Žorž Sand (Orora Diupen, baronienė Diudevan) gimė 1804 m. Paryžiuje. Jos tėvas, karininkas, anksti mirė, ir ji buvo auklėjama senelės dvare Noane (Beri provincija), vėliau — aristokratiškame katalikų vienuolyne Paryžiuje. Aštuoniolikos metų ištekėjo už barono Diudevano ir gyveno Noano dvare, kurį paveldėjo iš senelės. 1831 m. paliko vyrą ir įsikūrė Paryžiuje. Čia ji suartėjo su romantiškąja bohema, o jos dievaičiu tapo Viktoras Hugo. Užmezgusi ryšius su literatūriniais sluoksniais, Žorž Sand pati ėmėsi plunksnos ir stojo į kovą už moterų laisvę ir lygiateisiškumą. Vienas po kito pasirodė šiai temai skirti jos romanai, greitai pelnę jai garsą ir pripažinimą: „Indiana” (1832), „Valentina” (1832), „Lelija” (1833), „Žakas” (1834) ir kt. Šio pirmojo savo kūrybos laikotarpio veikaluose rašytoja pasmerkė ne tik vyro tironiją šeimoje, bet ir visą veidmainišką aukštųjų visuomenės sluoksnių moralę.
Netrukus Zorž Sand susidomėjo utopiniu socializmu, o apie ketvirtojo dešimtmečio vidurį suartėjo su kairiaisiais respublikonais. Savo kūryboje ji perėjo nuo šeimyninės-buitinės tematikos prie socialinio romano. Jos veikalų herojais tapo naujos socialinės santvarkos skelbėjai, kovotojai revoliucionieriai („Mopra”, „Janas Žižka”, „Konsuela”, „Orasas” ir kt.).
Žorž Sand dalyvavo 1848 m. revoliucijoje, buvo solidari su kairiaisiais Laikinosios vyriausybės nariais (Armanu Barbesu, Lui Blanu ir kt.). Paskutiniuosius metus praleido Noane, nusišalinusi nuo visuomenės gyvenimo. Mirė 1876 m.
„Orasas” (1841) — vienas geriausių antrojo 2orž Sand kūrybos laikotarpio romanų. Tai sudėtingas, daugiaplanis Liepos monarchijos laikotarpio Prancūzijos gyvenimo paveikslas. Romano veiksmas vyksta 1831— 1833 m., jo kulminacija — 1832 m. birželio sukilimas Paryžiuje. Romane matome ir tuometinę aukštuomenę (vikontienė de Šaji ir jos svita), ir paprastus žmones iš liaudies (Polis, Marta, Eženi), ir kylančios, savo dalies gyvenime reikalaujančios buržuazijos atstovus (Orasas). 2orž Sand simpatijos — liaudies pusėje. Revoliucionieriaus Laravinjero lūpomis ji sako: „Liaudis — tai nepripažinta teisė, tai kančia, į kurią niekas nekreipia dėmesio, tai sutryptas teisingumas.”Ji žavisi provincijos batsiuvio sūnaus Polio Arseno didžiadvasiškumu, taurumu, sugebėjimu aukotis ir demaskuoja jo antipodo Oraso egoizmą ir tuščią gražbylystę.
„Orasas” — trečioji Žorž Sand knyga lietuvių kalba (1958 m. buvo išleista jos apysaka „Fadetė”, 1963 m. — romanas „Indiana”).
