Vienintelis skirtumas tarp pamišėlio ir manęs – tas, kad aš nesu pamišėlis.
Salvadoras Dali (1904–1989) – vienas žymiausių siurrealistų ir labiausiai žiniasklaidos išgarsintų XX a. asmenybių. Dailininkas, tapytojas, grafikas, skulptorius, dizaineris, juvelyras; talentingas kūrėjas, įžūlus provokatorius, negailestingas meno vertintojas ir nenuilstantis naujovių ieškotojas.
Ar įmanoma suprasti Dali meną, nesuvokus jo, pašėlusio narcizo, asmenybės?
Tikėtis suprasti žymųjį kataloną – per drąsu, tačiau skaitant autobiografiją bus lengviau įsijausti į jo beprotišką pasaulį, suvokti jo originalias idėjas.
„Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas“ – tai paminklas, kurį menininkas pastatė pats sau. Knygoje, išverstoje į daugybę kalbų, visiškai nėra kuklumo, užtat ji kupina įtaigiausio nuoširdumo. Autorius su nežabotu humoru ir sąmojingu koketavimu įžūliai, net begėdiškai viešina savo paslaptis. Knyga atskleidžia aistringo menininko, pasirengusio užkariauti pasaulį, kovojančio su tamsuoliškumu, pilkumu ir nihilizmu, didybę.
Čia rasite Dali minčių apie meną, politiką, maistą, lavinimąsi, grožį. Genijus, kaip jis mėgo save vadinti, pasakoja savo gyvenimą nuo prisiminimų „iš gimdos“, vaikystės pasiturinčių tėvų namuose, mokymosi Madrido dailės mokykloje iki Niujorko užkariavimo ir šlovės akimirkų; prisimena siautulingas naktis su Luisu Buñueliu ir Federico García Lorca, kuriems slapta pavydėjo, draugystę su Coco Chanel ir meilę savo mūzai – žmonai Galai.
Dali – tai Karalius, Genijus, suvokęs savo talentą ir beprotiškai troškęs pasenti.
Ypatinga knyga – kaip ir jos autorius.
