Šį tomą sudaro keturios savarankiškos knygos apie pagrindines dorybes; jos nedidelės apimties – trumpai ir koncentruotai išsako esminius ir gyvenime svarbius dalykus. Itin vertinga Josefo Pieperio stiliaus ypatybė ta, kad jis neklaidžioja aplinkkeliais, nenuklysta nuo temos, jo nedomina skambūs žodžiai, tai, kas neesminga. Jis eina prie tikrosios dalyko šerdies ir čia pasilieka. Aiškų jo stilių… Skaityti toliau »
Pats autorius šį romaną vadina „hiperromanu“. Jį sudaro dešimties romanų pradžios (incipit), tiksliau, dešimt mikroromanų, kuriuos įrėmina dar vienas – Skaitytojo ir Skaitytojos romanas. Šio intriga nesudėtinga, primenanti detektyvą: Skaitytojas nusiperka brokuotą egzempliorių ir eina į knygyną apkeisti, čia sutinka Skaitytoją. Beieškodamas vieno romano pabaigos, jis susiduria su vis naujais romanais, kurie galiausiai pasirodo irgi… Skaityti toliau »
Žinomo poeto, Nacionalinės premijos laureato, pirmasis romanas. Jame susipina tikrovė, sapnai, fikcijos. Knygos kompozicija – tartum dvigubas apskritimas. Viduryje – pagrindinio veikėjo Izidoriaus, buvusio verslininko, netikėtai susidomėjusio tapymu, gyvenimas ir beprotystė. Antrasis, išorinis ratas naujai interpretuoja Marijos Magdalietės motyvą: prostitutės širdis – vienintelė širdis, neapleidžianti besikamuojančio žmogaus netgi tada, kai jo smegenis iki galo išdegina… Skaityti toliau »
Gerbiama ir pripažinta rašytoja Elizabeta Kostelo keliauja po pasaulį ir skaito pranešimus. Į septintą dešimtį įkopusi moteris kelia klausimus, ar dar prasmingas realistinis pasakojimas, ar siaubingiausiais pavidalais blogį vaizduojanti literatūra pasiekia taurų tikslą, ar rašytojas turi prisiimti atsakomybę už savo idėjas… Moteris ne tik gvildena skausmingas erotines patirtis ir polemizuoja su praeities rašytojais ar mąstytojais,… Skaityti toliau »
Knygoje „Audra“ rasite dvi Nobelio premijos laureato, prancūzų rašytojo J. M. G. Le Clézio apysakas. Tai dvi istorijos, kurių veiksmas vyksta skirtingose vietose, tačiau jas jungia laikas, žmogiškos silpnybės ir įtampos kupinas siužetas. Pirmojoje apysakoje „Audra“ nusikelsime į Japonijos Udo salą, kurią 2011 m. nusiaubė cunamis, ir išgirsime šešiasdešimtmečio Filipo Kio istoriją. Buvęs karo žurnalistas… Skaityti toliau »
ŠIS ROMANAS PAGRĮSTAS TIKRAIS FAKTAIS IR ĮVYKIAIS, KURIŲ NIEKADA NEBUVO.Guillermas Arriaga Meksikos scenaristas, režisierius ir proir įtaigiame pasakojime pagrindinio herojaus likimas susipina su dramatiška inuitų medžiotojo Amaruko istorija Kanados šiaurėje. Pasiryžęs žūtbūt sumedžioti ypatingą vilką, Amarukas žiemos sukaustytose Jukono prerijose ir miškuose pamažu grimzta į beprotybę. Ir tik mirties akivaizdoje supranta, kad norėdamas turėti… Skaityti toliau »
„Pasaulio širdis“ – tai XX a. teologijos klasika, krikščioniškosios literatūros deimantas. „Pasaulio širdį“ turėtume vertinti kaip katalikiškosios teologinės ir dvasingumo tradicijos esmės, suspindėjusios su nauja jėga, atskleidimą. Knyga tikrąja žodžio prasme kviečia į dinamišką viziją, vaizdingą kelionę. Skaitytojas panardinamas ne į teologinių koncepcijų pasaulį, bet į vaizdingai ir intuityviai suvokiamą tikrovės dramą. Joje nuopuolis ir… Skaityti toliau »
Thomas Bernhardas (1931 – 1989), premijuotas ir apšmeižtas, garbintas ir koneveiktas nepakartojamo braižo austrų rašytojas ir dramaturgas. „Senieji meistrai“ – priešpaskutinis, 1985 metais išleistas jo romanas. Rėgeris, senas muzikos filosofas, bėgdamas nuo išorinio pasaulio ir ieškodamas ramios vietos mąstyti, jau daugiau nei trisdešimt metų kas antrą dieną ateina į Vienos Dailės istorijos muziejų ir atsisėdęs… Skaityti toliau »
Dėl ko reikia labiau nerimauti – dėl infliacijos ar dėl defliacijos? Kokios bus ilgalaikės fiskalinio skatinimo politikos, pasekmės? Kokia bus anglosaksiškojo kapitalizmo, kurio nevaržo laisvoji rinka, ateitis? Ar 2009 metų krizė žymi Amerikos imperijos pabaigą ir Kinijos bei kitų augančių ekonomikų iškilimą? Galų gale, kokiu būdu turėtumėme reformuoti tarptautinį ekonomikos valdymą, kad sumažintumėme būsimų krizių… Skaityti toliau »
Serija: „Cambridge Texts in the History of Philosophy #1“. Anne Conway buvo išskirtinė asmenybė. Ji buvo viena iš labai nedaugelio moterų, kurios septynioliktame amžiuje domėjosi filosofija. Knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai” yra įdomiausias ir originaliausias moters parašytas septyniolikto amžiaus filosofijos veikalas. Knyga… Skaityti toliau »
„The New York Times“ bestseleris „Laimė – tai jūsų pasirinkimas: vieneri metai senolių draugijoje ir jų pamokos“ – nepaprastas autoriaus John Leland žvilgsnis į tai, ką reiškia senti. Taip pat tai geros savijautos vadovas, kuris primena, kaip reikia branginti gyvenimo dovanojamas akimirkas. Knyga apjungia šešių skirtingų Niujorko senolių pasakojimus ir išmintį. Visiems jiems daugiau nei… Skaityti toliau »
„Nesaugaus gyvenimo išmintis: žinia nerimo amžiui“ (1951) – britų filosofo Alano Wilsono Wattso pasakojimas apie tai, kaip nesivaikyti materializmo, mažiau pasiduoti rytojaus vilionėms ir žengti į „labiausiai neapčiuopiamą teritoriją” – dabarties akimirką. Mūsų epochą kausto beprecedentis nerimas. Didžiąją dalį laiką iššvaistome ateities planams kurti. Tikėjimas ateities progresu tėra saviapgaulė. Tušti ateities lūkesčiai ir gailūs praeities… Skaityti toliau »
Serija: „Histoire d’une couleur #4“. „Raudona. Spalvos istorija“ – tai istorijos knyga, kurioje raudona tyrinėjama ilgoje laiko atkarpoje ir įvairiais aspektais, pradedant leksika ir baigiant simboliais, dairantis po kasdienę aplinką, stebint visuomenės elgsenos modelius, vertinant mokslo žinias, technikos pasiekimus, religines normas ir meno kūrinius. Knyga tik iš pirmo žvilgsnio panaši į monografiją. Spalva niekada nėra… Skaityti toliau »
Prancūzų erudito Gustave Le Bon knyga „Revoliucijos psichologija“ – tai daugiau nei prieš šimtą metų parašytas darbas, kuris itin aktualus ir šių dienų visuomenei. Autorių ypač domino minios psichologija. Ją analizuodamas autorius aptaria minios veikimo mechanizmą ir šio veikimo priežastis revoliucijų ir didžių perversmų metu. Gustave Le Bon (1841–1931) – prancūzų gydytojas, rašęs labai įvairiomis… Skaityti toliau »
Gilles Deleuze (1925 – 1995) – prancūzų filosofas, kontinentinės filosofijos atstovas, kartais priskiriamas poststruktūralizmui. Deleuze filosofija egzistuoja atitolusi nuo pagrindinių XX a. filosofinių srovių, bet šiuo metu užima svarbią vietą diskusijose apie visuomenę, politiką, kūrybą ir subjektyvumą. Félix Guattari (1930 – 1992) buvo prancūzų psichoanalitikas, filosofas ir politinis aktyvistas, vienas iš antipsichiatrijos kūrėjų. Abu filosofai… Skaityti toliau »
Trys legendinio psichiatro, psichoanalizės pradininko Sigmund Freud traktatai „Gedulas ir melancholija“ (1917 m.), „Anapus malonumo principo“ ( 1920 m.), „Ego ir Id“ (1923 m.) – tai jau brandžiame amžiuje parašyti veikalai, kurie atskleidė susiformavusį ir išgrynintą autoriaus mąstymą, jo požiūrį į žmogų ir žmogaus psichiką. Sigmund Freud (1856–1939) – austrų psichiatras, psichoanalizės pradininkas, vienas žymiausių… Skaityti toliau »
Eugen Fink (1905–1975) – vienas reikšmingiausių vokiečių fenomenologinės filosofijos atstovų. Jo tyrimai svarbūs daugeliui filosofijos sričių ir atsistoja šalia Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio darbų. Finko esė „Laimės oazė: mintys apie žaidimo ontologiją” – įspūdinga žaidimo kaip ypatingo žmogaus egzistencijos klodo analizė, taip pat geriausias įvadas į jo filosofiją. Lietuviškasis leidimas papildytas esė „Žaidimas ir… Skaityti toliau »
Serija: „Mokslas visiems #17“. Ši informacijos filosofo prof. L. Floridi knyga, pirmą kartą išleista 2014 m., neseniai sulaukė pakartotinio leidimo. Tai liudija, kad knygoje nagrinėjamos temos ir keliamos problemos labai aktualios mums, vis giliau panyrantiems į infosferą – išmaniųjų įrenginių, socialinių tiklų, dirbtinio intelekto, virtualių pasaulių ir skaitmeninių sielų erdvę. Tampant vienos informacinės erdvės dalimi,… Skaityti toliau »
Argentiniečių rašytojos Samantos Schweblin knygoje „Pilna burna paukščių“ surinkti apsakymai skaitytojus turėtų pagauti ir niekuomet nebepaleisti. Samanta Schweblin užburia pasakodama istorijas apie pusiausvyrą praradusias moteris, pasaulį, visiškai pasilenkiantį su tikrove. Mąstome apie gyvenimą vienaip, bet jis dažnai pasirodo esąs visai kitoks. Mūsų lūkesčiai, kaip žmonės turėtų elgtis, mylėti, bijoti, gali greitai apsiversti. Rinkinio „Pilna burna… Skaityti toliau »
Grakščiu siužetu ir minimaliomis stiliaus priemonėmis romane tapomi dviejų pasaulinio garso XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios mokslininkų – matematiko, astronomo, geodezininko ir fiziko Karlo Frydricho Gauso (1777–1855 m.) ir gamtininko, geografo bei keliautojo Aleksandro fon Humbolto (1769–1859 m.) – paveikslai. Į mokslo istoriją amžiams liks įrašytas Gauso dėsnis elektrostatikoje, Gauso metodas lygčių sprendimo… Skaityti toliau »