Žymų Archyvai: Geriausios
Ramūnas Kasparavičius — Poezija
„Ramūnas Kasparavičius šiandien geriau žinomas kaip itin įdomus ir savitas prozininkas. Tačiau pirmiausia jis debiutavo kaip poetas ir yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Ramios saulės metai” (1983), „Laimingiausias rugsėjis” (1986), „Laukas arklys” (1990) – naujoviškus, originalius, savo metu literatūrą išmanančio skaitytojo pastebėtus, bet tuometės literatūrinės konjunktūros nepakankamai suvoktus bei įsisąmonintus ir nepakankamai įvertintus. Todėl tikrai… Skaityti toliau »
Reiner Maria Rilke — Sonetai Orfėjui
Stefan Zweig — Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis
Serija: „Die Baumeister der Welt #1“. Štefanas Cveigas (Stefan Zweig, 1881–1942) – austrų literatūros klasikas, plačiai pagarsėjęs prozininkas, biografas, poetas, tragiško likimo menininkas, pacifistas, karštai palaikęs suvienytos Europos idėją, viena įstabiausių Vienos „aukso amžiaus” pabaigos asmenybių. Autorius lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas – pirmieji jo kūrybos vertimai mūsų šalyje pasirodė jau 1929 m. Vėliau buvo išleista… Skaityti toliau »
Sud. Alfonsas Nyka-Niliūnas — Poezija iš svetur
„Vertimai. Turbūt teisingai galvoja Ortega y Gasset sakydamas, kad vertimas nėra tolygus veikalas, bet tik kelias į jį.“ A. Nyka-Niliūnas, Dienoraščių fragmentai, 1984 m. „Man vertimas – kaip tam tikra pramoga, arba negalėjimo nieko kito daryt apraiška. …dėl to, kad labai sunku, labai sunku nefalsifikuot. Poezija yra neišverčiamas dalykas. Niekas, tiesą sakant – ir proza… Skaityti toliau »
Taras Ševčenko — Kobzarius
Taraso Ševčenkos (1814–1861) knyga „Kobzarius“ pirmąkart išspausdinta 1840 m. Sankt Peterburge. Ji, vis pildoma naujomis eilėmis, tuo pavadinimu leista ir vėliau. „Kobzarius“ iškart plačiai išpopuliarėjo, taip pat ir buvusiose LDK žemėse. Į lenkų kalbą verstas Władysławo Syrokomlės 1863 m. išleistas Vilniuje. Ševčenka ypač tiko mūsų tautinio atgimimo laikui: 1885–1890 m. vertimus bei sekimus „Aušroje“, „Lietuviškame… Skaityti toliau »
Antanas Šimkus & Ieva Babilaitė — Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.
Ši knyga – tai bandymas kalbėti vaikams (ir ne tik jiems) apie senatvę kitaip. Su humoru pateikiami vaizdai ir įvykiai iš vienos tokios bobulytės kasdienybės. Su ta kasdienybe knygos herojė tvarkosi taip, kad net didžiausias pramuštgalvis ieškodamas nuotykių nesugebės. Duokdie tokią nenuobodžią senatvę kiekvienam! Bent šios knygos autoriai taip senti norėtų… O jūs? Sakome, jog… Skaityti toliau »
Boualem Sansal — Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis
Boualem Sansal (Boalemas Sansalis; g. 1949 m.) – prancūziškai rašantis alžyriečių tautybės autorius. Inžinierius, ekonomikos mokslų daktaras dirbo Alžyro pramonės ministerijoje, buvo iš jos atleistas, kilus nepasitenkinimui dėl knygose išsakytos kritikos. Nepaisant knygų sukelto nepasitenkinimo, eseistas, šešių romanų autorius, daugybės literatūros premijų laureatas su šeima tebegyvena Alžyre. „Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis“ – penktasis… Skaityti toliau »
Lucia Berlin — Namų tvarkytojos vadovas
JAV rašytoja Lucia Berlin (1936–2004) – atradimas ir patiems amerikiečiams. 2015-aisiais, jau po autorės mirties, pasirodžius autobiografinių novelių rinktinei „Namu tvarkytojos vadovas“, pagaliau suvokta šių kūrinių vertė. Vieni L. Berlin lygina su A. Čechovu, kiti – su Ch. Bukowskiu, tačiau jos pasakojimo tonas ir matymas išlieka saviti. Rašytoja ypač simpatizuoja protingoms moterims, kurių nelepina gyvenimas;… Skaityti toliau »
Mindaugas Nastaravičius — Bendratis
„Bendratis” – trečioji jaunesniosios kartos poeto Mindaugo Nastaravičiaus (g. 1984) knyga. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dėmėtų akių” (2010) įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą. Antroji knyga – „Mo” (2014) – autoriui pelnė Jaunojo jotvingio premiją, rinkinys pateko į Metų knygos rinkimų penketuką ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. M. Nastaravičius taip pat rašo pjeses, bendradarbiauja… Skaityti toliau »
Aidas Marčėnas — Ir. 123 eilėraščiai
Poeto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno naujos knygos „Ir” pagrindinė tema – poezija, kūryba, kalba; jomis tikima, joms atnašaujama. Eilėraštis „Branda” – savotiška ars poetica, atskleidžia jausmų-pojūčių, kalbos, gamtos ir galiausiai poetinės kalbos apykaitą. Dažnas eilėraštis turi motto (iš Šventraščio, poezijos ar savo kūrinio), teikiantį peno improvizavimui. Iš takios, lengvasvorės medžiagos… Skaityti toliau »
Ernestas Noreika — Apollo
„Trečioje poezijos knygoje Ernestui Noreikai pavyksta pavojingas ir sykiu retas jaunajam poetui skrydis – atsiplėšti nuo ankstesniųjų eilėraščių vaizdinijos bei akustikos ir katapultuotis į mūsų raštijoje dar niekieno nelankytas teritorijas ir nepažintas žemes. It Arthuro Rimbaud „Girtas laivas” jo poetinė raketa „Apollo” atsiduria vis naujuose „mėnuliuose”, įtraukdama skaitytoją svaigion eilėraščio orbiton, eilėraščio, kuris dažnai atrodo… Skaityti toliau »
Vytautas Kaziela — Alyvmedžiai
„Alyvmedžiai” – vienuoliktoji Vytauto Kazielos poezijos knyga. Autorius tęsia mirties ir meilės, atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo temas. Šis rinkinys trapios, subtilios poezijos namai, o patys eilėraščiai – išgryninti. Nenuostabu, nes tai meditacijos, vienišavimo poezija, reikalaujanti tylos. Poetas tebetiki, kad minimalizmas – formos ir įvaizdžių – turi žavėti savo grakštumu, tad viską, kas yra esminga galima išreikšti… Skaityti toliau »
Kent Haruf — Mūsų sielos naktyje
Paskutinis amerikiečių rašytojo Kento Harufo (1943–2014) romanas „Mūsų sielos naktyje“ – meilės istorija.Tai pasakojimas apie tai, kaip gražiai senti ir apie dviejų pagyvenusių žmonių draugystę ir artumą. Edė Mur ir Luisas Votersas daugybę metų kaimynystėje gyvenantys Holto miestelio senbuviai. Jie abu vienui vieni – Edė palaidojo vyrą, Luiso žmona mirė. Įkopus į aštuntą dešimtį liko… Skaityti toliau »
Giedrė Kazlauskaitė — Gintaro kambarys
„Gintaras kasdien bado akis senamiestyje – turistus viliojančiose vitrinose, kai žingsniuoju į darbą. Nors retai mąstydavau apie jo, kaip mineralo, kelionę laiku, man jis visada turėjo tėvo vardo krūvį. Apie garsųjį dingusį Gintaro kambarį vaikystėje papasakojo seneliai, kai nuvažiavome į Palangą ir aplankėme Gintaro muziejų. Pamenu, ėmiau tikėti, kad kada nors dingęs kambarys bus surastas… Skaityti toliau »
Alvydas Šlepikas — Mano tėvas žūsta
„Tėvas mėgdavo žiūrėti į upę. Šienaudavom jos krantus ir pietaudami stebėdavom tėkmę, žuvis, Perkūno žirgelius. Kartais eidavom žūti, nešdavomės ant pečių sunkias lazdynines meškeres. Pakliūdavo įvairiausios žuvys, bet dažniausiai tokios, kurias tėvas vadindavo blizgutėm. O tikėdavom, kad pagausim šapalų arba abstriungų. Taip vadinom upėtakius. Kartais pavykdavo. Kai buvau mažas, tėvas plaukdavo lėtai tarp vandenžolių, o… Skaityti toliau »
Vaiva Grainytė — Gorilos archyvai
Aprašymas „Šis poezijos rinkinys galėjo tapti mano pirmąja knyga. Tačiau taip susiklostė, kad pirmiausiai išėjo dokumentinių esė knyga, o paskui aktyviai veikiau įvairiose meninėse konsteliacijose savo tekstus dažniausia pristatydama ne popieriuje, o per tarpdisciplinines raiškas – operose, radijo teatre, aplinkos šokio spektaklyje, muzikiniame performanse, audiopoetiniuose eksperimentuose. Veikiama laiko, ši knyga galiausiai tapo „Gorilos archyvais”. Ji… Skaityti toliau »
Violeta Palčinskaitė — Stebuklinga Mocarto fleita
„Stebuklinga Mocarto fleita (su CD)” – tai pasaka, sukurta pagal vienos iš gražiausių V. A. Mocarto operų „Užburtoji fleita“ libretą. Pasakos veikėjai patiria įvairiausių nuotykių ir išbandymų, kol randa kelią į laimę. Kūrinys kupinas simbolių, metaforų, užslėptų kodų, jis moko pažinti pasaulį. Pridedama Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklio „Mažoji burtų fleita“ garso įrašo kompaktinė plokštelė.
Rimtautas Rimšas — Ne Karibų kruizas
Vladimir Nabokov — Tikras Sebastiano Naito gyvenimas
Aprašymas „Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas“ (1940) – pirmas V. Nabokovo angliškai parašytas romanas. Juo autorius aiškiai parodė, kad naujuoju instrumentu (anglų kalba) jis griežia taip pat virtuoziškai, kaip ir rusiškuoju. Kaip ir kiti rašytojo kūriniai, šis romanas pasižymi itin subtilia kalba ir meniškai perteikiamais išgyvenimų niuansais, nestokojama žaismingumo, paradoksų, ironijos. Kūrinio pasakotojas bando atskleisti mįslingo… Skaityti toliau »