Norbertas Černiauskas — 1940. Paskutinė Lietuvos vasara

pagal |

Norbertas Černiauskas — 1940. Paskutinė Lietuvos vasara

METŲ KNYGOS RINKIMAI 2021 – publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijos nugalėtoja.

 

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir projektavo savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkio darbams. Vyriausybė taip pat nesnaudė – patvirtino didžiausią metinį biudžetą ir palaimino šalies elektrifikacijos bei susisiekimo gerinimo planus. Bažnyčia su nerimu laukė didžiausios planuojamos reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su aplinkui Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje Lietuvoje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

 

Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas.

 

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais” (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės” (2018) bendraautorius. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018″ (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje”.

 

ATSILIEPIMAI

 

Poetas Kornelijus Platelis:

 

Puiki tarsi į kitą raidos etapą žengiančios Lietuvos 1940 metų birželio mozaika: viltinga to meto kasdienybės, ūkio, švietimo, socialinio ir kultūrinio gyvenimo kaita po šaltos žiemos, sugrąžintas Vilnius, visuomenės optimizmas, pesimizmas ir noras juo nusikratyti jau siaučiančio karo fone.

 

Miškininkas Saulius Rasalas:

 

Knygos tekstas man primena neretušuotą fotografiją – padarytą profesionalo, naudojant rimtą aparatūrą. Pikselių kiekis nerealus, todėl kyla noras pasididinti vaizdą ir įsižiūrėti į detales.

 

Gydytoja Gabija Laubner:

 

Stipriai kitokia istorinė knyga. Įtraukiantis, jautrus, vietomis detektyvinis pasakojimas leidžia pasijusti aktyviu įvykių dalyviu. Perskaičius knygą užklupo stiprus apmaudas, kurį vėliau išstūmė pasididžiavimo ir noro saugoti Lietuvą jausmas.

 

Mokytojas Mindaugas Nefas:

 

Profesionalūs istorikai moka atkurti praeities įvykių chronologiją, nustatyti jų priežastis ir padarinius, o talentingi istorikai sugeba atskleisti nagrinėjamos epochos jausmą.

 

Tarpkalnio gatvės Vilniuje gyventoja Dalia Vitkauskaitė:

 

Nuo 1940 m. gegužės mano gatvėje pasikeitimų nedaug – gal tik tarp raudonarmiečio Butajevo bylos liudininkų šiandien būtų ir kelios lietuviškos pavardės. Svarbiausia, kad Naujininkų rajone nebeaidi šūviai. Knygą rekomenduosiu visiems kaimynams.