Esė romanas „Europos šlamštas. Šešiolika būdų prisiminti tėtį“ (Europeiskt skräp, 2009) švedų rašytojui ir vertėjui Ulfui Peteriui Hallbergui (gimusiam Malmėje, jau tris dešimtmečius gyvenančiam Berlyne) atnešė didžiausią sėkmę. Puikaus pasakotojo sukurta originalaus žanro knyga – joje persipina dokumentika ir išmonė, kelionių aprašymai ir vaikystės prisiminimai, asmeninio gyvenimo ir kultūros reiškinių refleksija – buvo išversta į italų, serbų ir anglų kalbas, už ją autorius apdovanotas 2010-ųjų Alberto Bonniero premija.
Kaip skelbia knygos „Europos šlamštas. Šešiolika būdų prisiminti tėtį“ paantraštė, tai šešiolika pasakojimų, kurių veikėjai – įvairiausios Europos kultūros personalijos, nuo Charles’io Baudelaire’o ir Walterio Benjamino iki Ginos Lollobrigidos ir Gretos Garbo. Visus juos sieja priklausymas savotiškai žinianešių armijai, Europos kultūros paveldo, kitaip – europinio šlamšto – kavalerijai.
Autoriaus tėvas, niekad neturėjęs jokios tarnybos, gyvenimą paskyrė to „šlamšto“ apmąstymui ir katalogavimui. Laikraščių iškarpų segtuvai, užrašų knygelės ir iš labai kuklių pajamų meno galerija paverstas šeimos butas – tai regimoji kolekcininko palikimo dalis. Bet ne mažiau svarbi ir neregimoji – jo paties gyvenimo vizija, nepaklūstanti rinkos dėsniams ir pragmatizmui, kuria jis užkrėtė savo sūnų.
