Dovydas Pancerovas — Kiborgų žemė

2014 m. sausio 23 d. man paskambino bičiulis fotografas Vidmantas Balkūnas ir pareiškė, kad išskrenda į Ukrainą ruošti reportažo apie Maidano revoliuciją. Jau kitą dieną abu stovėjome Kijevo Hruševskio gatvėje, šalia priešakinių barikadų, apsvaigę nuo svylančių padangų tvaiko ir stiprių emocijų. Ši kelionė smarkiai pakeitė mano gyvenimą. Visomis prasmėmis. Ukraina ir karas tapo mano naująja tikrove, kuri dvejus metus kėlė audras asmeniniame gyvenime ir valdė profesines svajones. Apie tai ir pasakoju šioje knygoje. Stengiausi būti nuoširdus ir atviras, todėl ši istorija yra savotiškas prisipažinimas.

Fotkės iš karo lauko. Taip pavadinčiau Dovydo Pancerovo knygą apie Rusijos karą prieš Ukrainą, matomą iš arti. Pačioje Ukrainoje. Bombarduojamoje, deginamoje, mėsinėjamoje. Knygoje nėra nei politikų pliurpalų, nei apžvalgininkų apžvelginėjimų, jokio beprasmio įvykių sąrašo. Žmogus buvo, matė, aprašė. Kitiems 99 proc. pasaulio to nereikia. Ukraina — tai ne mes (jie taip mano). Bet mes, broliai lietuviai, dar ne viską pamiršę, dar kai ką nugirstam.
Profesorius Vytautas Landsbergis

Ukraina dar niekada nebuvo tokia artima Lietuvai kaip dabar. Knygoje aiškiai jaučiama, kad Maidanas ir Dangiškoji šimtinė kovojo už Europos idėją. Iš esmės dėl to ir šiandien kovojama Donecko fronte, kur galima atpažinti Vakarų ir Rusijos civilizacijų ribą.
Profesorius Alfredas Bumblauskas

Pulsuojantis tekstas. Jauti Molotovo kokteilių, degančių padangų ir mirties tvaiką. Atviras Dovydo Pancerovo dienoraštis primena ilgai saujoje laikytą granatą, kurios žiedas ištrauktas. Prisiminimų sprogimas kala itin stipriai.
Žurnalistas, publicistas, keliautojas Vytaras Radzevičius

Labai dažnai sąmoningai norime „nematyti“ ir „negirdėti“ perspėjančių ženklų. Ši knyga man ir tau primena, kad dabar ir čia yra tas metas, kai Tamsa gviešiasi ateiti ir į mūsų namus, ir tik mes patys turėsime ją atbaidyti.
Reperis Gabrielius Liaudanskas-Svaras