Bitė Vilimaitė — Apsakymai apie Žemaitę

pagal |

Bitė Vilimaitė — Apsakymai apie Žemaitę

„Apsakymai apie Žemaitę“Šis kūrinys yra Bitės Vilimaitės 1969 m. išleistos knygos, pavadinimu „Baltos dėmės“ dalis. Apsakymai apie Žemaitę sudaro beveik trečdalį knygos ir yra laikomi kone vertingiausia Vilimaitės kūrinio dalimi, kuri subtiliausiai perteikia Žemaitės viziją. Šis ciklas, t.y. apsakymai apie Žemaitę yra parašyti be jokio dirbtinumo, be egzaltacijos ir kokio nors naivumo. Visa tai ji sukurpė iš nedidelės apimties turimos medžiagos, t.y. daugiausia rašytojos laiškų, nors nevengė naudotis ir kitais šaltiniais, kurie atrodė patikimi bei išsamūs. Visų šių apsakymų prasmė yra ne sukurti tam tikrą biografinę apybraižą, ją kažkiek netgi modernizuojant, tačiau perteikti pačios Žemaitės meninį portretą, kuris yra prikeliamas naujam gyvenimui. Turima omenyje, kad kai kurie Vilimaitės naudojami metodai tiesiog išjudina gerai žinomą ir tradicinį Žemaitės paveikslą, suteikia jam gyvybės ir tuo pačiu leidžia prisiminti klasikinę lietuvių rašytoją. Apsakymų apie Žemaitę Vilimaitės knygoje apstu, tačiau labiausiai įsimenantys apsakymai yra tie, kurie susiję su dramatizmu, tam tikrais išgyvenimais. Pavyzdžiui, vienas tokių apsakymų yra pavadinimu „Gavėnia“. Šis apsakymas reprezentuoja Žemaitės ginčą su konservatyvaus požiūrio draugu Povilu Višinskiu, kadaise ir paskatinusiu ją rašyti. Jie ginčijasi dėl jaunosios kartos pastebimo idealizmo. Taip pat apsakymuose matomas ir kitas kūrinys, pavadinimu „Liudvis“, kuris aprėpia Žemaitės pokalbį su savo anūku Liudviu ir savo dukterimi Elena, kuri pasak Žemaitės sumaterialėjo bei sužlugdė Žemaitės anūko ateitį bei perspektyvas. Taip pat apsakymuose Vilimaitė įterpia ir apsakymą, kuriame matomi Žemaitės priešmirtiniai regėjimai ir vizijos, pavadinimu „Sugrįžimas“. Šis Vilimaitės apsakymų rinkinys apie Žemaitę iš esmės yra autentiškas, tačiau iš esmės gali būti vertinamas ir kiek kritiškai, nes ne visa panaudota apysakose medžiaga yra originali ar tiesiogiai atspindinti Žemaitės gyvenimą, todėl Vilimaitės apsakymus galima įvardinti kaip tam tikrą interpretaciją, kurioje vis vien didžiojoje daugumoje tekstų vyrauja autentiškumas ir tai tarsi leidžia iš arčiau susipažinti su pačia Žemaite, atiduodant jos kūrybingai ir drąsiai asmenybei duoklę už jos kūrybą ir egzistenciją, kuria galime džiaugtis ligi šių dienų.

(Visited 1 times, 1 visits today)