Žymų Archyvai: Geriausios

Elektroninė knyga iš Geriausių sąrašo

Nikolajus Gumiliovas — Paklydęs tramvajus

Vieno ryškiausių sidabrinio rusų poezijos amžiaus poeto akmeisto Nikolajaus Stepanovičiaus Gumiliovo (1886-1921) poezijos rinktinė „Paklydęs tramvajus“ skirta skaitytojams, kurie išsiilgę aiškios, tačiau subtilios, individualumą aukštinančios lyrikos. Tragiško likimo poetas savo eilėraščiuose, surinktuose iš įvairių jo knygų, tobulai įvaldyta forma, nešykštėdamas estetinių, meninių raiškos priemonių, jautriai vaizduoja žmogaus neregimo pasaulio klodus. Drąsa, vyriškumas, romantiškumas ir idealistiškumas… Skaityti toliau »

Sud. Romualda Bastavičienė — Prancūzų poezija

Prancūzų poezijos rinktinė skiriama gerai žinomam poetui ir vertėjui Vaclovui Šiugždiniui atminti ir parengta iš kruopščiai saugomo kūrėjo palikimo. Šį kartą tai – žymiausių prancūzų poetų Fransua Vijono, Teofilio Gotjė, Polio Verleno, Artiuro Rembo, Polio Valeri eilės. Kai kurie poetų eilėraščiai buvo spausdinami periodinėje spaudoje, bet nemažai išliko ir niekur neskelbtų vertimų – pluoštelis jų… Skaityti toliau »

Alfonsas Andriuškevičius — Sufalsifikuoti dienoraščiai

„Sufalsifikuoti dienoraščiai“ – keturioliktoji Alfonso Andriuškevičiaus (g. 1940), poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, (2007) knyga. Tai – esė rinktinė, į kurią įtrauktos paties autoriaus atrinktos vertingiausios ankstesnių dviejų rinkinių ir naujos, neįėjusios į rinkinius, esė.

Stasys Mostauskis — Beprotybės kartografija

Knyga "Beprotybės kartografija" skirta neklasikinėje (A. Schopenhauer, S. Kierkegaard, F. Nietzsche, H. Bergson, K. Jaspers) ir postmodernioje (M. Foucault, G. Deleuze, F. Guattari, J. Derrida) Vakarų filosofijoje išsirutuliojusioms idėjoms aptarti.Didžiausias dėmesys kreipiamas į beprotybės, intuicijos ir meninės pastangos probleminę sampyną, apžvelgiamos sąsajos su kitomis neklasikinio mąstymo orbitoje gravituojančiomis kategorijomis. Taip pat nagrinėjama šio probleminio lauko… Skaityti toliau »

Franz Kafka — Dienoraščiai 1910–1923

Franzas Kafka (1883-1924) – vienas didžiausių XX amžiaus rašytojų, romanų „Procesas“, „Pilis“, „Amerika“ bei daugelio pasakojimų autorius. Jo dienoraščiai – garbingi, atviri užrašai, kurių autorius nenorėjo skelbti, net buvo testamentu pavedęs draugui juos sunaikinti. Dienoraščiai parodo rašytoją ir žmogų, griauna vienišiaus mitą. Atsiskleidžia Kafkos kasdienio gyvenimo detalės, santykiai su tėvu ir moterimis, savianalizė, kūrybiniai sumanymai,… Skaityti toliau »

Johann Wolfgang von Goethe — Pasakos

Tikra tiesa: Johanas Volfgangas Gėtė (J. W. Goethe, 1749–1832), vokiečių ir pasaulinės literatūros klasikas, yra sukūręs ir pasakų. Visus pasakos kaip žanro kanonus atitinka trys istorijos: „Naujasis Paris“, „Naujoji Meluzina“ ir „Pasaka“. Tačiau reikšmę ir prasmę šios pasakos įgyja tik tada, kai yra siejamos su Gėtės asmenybe ir kūryba, todėl knygutės sudarytojas ir vertėjas aptaria… Skaityti toliau »

Kertész Imre — Be likimo

Romane „Be likimo” nusikeliame į Budapeštą, kur gyvena žydų berniukas vardu Diordis Kiovešas. Siaučiant Antrajam pasauliniam karui jo tėvas išsiunčiamas į  darbo stovyklą, o penkiolikametis Diordis įdarbinamas privalomiesiems darbams naftos gamykloje. Vieną vasaros rytą pakeliui į darbą Diordį ir kitus žydų berniukus sučiumpa ir išveža į Aušvico koncentracijos stovyklą. Romane sunkūs koncentracijos stovyklos darbai ir… Skaityti toliau »

Rosita Lekavičienė & Zita Vasiliauskaitė & Gražina Matulienė & Dalia Antinienė & Junona Almonaitienė — Psichologija šiandien

Vadovėlyje pateikti ne tik klasikiniai šio mokslo pagrindai, bet ir naujausios psichologijos tendencijos, pastaraisiais metais atliktų psichologinių tyrimų ir eksperimentų rezultatai, įdomus požiūris į mūsų psichikos galimybes, psichologijos ir naujausių technologijų bendrus pasiekimus ir daugybę netikėtų faktų apie mūsų psichiką.

Ulf Peter Hallberg — Europos šlamštas: šešiolika būdų prisiminti tėtį

Esė romanas „Europos šlamštas. Šešiolika būdų prisiminti tėtį“ (Europeiskt skräp, 2009) švedų rašytojui ir vertėjui Ulfui Peteriui Hallbergui (gimusiam Malmėje, jau tris dešimtmečius gyvenančiam Berlyne) atnešė didžiausią sėkmę. Puikaus pasakotojo sukurta originalaus žanro knyga – joje persipina dokumentika ir išmonė, kelionių aprašymai ir vaikystės prisiminimai, asmeninio gyvenimo ir kultūros reiškinių refleksija – buvo išversta į… Skaityti toliau »

Sigitas Poškus — Su varna Barbora

"Su varna Barbora" (istorijos iš pajūrio) – trumpų pasakų su varna Barbora ciklas, skirtas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Linksmi, šmaikštūs pasakojimai apie pajūrį, pamarį, čia gyvenančių herojų santykius, sukuria jaukaus ir saugaus pasaulio vaizdą.Knygoje svarbus ir informacinis bei žaidybinis aspektai – aritmetikos, gamtos pažinimo, geografijos elementai, kurie skaitytojui pateikiami netiesiogiai, natūraliai kyla iš pasakojamų istorijų.

Aleksandrs Grīns — Tobagas

Latvių klasiko Aleksandro Gryno (1895–1941) istoriniame romane "Tobagas" – pasakojama apie Kuržemės hercogo Jokūbo pastangas XVII a. įsigyti kolonijų. Jo laivai iš Ventspilio plaukia į Gambiją (Afrikoje) ir Tobago salą, o žmonės kelionėse ir ten įsikūrę patiria begalę pavojų ir nuotykių. Knyga žadina romantiškas svajones apie tolimas jūrų keliones, burlaivius, lobius, kovas su piratais, indėnais… Skaityti toliau »

Max Frisch — Montaukas

Maxas Frischas (1911–1991), vienas įtakingiausių XX amžiaus šveicarų rašytojų, žinomas savo dramaturgija ir romanais „Štileris“, „Homo faber“, „Tarkim, aš Gantenbainas“. „Montaukas“ paremtas privačia patirtimi, pasakojama apie savaitgalį Montauke ir meilės istoriją. M. Frischas čia susikoncentravęs į praeities santykius ir atmintį, atskleidžia daug savo gyvenimo detalių: motinos mirtis, santykiai su moterimis, apmąstymai apie darbą, kūrybą, senatvę.… Skaityti toliau »

Aistė Kisarauskaitė — 39 salto mortale

„Gerai, pradėsim nuo pėdkelnių, nors žymiai geriau yra kojinės. Pėdkelnės skirtos tik plėšikams. Kartais dar galima jas nešioti, tik svarbu, kad niekas, gink Dieve, nematytų Jūsų maunantis jas. Net rafinuotieji prancūzai filmuose išdrįsta parodyti tik pėdkelnes nusimaunančią moterį. Mano nuomone, tai pats antierotiškiausias rūbas. Įsivaizduokite moterį, besimaunančią rudas, gerokai tamsesnes už kūną sintetines pėdkelnes. Užsitraukiančią… Skaityti toliau »

Timo K. Mukka — Balandis ir aguona

Pietis, nuotykių ieškotojas, keliavęs po pasaulį, bet neradęs jame sau vietos, grįžta į gimtinę Suomijos Laplandijoje. Viskuo nusivylęs jis leidžia dienas lošdamas, kol kartę sutinka Darją -jaunutę merginą. Joje Pietis atpažįsta balandį, meilės nešėją, Afroditės paukštį. O jis pats — lyg juoda, svaiginanti blogio aguona, kuri visiškai užvaldo savąją Darją. Timo K. Mukka (1944–1973) —… Skaityti toliau »

Ilona Ežerinytė — Verksnių klubas

Pagrindinė kūrinio veikėja Lina, sekmadieniais lankanti priklausomybių centre besigydantį tėvą, atsitiktinai susipažįsta su mergina, įkūrusia keistą paauglių klubą. Lina tampa to klubo nare, nors ir abejoja, ar gyvenimo filosofija, kuria vadovaujasi jos naujieji draugai, teisinga…Ilona Ežerinytė į literatūrą atėjo su pasakų knyga „Šunojaus diena”, kuri 2016 metais Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse pelnė pirmąją vietą, o vėliau… Skaityti toliau »

Witold Gombrowicz — Lenkiški prisiminimai

Witoldas Gombrowiczius (Witold Gombrowicz; 1904–1969) – lietuvių kilmės lenkų rašytojas. Jo „Lenkiški prisiminimai” – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa” užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika,… Skaityti toliau »

Kamel Daoud — Merso. Naujas tyrimas

Jis – brolis arabo, kurį nužudė Merso, A. Varnus romano „Svetimas“ herojus. Po 70 metų nuo šio įvykio Harunas, gyvenęs brolio „šlovės“ šešėly, nusprendžia papasakoti savo šeimos istoriją. Jis dovanoja broliui balsą ir vardą – Muša. Harunas jaučia kartėlį, kad A. Camus jo brolį pavadino tiesiog arabu, tarsi tuo viskas būtų pasakyta. Harunas mąsto apie… Skaityti toliau »

Julian Barnes — Laiko triukšmas

„Ko jis tikrai tikėjosi, tai kad mirtis išlaisvins jo muziką: išlaisvins nuo jo gyvenimo. Ir tada jo muzika bus… tiesiog muzika.“ 1937–ųjų pavasarį vienišas žmogus kasnakt būdrauja savo namų laiptų aikštelėje. Susikrovęs daiktus į lagaminėlį, rūkydamas papirosą po papiroso, jis laukia, kol atsivers lifto durys, šmėstelės uniforma ir antrankiai surakins riešus. Stalino Rusijoje jie visada… Skaityti toliau »