kreivaburnio sūnus, – bet jo svajonėms nelemta išsipildyti. Turtingas istorinių realijų romanas – tai pasakojimas apie valstybę ir apie žmogų, kuris tuščiai išeikvoja dvasines galias, neįstengdamas prisitaikyti prie… Skaityti toliau »
Serija: „Populiarioji Vagos klasika #1“. „Tamsi istorija“ – tai istorinis romanas, vaizduojantis senosios aristokratijos pasipriešinimą Napoleonui Bonapartui. Istorinių įvykių centre – policijos seklių ir romantiškosios aristokratės Loransos de Sen Sin moralinė dvikova.
Sibiro platybės panašios į pasaulio kraštą. Tai vieta, iš kur negrįžtama. Vieta, į kurią sovietai negailestingai ištrėmė tūkstančius nekaltųjų, pripažintų valdžios ir žmonių priešais. Dešimtmetė Estera buvo suimta su visa šeima ir perpildytais gyvuliniais vagonais iš Vilniaus nugabenta į bekraštes Sibiro stepes. Svetimas atšiaurus kraštas tapo jai pragariškais namais, kiekviena diena – mėginimu išgyventi. Badas,… Skaityti toliau »
Domėjimasis savo protėviais – svarbus daugumai pasaulio kultūrų. Pažinti juos – tai pažinti savo tautą, bendruomenę, save. Senovės žmonės galėdavo pasakyti mažiausiai dešimties kartų savo protėvių vardus. Biblijoje išvardytos ilgos giminystės linijos, o seniausi vardai užrašyti daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Nuo biblinių laikų metodai, kaip atsekti savo protėvių kilmę, smarkiai patobulėjo. Būtent dabar… Skaityti toliau »