Temos Archyvai: Vaikams

Algirdas Pocius — Laiškas ant šalpusnio lapo

Turinys: Žąsies kiaušinis; Vapsvos; Kaip Gedutis muilo ragavo; Mokytojos atsisveikinimas; Tėvas; Du gaidžiai; Ar laivai mėgsta makaronus?; Protingas arklys; Laiškas ant šalpusnio lapo; Rimtoji pardavėja; Striukis keliauninkas; Dieglys šone; Spektaklis ant krosnies; Nuogi prie šilto kamino; Lydekoms neršiant; Laiškininkas Teofilis; Prie piliakalnio, kur vaidenasi.

Alma Karosaitė — Mikė, Milda ir Matilda

Nepailstanti A.Karosaitė išleido net du poezijos rinkinius vaikams: Nosytės tiesumu ir Mikė, Milda ir Matilda. A.Karosaitės eilėraščiai išlaiko ekspresyvų stilių, yra žaismingi, dinamiški, poetiškai įtaigūs, grakščiai sueiliuoti, kelia smagią nuotaiką, praskaidrina vaikų kasdienybę. Jų žavesys kyla iš netikėtų situacijų, netyčia nutikusių įvykių, staigių minčių: trys zuikučiai blaškosi po giraitę ieškodami pasakų knygelės, kurią prieš miegą… Skaityti toliau »

Aloyzas Každailis — Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros

Knygą sudaro 4 laiškai. Pirmajame laiške rašoma apie Žvyniuko ir plekšnytės Nitės kelionę į Karibų jūrą ieškoti Ryto aušros perlo. Antrasis laiškas yra apie keliauninkų nuotykius Karibų jūros vandenyse ir ore, apie susitikimą su žuvim, kuri nežinojo, kokią nuostabią gamtos dovaną turi. Trečiajame laiške Žvyniukas pasakoja apie delfinus ir jų nepaprastus sugebėjimus. Ketvirtajame laiške išaiškės… Skaityti toliau »

Arthur Conan Doyle — Geriausios Šerloko Holmso ir daktaro Džono H. Vatsono istorijos. I dalis

Romanų ir apsakymų rinkinys patvirtintas autoriaus Rašalo upės nutekėjo nuo 1887-ųjų, kai apsakyme „Kraujo spalvos etiudas“ pasauliui pirmą kartą pristatytas Šerlokas Holmsas. Dėl kvapą gniaužiančių nuotykių visiems gerai pažįstamas legendinis seklys daugeliui jau tapo realiu asmeniu (leidžiamos netgi jo biografijos!), populiarumu pranokstančiu net savo kūrėją Arthurą Connaną Doylį bei kitus jo kūrinius: istorinius, fantastinius ir… Skaityti toliau »

Arthur Conan Doyle — Geriausios Šerloko Holmso ir daktaro Džono H. Vatsono istorijos. II dalis

Garsiojo detektyvo Šerloko Holmso prototipas buvo Edinburgo universiteto profesorius, chirurgas Josephas Bellas, dėstęs ir pačiam mediciną studijavusiam, vėliau rašytoju tapusiam A. C. Doyliui. J. Bellas tapo pirmuoju sekliu, kurio dedukciniais sugebėjimais ne kartą naudojosi policija. Profesorius atidžiai sekė Šerloko Holmso nuotykius ir konsultavo šių apsakymų autorių. Istorijos apie dedukcijos meistrą taip išgarsino A. C. Doylį,… Skaityti toliau »

Arthur Conan Doyle — Geriausios Šerloko Holmso ir daktaro Džono H. Vatsono istorijos. III dalis

Romanų ir apsakymų rinkinys patvirtintas autoriausRašalo upės nutekėjo nuo 1887-ųjų, kai apsakyme „Kraujo spalvos etiudas“ pasauliui pirmą kartą pristatytas Šerlokas Holmsas. Dėl kvapą gniaužiančių nuotykių visiems gerai pažįstamas legendinis seklys daugeliui jau tapo realiu asmeniu (leidžiamos netgi jo biografijos!), populiarumu pranokstančiu net savo kūrėją Arthurą Connaną Doylį bei kitus jo kūrinius: istorinius, fantastinius ir meilės… Skaityti toliau »

Arūnas Šileris — Geriausias rašinys pasaulyje

Prieš keletą dienų per pasaulį nusirito nuostabos banga. Įvertinę vienos JAV studentės rašinį, ją priimti nusprendė visi prestižiškiausi JAV universitetai. Žinoma, Lietuvos ir JAV švietimo sistemos skiriasi. Žinoma, jos baigiamųjų balai yra puikūs, tačiau sutikite, įdomu žvilgelti į tai, ką greta akademinių pasiekimų vertina geriausi pasaulio universitetai.

Bitė Vilimaitė — Apsakymai apie Žemaitę

„Apsakymai apie Žemait꓊is kūrinys yra Bitės Vilimaitės 1969 m. išleistos knygos, pavadinimu „Baltos dėmės“ dalis. Apsakymai apie Žemaitę sudaro beveik trečdalį knygos ir yra laikomi kone vertingiausia Vilimaitės kūrinio dalimi, kuri subtiliausiai perteikia Žemaitės viziją. Šis ciklas, t.y. apsakymai apie Žemaitę yra parašyti be jokio dirbtinumo, be egzaltacijos ir kokio nors naivumo. Visa tai ji… Skaityti toliau »

Bronislava Kerbelytė — Negirdėtos neregėtos pasakos

200 puslapių žymiausių lietuvių liaudies pasakų neleis nuobodžiauti ilgais žiemos vakarais. Žvėreliai ir paukšteliai iš pamirštų ir dar gerai žinomų pasakų atgyja ir prakalba žmogaus balsu: čia vis žvirblis ar zuikis gudriai išsisuka, o lapė ar vilkas, ketindami apgauti, patys nukenčia. Čia sesuo devynis brolius vaduoja, turtuoliai vargšams laimės pavydi, podukra pamotės pyktį įveikia, kvailys… Skaityti toliau »

Bronius Krivickas — Apie laisvės kovą ir didvyriškumą

Knyga „Laikų griūty“ užbaigiama Broniaus Krivicko apmąstymais „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“ (1952). Akcentai: ateities istoriką stebins vergijos baisumas ir žiaurumas. Bet dar labiau, kad lietuvių tauta po šios vergijos jungu sugebėjo ne tik nesuklupti, bet ir kovoti. Poetas drąsiai kėlė patį skaudžiausią klausimą: „Labai galimas dalykas, kad nesipriešinimas pavergėjui mūsų tautai būtų buvęs mažiau… Skaityti toliau »

Donatas Sauka — Apie kaltę

Išskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms.