Karen White — Sugrįžimas į Trado gatvę

pagal |

Karen White — Sugrįžimas į Trado gatvę

Aš vis verkiau galvodama apie senelės žodžius, kad turiu suvokti, ko noriu, ir tuomet būti pasiruošusi už tai kovoti. O ką, jeigu tai bus net du dalykai? O ką, jeigu jau praradau abu, nes per savo kvailumą nesupratau, kad juos turiu, kai jie buvo mano.

 

Karen White (Karen Vait, g. 1964) – JAV rašytoja, daugiau nei 30 bestselerių autorė, jos kūriniai verčiami į 15 kalbų. Lietuvių skaitytojai jau pamėgo autorės romanus „Stiklo skambesys“, „Prarastos valandos“, „Pakrantės medžiai“, „Naktis, kai užgeso šviesos“, „Svajonių medis“, „Paskutinė naktis Londone“.

 

„Sugrįžimas į Trado gatvę“ yra ketvirtasis romanas apie nekilnojamojo turto agentę Melaniją Midlton. Ji tetrokšta ramios kasdienybės, tačiau rūpindamasi senųjų Čarlstono pastatų pardavimu nuolat susiduria su paslaptimis, kurios atgyja jai kaskart peržengus tokių namų slenkstį. Persmelkti JAV Pietų valstijų pasakojimo tradicijų ir mistinių paslapčių, pirmieji trys serijos romanai „Namas Trado gatvėje“, „Mergina iš Legaro gatvės“ ir „Nepažįstamieji Montagju gatvėje“ jau subūrė ištikimų skaitytojų ratą.

 

Melanijos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis – ji laukiasi. Nors ir dūžtančia širdimi, Melė atmeta kūdikio tėčio Džeko Trenholmo, istorinių romanų rašytojo kvapą gniaužiančiomis mėlynomis akimis, siūlymą tuoktis. Ji įsitikinusi, kad Džekas peršasi iš džentelmeniškumo, ne meilės, ir nusprendžia kūdikį auginti viena. Tačiau iš tikrųjų Melė visiškai nepasiruošusi kūdikio atėjimui – įprastas gyvenimas ima slysti iš rankų.

 

Lyg to būtų negana, kone iš niekur išdygusi Gilbertų šeima ima reikšti pretenzijas į Trado gatvės namą. Melei niekaip nepavyksta baigti namo renovacijos, o padėtį dar labiau komplikuoja pamatuose aptiktas šiurpus radinys. Netrukus ima strigti vis tie patys trys fortepijono klavišai ir vis dažniau pasigirsta gailus kūdikio verksmas.