Jaroslaw Iwaszkiewicz — Raudoni skydai

pagal |

Jaroslaw Iwaszkiewicz — Raudoni skydai

Lenkų literatūros klasiko (1894-1980) istoriniame romane vaizduojama XII a. Lenkija, Vokietija. Su didelėm ambicijom ir svajonėm keliauja per šiuos kraštus Henrikas Sandomirietis, Piastų dinastijos tęsėjo Boleslovo III Kreivaburnio sūnus, – bet jo svajonėms nelemta išsipildyti. Turtingas istorinių realijų romanas – tai pasakojimas apie valstybę ir apie žmogų, kuris tuščiai išeikvoja dvasines galias, neįstengdamas prisitaikyti prie savo epochos nei jos pakeisti.
Romanas „Raudoni skydai“ pasirodė 1934 m. Autorius jį rašė daugiau kaip dvejus metus, prieš tai ilgai ir kruopščiai studijavęs senąsias kronikas, istorikų, etnografų veikalus, gausią dokumentinę medžiagą, liečiančią XII a. Lenkijos ir visos Europos istoriją. Įvykiai ir asmenys, apie kuriuos pasakojama romane, – autentiški (išskyrus keletą, atstovaujančių žemesniesiems visuomenės sluoksniams). Tačiau romanas nėra sausa istorinė kronika – priešingai, tai subtilus pasakojimas apie gyvus žmones ir dramatiškus jų likimus. Nuo kronikos šį pasakojimą tolina ir savotiška poetinė aura, graudžiai švelnus lyrizmas, filosofinė refleksija. Turtinga, tačiau disciplinuota rašytojo vaizduotė iš dokumentinių faktų išaudžia gyvą, dvasingą pasaulio paveikslą, kurio centre – įdomi kunigaikščio Henriko Sandomiriečio figūra, pareikalavusi itin daug meninės išmonės, kadangi istorinių duomenų apie šį kunigaikštį likę labai mažai. Kaip tik šio personažo psichologinėje charakteristikoje geriausiai išryškėja paties autoriaus etinė, moralinė nuostata. Kunigaikščio Henriko Sandomiriečio dvasinė biografija atspindi to meto politinę, socialinę situaciją – iškrikusios valstybės problemas, neišvengiamų permainų grėsmę, žmogaus bejėgiškumą laiko ir įvykių tėkmėj. „Raudoni skydai“– vienas iš tų istorinių romanų, kurių vertę nulemia ne tik istorinių realijų gausumas, bet ir savitas jų pateikimas, bylojantis apie autoriaus sąžiningumą istorijos atžvilgiu ir apie didelį menininko talentą.
Lietuviškose lenkų poezijos bei prozos antologijose yra spausdinta J. Ivaškevičiaus eilėraščių bei novelių; 1961 m. išėjo šio rašytojo prozos rinkinys „Mergaitė ir balandžiai“, 1970 m. – knyga „Šopenas“ (beletrizuota lenkų kompozitoriaus biografija).