Knygelėje „Šimtas vėjo malūnėliųsudėti gražiausi Vytės Nemunėlio, Martyno Vainilaičio, Justino Marcinkevičiaus, Ramutės Skučaitės, Violetos Palčinskaitės, Sigito Gedos, Juozo Erlicko ir kitų lietuvių poetų eilėraščiai.
Skambius, lengvai įsimenamus eilėraščius apie sraigę, nešiojančią paštą, pūkuotą šimtakojį, baltąją varnelę, pasipūtėlius gaidžius ir išsvajotąjį šunelį, apie limonado upes ir šokolado kalnus Mėnulyje, pabėgusias raides ir, žinoma, apie mamytę, tėvelį, senelio vėjinius malūnus ir senelės pasakas bus smagu skaityti ir deklamuoti.
Vaikystėje išmokti eilėraščiai mus lydi visą gyvenimą – atraskite šioje knygelėje savo mėgstamiausią!
Mano namas
Pastačiau aš gražų namą:
Nei per aukštą, nei per žemą.
Nei per siaurą, nei per platų –
Čia gyvensiu šimtą metų!
Kaminas iš tolo šviečia,
Durys eit į vidų kviečia.
O viduj koksai gražumas,
Kambarėlio koks didumas!
Prie staliuko matot kėdę,
Ant kėdės margiukas sėdi,
Netelpa tik uodegytė…
Kur ją dėti, kas daryti?..
Jurgis Kunčinas
Labas, sraige!
– Sraige, labas! Kur eini?
– Į pasaulio kraštą!
– Ką tu, sraige, gabeni?
– Aš nešioju paštą.
– Ar sunkus tavo krepšys?
– Oi, sunkus be galo!
– O iš kur žinias neši?
– Iš pasaulio galo…
– Kas girdėti už kalnų?
– Ten jau žydi gėlės.
– O už jūrų mėlynų?
– Gieda vieversėlis!
Bet dabar – gana kalbų –
Aš labai labai skubu!
