Ignė Zarambaitė — Juodavandeniai
Man šešiolika, o jau antrą kartą pradedu gyvenimą iš naujo. Pirmas buvo, kai iš čia išvykau, antras – sugrįžus. Taigi turiu paslaptį. Visi jų turi, ar ne? Tamsių ir dar tamsesnių. Dalį paslapčių, regis, slepiu pati nuo savęs. Yra dalykų, kuriuos bandau prisiminti, bet prieš akis – tik juodas vanduo. Bandau klausti draugų, bet jie… Skaityti toliau »