Subtiliai, jautriai ir įžvalgiai parašytame romane autorius pasakoja apie sunkumus ieškant savo kelio konservatyvioje ir dažnai greitoje smerkti visuomenėje. Apie drąsą nesidėti tokiam, koks nesi, vien dėl to, kad to nori kiti. Knygoje susipina ir tarsi aidas atsiliepia dviejų veikėjų istorijos: aklos devynmetės Helenos, tėvų išsiųstos į aklųjų mokyklą Helsinkyje, ir jos sūnėno Tuomo, po… Skaityti toliau »
Thomas Bernhardas (1931 – 1989), premijuotas ir apšmeižtas, garbintas ir koneveiktas nepakartojamo braižo austrų rašytojas ir dramaturgas. „Senieji meistrai“ – priešpaskutinis, 1985 metais išleistas jo romanas. Rėgeris, senas muzikos filosofas, bėgdamas nuo išorinio pasaulio ir ieškodamas ramios vietos mąstyti, jau daugiau nei trisdešimt metų kas antrą dieną ateina į Vienos Dailės istorijos muziejų ir atsisėdęs… Skaityti toliau »
Dėl ko reikia labiau nerimauti – dėl infliacijos ar dėl defliacijos? Kokios bus ilgalaikės fiskalinio skatinimo politikos, pasekmės? Kokia bus anglosaksiškojo kapitalizmo, kurio nevaržo laisvoji rinka, ateitis? Ar 2009 metų krizė žymi Amerikos imperijos pabaigą ir Kinijos bei kitų augančių ekonomikų iškilimą? Galų gale, kokiu būdu turėtumėme reformuoti tarptautinį ekonomikos valdymą, kad sumažintumėme būsimų krizių… Skaityti toliau »
Serija: „Cambridge Texts in the History of Philosophy #1“. Anne Conway buvo išskirtinė asmenybė. Ji buvo viena iš labai nedaugelio moterų, kurios septynioliktame amžiuje domėjosi filosofija. Knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai” yra įdomiausias ir originaliausias moters parašytas septyniolikto amžiaus filosofijos veikalas. Knyga… Skaityti toliau »
„The New York Times“ bestseleris „Laimė – tai jūsų pasirinkimas: vieneri metai senolių draugijoje ir jų pamokos“ – nepaprastas autoriaus John Leland žvilgsnis į tai, ką reiškia senti. Taip pat tai geros savijautos vadovas, kuris primena, kaip reikia branginti gyvenimo dovanojamas akimirkas. Knyga apjungia šešių skirtingų Niujorko senolių pasakojimus ir išmintį. Visiems jiems daugiau nei… Skaityti toliau »
„Nesaugaus gyvenimo išmintis: žinia nerimo amžiui“ (1951) – britų filosofo Alano Wilsono Wattso pasakojimas apie tai, kaip nesivaikyti materializmo, mažiau pasiduoti rytojaus vilionėms ir žengti į „labiausiai neapčiuopiamą teritoriją” – dabarties akimirką. Mūsų epochą kausto beprecedentis nerimas. Didžiąją dalį laiką iššvaistome ateities planams kurti. Tikėjimas ateities progresu tėra saviapgaulė. Tušti ateities lūkesčiai ir gailūs praeities… Skaityti toliau »
Serija: „Histoire d’une couleur #4“. „Raudona. Spalvos istorija“ – tai istorijos knyga, kurioje raudona tyrinėjama ilgoje laiko atkarpoje ir įvairiais aspektais, pradedant leksika ir baigiant simboliais, dairantis po kasdienę aplinką, stebint visuomenės elgsenos modelius, vertinant mokslo žinias, technikos pasiekimus, religines normas ir meno kūrinius. Knyga tik iš pirmo žvilgsnio panaši į monografiją. Spalva niekada nėra… Skaityti toliau »
Prancūzų erudito Gustave Le Bon knyga „Revoliucijos psichologija“ – tai daugiau nei prieš šimtą metų parašytas darbas, kuris itin aktualus ir šių dienų visuomenei. Autorių ypač domino minios psichologija. Ją analizuodamas autorius aptaria minios veikimo mechanizmą ir šio veikimo priežastis revoliucijų ir didžių perversmų metu. Gustave Le Bon (1841–1931) – prancūzų gydytojas, rašęs labai įvairiomis… Skaityti toliau »
Gilles Deleuze (1925 – 1995) – prancūzų filosofas, kontinentinės filosofijos atstovas, kartais priskiriamas poststruktūralizmui. Deleuze filosofija egzistuoja atitolusi nuo pagrindinių XX a. filosofinių srovių, bet šiuo metu užima svarbią vietą diskusijose apie visuomenę, politiką, kūrybą ir subjektyvumą. Félix Guattari (1930 – 1992) buvo prancūzų psichoanalitikas, filosofas ir politinis aktyvistas, vienas iš antipsichiatrijos kūrėjų. Abu filosofai… Skaityti toliau »
Trys legendinio psichiatro, psichoanalizės pradininko Sigmund Freud traktatai „Gedulas ir melancholija“ (1917 m.), „Anapus malonumo principo“ ( 1920 m.), „Ego ir Id“ (1923 m.) – tai jau brandžiame amžiuje parašyti veikalai, kurie atskleidė susiformavusį ir išgrynintą autoriaus mąstymą, jo požiūrį į žmogų ir žmogaus psichiką. Sigmund Freud (1856–1939) – austrų psichiatras, psichoanalizės pradininkas, vienas žymiausių… Skaityti toliau »
Eugen Fink (1905–1975) – vienas reikšmingiausių vokiečių fenomenologinės filosofijos atstovų. Jo tyrimai svarbūs daugeliui filosofijos sričių ir atsistoja šalia Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio darbų. Finko esė „Laimės oazė: mintys apie žaidimo ontologiją” – įspūdinga žaidimo kaip ypatingo žmogaus egzistencijos klodo analizė, taip pat geriausias įvadas į jo filosofiją. Lietuviškasis leidimas papildytas esė „Žaidimas ir… Skaityti toliau »
Markas Tulijus Ciceronas (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr. ) – romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas. Iki šiol žinomi devyniolika išlikusių Cicerono traktatų, iš kurių dauguma parašyta išgalvotų dialogų forma. Juos amžininkai vertino dėl juose pateiktų aiškių ir tikslių visų tuomet egzistavusių filosofijos mokyklų mokymų. Traktatas (dalis jo yra prarasta) „Apie… Skaityti toliau »
Serija: „Mokslas visiems #17“. Ši informacijos filosofo prof. L. Floridi knyga, pirmą kartą išleista 2014 m., neseniai sulaukė pakartotinio leidimo. Tai liudija, kad knygoje nagrinėjamos temos ir keliamos problemos labai aktualios mums, vis giliau panyrantiems į infosferą – išmaniųjų įrenginių, socialinių tiklų, dirbtinio intelekto, virtualių pasaulių ir skaitmeninių sielų erdvę. Tampant vienos informacinės erdvės dalimi,… Skaityti toliau »
Argentiniečių rašytojos Samantos Schweblin knygoje „Pilna burna paukščių“ surinkti apsakymai skaitytojus turėtų pagauti ir niekuomet nebepaleisti. Samanta Schweblin užburia pasakodama istorijas apie pusiausvyrą praradusias moteris, pasaulį, visiškai pasilenkiantį su tikrove. Mąstome apie gyvenimą vienaip, bet jis dažnai pasirodo esąs visai kitoks. Mūsų lūkesčiai, kaip žmonės turėtų elgtis, mylėti, bijoti, gali greitai apsiversti. Rinkinio „Pilna burna… Skaityti toliau »
Grakščiu siužetu ir minimaliomis stiliaus priemonėmis romane tapomi dviejų pasaulinio garso XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios mokslininkų – matematiko, astronomo, geodezininko ir fiziko Karlo Frydricho Gauso (1777–1855 m.) ir gamtininko, geografo bei keliautojo Aleksandro fon Humbolto (1769–1859 m.) – paveikslai. Į mokslo istoriją amžiams liks įrašytas Gauso dėsnis elektrostatikoje, Gauso metodas lygčių sprendimo… Skaityti toliau »
Serija: „Tropic #2“. Pirmasis Henry Millerio romanas „Vėžio atogrąža“ buvo išleistas 1934 m. Paryžiuje, apkaltinas nepadorumu ir iškart uždraustas rašytojo tėvynėje JAV ir Anglijoje. Samuelis Beckettas romano pasirodymą pavadino „monumentaliu šiuolaikinio literatūrinio gyvenimo įvykiu“. Skurstantis ir nepripažintas rašytojas trečiajame dešimtmetyje atvyksta į Paryžių ir neria tiesiai į Paryžiaus bohemos dugną. Amerikoje lieka nenusisekęs šeimyninis gyvenimas,… Skaityti toliau »
Naujausią romaną „Antrasis kūnas“ (2006) M. Pavičius laiko geriausiu savo gyvenimo kūriniu, vadina jį „metafiziniu trileriu“ arba „bibline sakme“. Daugiasluoksnė proza pasižymi sklandžia metaforine kalba ir nelauktomis, susimąstyti verčiančiomis įžvalgomis. Šis romanas, vos pasirodęs, buvo išverstas į keliolika užsienio kalbų.
„Amerikana“ – tai ne tik jautri dviejų jaunų nigeriečių meilės istorija, pasakojanti apie jų laimės paieškas plačiajame pasaulyje, bet ir šmaikšti šiuolaikinės visuomenės kritika. Kaip spręsti sudėtingus tapatumo klausimus, rasti tikruosius namus ir pasipriešinti rasiniais stereotipais besivadovaujančiai visuomenei? Iš autoritarinio režimo valdomos Nigerijos pabėgę jaunieji Ifemelu ir Obinzė keliauja į Vakarus. Savimi pasitikinti gražuolė Ifemelu… Skaityti toliau »
Dar studijuodamas Teherano universiteto Dailiųjų menų fakultete, Sohrabas Sepehri išleidžia dvi poezijos knygas, kurių pirmoji labai primena persų „naujosios poezijos“ (še’r-e nou) pradininko Nima Jušidžio kūrybą, o antrąja pradeda savojo kelio paiešką. Daugybė kelionių po Aziją, Europą ir Ameriką, litografijos kursas Paryžiaus aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje ir ksilografijos studijos Tokijuje, gilinimasis į Rytų ir Vakarų… Skaityti toliau »
A. Stasiukas – subtilaus pasakojimo meistras. Jo knyga „Pakeliui į Babadagą“ – kelionė su pasakotoju po užmirštąją Europą, tolyn nuo spindinčių Europos sostinių, nuo naujo „modernaus“ gyvenimo – traukiniu, automobiliu, autostopu. Tai kelionių knyga ne tik geografine, bet ir dvasine, egzistencine prasme. Ją galima pavadinti ekspedicija gilyn – į Europos pasąmonę. Kelionės trajektorija driekiasi per… Skaityti toliau »