Karl Ove Knausgård — Mano kova. Mylintis žmogus

pagal |

Karl Ove Knausgård — Mano kova. Mylintis žmogus

Serija: „Min kamp #2“.

„Mano kova. Mylintis žmogus” – antroji garsiojo norvegų rašytojo Karlo Ove Knausgårdo šešių autobiografinių romanų ciklo dalis. Tai šokiruojamai atviras, itin intymių detalių kupinas pasakojimas apie savo paties gyvenimą. Tikrų žmonių gyvenimas aprašytas taip talentingai, išlaikant intrigą ir meistriškai susaistant siužeto gijomis, kad sukuriamas romano įspūdis.

Skaitytojas kviečiamas pažvelgti į intymiausias kasdienybės akimirkas ir prisiliesti prie autoriui reikšmingų egzistencinių temų – meilės, mirties, vienatvės, kūrybos, baimių ir gėdos. Savita šių dviejų polių – buities ir būties – sintezė leidžia pažinti vieną įdomiausių, originaliai mąstančių ir savo literatūra provokuojančių šiuolaikinių rašytojų.

Pirmame ciklo romane „Mirtis šeimoje” Knausgårdas pasakojo apie savo paauglystės laikotarpį, atskleisdamas santykių su vyresniuoju broliu, meilės kupina, tačiau blankia motina ir nutolusiu tėvu, taip pat ir pirmojo įsimylėjimo prisiminimais.

Antrojoje dalyje „Mylintis žmogus” Karlas Ove Knausgårdas persikelia į Stokholmą, kur, palikęs savo pirmąją žmoną, atsiduoda atsiskyrėliškai egzistencijai. Čia jis užmezga gilią draugystę su kitu Norvegijos emigrantu, Nyčės filosofija besivadovaujančiu intelektualu ir bokso fanatiku Geiru. Be to, jam pagaliau pavyksta surasti Lindą, kurią prieš kelerius metus buvo sutikęs rašytojų dirbtuvėse ir kuri jį be galo sužavėjo. Jų meilės istorija ir tampa šios dalies pasakojimo ašimi.

Autorius dalijasi net pačiomis intymiausiomis santykių detalėmis, be jokių užuolankų analizuodamas įvairias meilės ir nemeilės formas nuo artimiausių šeimos narių iki nepažįstamųjų ar net tėvynės. Ką reiškia tapti tėvu, kokią vidinę sumaištį kelia gyvenimas šeimoje, kaip paveikia šokiruojamai nesėkmingi bandymai kartu su šeima paatostogauti ir kokias emocijų audras sukelia įtempti vaikų gimtadienių vakarėliai – apie visa tai Karlas Ove Knausgårdas pasakoja gyvai, nepaprastai atvirai, kartais net brutaliai. Kasdienės, mažos ir didelės kovos, nusivylimai, miesto triukšmas tampa skausmingų savojo „aš” paieškų pradžia ir leidžia atrasti rašymą kaip būdą išsilaisvinti, nusišalinti, atitolti nuo to, kas blaško nereikšmingumu.

Knyga „Mano kova. Mylintis žmogus” – nuostabus kūrinys, kuris be jokios abejonės net po kelių šimtų perskaitytų puslapių paliks skaitytojus be žado, trokštančius, kad knyga niekada nesibaigtų.