Žymų Archyvai: EPUB

Originali EPUB formato knyga

Arūnas Šileris — Geriausias rašinys pasaulyje

Prieš keletą dienų per pasaulį nusirito nuostabos banga. Įvertinę vienos JAV studentės rašinį, ją priimti nusprendė visi prestižiškiausi JAV universitetai. Žinoma, Lietuvos ir JAV švietimo sistemos skiriasi. Žinoma, jos baigiamųjų balai yra puikūs, tačiau sutikite, įdomu žvilgelti į tai, ką greta akademinių pasiekimų vertina geriausi pasaulio universitetai.

Aurelija Čeredėjevaitė — Tinginė ragana

Tai puikus lėlių teatro aktorės ir režisierės, pjesių autorės A. Čeredėjevaitės sukurtų 35 pasakų rinkinys. Perskaitę sužinosite apie linksmas peliuko Antano ir jo draugų išdaigas, apie arbatos puodelyje gyvenantį mažą žmogutį Kuką ir jo nuotykius, apie raganą Tinginę, kuri sumaniai laimėjo bjaurumo konkursą ir išvyko į Paryžių, apie įdomų ir nepaprastą paukščių gyvenimą ir kt.… Skaityti toliau »

Bitė Vilimaitė — Apsakymai apie Žemaitę

„Apsakymai apie Žemaitę“Šis kūrinys yra Bitės Vilimaitės 1969 m. išleistos knygos, pavadinimu „Baltos dėmės“ dalis. Apsakymai apie Žemaitę sudaro beveik trečdalį knygos ir yra laikomi kone vertingiausia Vilimaitės kūrinio dalimi, kuri subtiliausiai perteikia Žemaitės viziją. Šis ciklas, t.y. apsakymai apie Žemaitę yra parašyti be jokio dirbtinumo, be egzaltacijos ir kokio nors naivumo. Visa tai ji… Skaityti toliau »

Bronė Buivydaitė — Trys bičiuliai

Bronė Buivydaitė (slapyv. Tyrų duktė, 1895-1984) gimė Svėdasuose, augo Anykščiuose. 1914 m. baigė Utenos keturklasę mokyklą, 1918 m. Voronežo gimnaziją. Mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Panevėžyje, Anykščiuose, Alytuje. Nuo 1948 m. gyveno Anykščiuose. B. Buivydaitė parašė ir išleido eilėraščių rinkinius „Vasaros šnekos”, „Skudučiai”, „Po žilvičiais”, eiliuotų padavimų rinkinj „Anykščių baladės”, pjeses-pasakas „Mėlynasis drugelis”, „Stebuklingoji radasta”, „Lapė gudragalvė”,… Skaityti toliau »

Bronislava Kerbelytė — Negirdėtos neregėtos pasakos

200 puslapių žymiausių lietuvių liaudies pasakų neleis nuobodžiauti ilgais žiemos vakarais. Žvėreliai ir paukšteliai iš pamirštų ir dar gerai žinomų pasakų atgyja ir prakalba žmogaus balsu: čia vis žvirblis ar zuikis gudriai išsisuka, o lapė ar vilkas, ketindami apgauti, patys nukenčia. Čia sesuo devynis brolius vaduoja, turtuoliai vargšams laimės pavydi, podukra pamotės pyktį įveikia, kvailys… Skaityti toliau »

Bronius Krivickas — Apie laisvės kovą ir didvyriškumą

Knyga „Laikų griūty“ užbaigiama Broniaus Krivicko apmąstymais „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“ (1952). Akcentai: ateities istoriką stebins vergijos baisumas ir žiaurumas. Bet dar labiau, kad lietuvių tauta po šios vergijos jungu sugebėjo ne tik nesuklupti, bet ir kovoti. Poetas drąsiai kėlė patį skaudžiausią klausimą: „Labai galimas dalykas, kad nesipriešinimas pavergėjui mūsų tautai būtų buvęs mažiau… Skaityti toliau »

Carlo Collodi — Pinokis

Kai tik Džepetas baigia drožti medinę lėlę, vardu Pinokis, ši atgyja ir ima siausti: krečia pokštus, pabėga, meluoja ir kelia sumaištį visur, kur pasirodo. Didžiausias medinio žmogeliuko noras – tapti tikru berniuku, tačiau, kad tokiu virstų, turi gerai ir kilniai elgtis. Pinokiui į pagalbą atskuba kalbantis Svirplys ir malonioji Fėja.

Donatas Sauka — Apie kaltę

Išskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms.

Edgar Allan Poe — Raudonosios mirties kaukė (apsakymas)

Apsakymuose, groteskuose, satyrose, parodijose, mistifikacijose, pinamose iš meilės, siaubo, fantastikos elementų, pasitelkdamas sąmojį ir ironiją, E. A. Po demaskuoja XIX a. visuomenės bedvasiškumą. Rašytojo kūriniuose esama ir gilių psichologinių įžvalgų, gilinamasi į pasąmonės sritį. Jį domino asmenybės vidinės baimės ir susiskaidymas. Jo herojai, net ir įžvalgiausieji analitikai, dažnai yra neurotiškos asmenybės – kaip ir pats… Skaityti toliau »

Eduardas Mieželaitis — Miško pasaka

Jeigu jums teko kada eiti senuoju Kunigaikščių keliu į Nebūtiją… Vadinasi, jūs jį matėte – Žaliabarzdį Patriarchą, medinį Nebūtijos Sfinksą, Fenomeną, girios Monstrą, o jei paprasčiau – tiesiog Amžiną Ąžuolą. Juo prasideda ir baigiasi „Miško pasaka”, o kol ji gyvena, kol yra kas ją pamena, „Bus per amžius gyva Lietuva”, kaip sakoma įžanginiame eilėraštyje. Taigi,… Skaityti toliau »