Kūrinio pagrindinį herojų – Šarlį Lebo (Švilpiką) daug kuo galima palyginti su romano autoriumi – žmogum, išgyvenusiu kupiną nuotykių ir pavojų gyvenimą. Skirtumas tik tas, kad čia veiksmas vyksta ne tarp Meksikos indėnų, o rūsčioje Kanados gamtoje, tarp huronų ir irokėzų genčių, tarp anglų ir prancūzų, išdavikų, niekšų ir kilnios dvasios žmonių.
Gustavas Emaras.
Šis prancūzų rašytojas gimė 1818 m. Paryžiuje. Jo gyvenimas kupinas nuotykių. Būdamas dvylikos metų, parsisamdo junga, o po kurio laiko jis jau tolimojo plaukiojimo jūreivis. Daugiau kaip ketverius metus pasiblaškęs po jūras ir vandenynus, aplankęs daugelį šalių, G. Emaras apsistoja Meksikoje. Likimas jį nubloškia į vieną indėnų gentį, kurioje nenuorama prancūzas pragyveno 15 metų! Reikia manyti, jog romanistui pakako tokio stažo, kad sukauptų medžiagos savo kūrybai. Jo romanai „Arkanzaso traperiai“, „Aukso karštligė“, „Tvirtoji ranka“, „Gambusinas“ išleisti lietuvių kalba ir labai pamėgti skaitytojų. Rašytojo vardas minimas greta tokių istorinio nuotykių žanro klasikų, kaip F. Kuperis, T. Main Ridas, A. Diuma.
G. Emaras aktyviai dalyvavo 1870-1871 metų Prancūzijos-Prūsijos kare. Šiuo laiku jis, jau pagyvenęs žmogus, organizuoja „Laisvųjų šaulių“ būrį ir pasižymi kautynėse prie Buržė. Iš karo vėl grįžęs prie rašytojo stalo, sukuria romaną „Baltoji upė“ ir kitus, kuriuose atskleidžia 1756-1760 metų kolonijinio karo tarp anglų ir prancūzų grobuonišką, gėdingą esmę. Politinis fonas ir čia prisodrintas herojų asmeninių dramų, išgyvenimų ir „emariškų“ nuotykių. Vieną šių romanų „Švilpikas“ ir siūlome skaitytojams.
