Autorių kolektyvas — Zootechniko žinynas

pagal |

Autorių kolektyvas — Zootechniko žinynas

Gyvulininkystė yra prioritetinė šaka žemės ūkyje. Tradicinės ir labiausiai gamtines sąlygas atitinkančios kryptys buvo ir yra pieninė-mėsinė galvijininkystė ir mėsinė kiaulininkystė. Šalia minėtų šakų plėtojama avininkystė, ožkininkystė, darbo ir sportinė arklininkystė, auginami paukščiai, triušiai ir kt.

 

Šio leidinio tikslas pateikti mokslo pasiūlymus ir apibendrintą praktinę patirtį gyvulininkystės pažangai skleisti. Nagrinėjami dalykai, nuo kurių priklauso gyvulininkystės efektyvumas. Aprašomi pašarai, jų paruošimas šėrimui, įvertinimas, apskaita. Pateikiami higienos reikalavimai pirminės gamybos pašarams.

 

Aptariami pieninių ir mėsinių galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų, triušių veislininkystės ir reprodukcijos, laikymo ir priežiūros klausimai, zoohigieniniai reikalavimai patalpoms, mėšlo ir srutų tvarkymas. Pateikiamos atskirų gyvulių rūšių ir grupių pašarų sukaupimo, mitybos normos, davinių sudarymo principai.

 

Aprašomi pienininkystės klausimai: melžimas ir higiena, pirminis pieno paruošimas ir laikymas, svarbiausi reikalavimai parduodamam pienui, pieno kokybės kontrolė. Paukščių augintojai leidinyje ras žinių apie vištų, kalakutų, ančių, putpelių auginimą, selekciją ir reprodukciją, lesinimą ir laikymą bei ekologinę paukštininkystę.

 

Ekologinės gyvulininkystės skyriuje pateikiamos žinios apie ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkių reikalavimus, gyvūnų apskaitą, įsigijimą, šėrimą ir laikymą, mėšlo tvarkymą, ligų profilaktiką ir kt.

 

Leidinio priede pateikiama pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas.