Temos Archyvai: Lietuvos rašytojai

1927–1931 metų laikotarpyje Binkis, Alijošiaus slapyvardžiu, spausdino periodikoje, ypačMūsų rytojaus žurnale, humoristinio pobūdžio eiles – dainuškas ir poemas. Jų susidarė nemažas pluoštas, kai kurios išėjo ir atskirais leidiniais: Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos (1928), ir t.t. (1931) ir pagaliau platus pomirtinis rinkinys Kriaučius Motiejus (1947). Stambesnieji šie kūriniai gana įvairiai vadinami: dažniausiai jiems taikoma eiliuotų feljetonų vardas, kiek rečiau… Skaityti toliau »

Keistutis pas Gediminą K. Binkio eiliuota šių laikų pasaka. Smalsiam berniukui Keistučiui parūpsta, kur Vilniuje gyvena Geležinis Vilkas. Suaugusiems šis klausimas atrodo kvailas. Tad vaikas nusprendžia viską išsisaiškinti pats ir triratuku leidžiasi kelionėn į Vilnių…

Knygoje vaizduojama vaikų namų buitis. Geri namai neatsiranda savaime, kiekvienas jaunuolis, kiek leidžia jo talentas ir jėgos, turi pats kurti juos, gryninti ir švarinti, ginti nuo nedorų širdžių pasikėsinimo. 

Vytauto laiškai iš lotynų kalbos vertė Dalia Staškevičienė. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas (apie 1350–1430 spalio 27) yra palikęs daug įvairaus pobūdžio raštų: laiškų, privilegijų, dovanojimo aktų, krašto įstatymų. Lenkų istorikai yra parengę ir išleidę daugiau kaip 450 Vytauto laiškų, rašytų lotynų, vokiečių, rusėnų kalbomis.  Vytauto diktuoti, o raštininkų įvairiomis kalbomis rašyti valdovo laiškai atitiko standartinį to… Skaityti toliau »

Krizė“ – visuomeninis intelektualinis V. Mykolaičio-Putino romanas, sukurtas 1937 m. Tai rašytojo žvilgsnis į „atkurtos jaunos valstybės būvį“, sielojantis dėl Lietuvos likimo, neįtikėtinai aktualus ir šiandien. 1937 metais pasirodęs romanas „Krizė“ laimėjo valstybinę „Sakalo“ bendrovės literatūros ir Ukmergės miesto literatūros premijas. 2009 m. šią knygą perleido „Almos litteros“ leidykla.       „Nenorėčiau karčiais prisiminimais pažeisti mirusiųjų… Skaityti toliau »

Tai lietuvių poeto ir rašytojo poema vaikams anot K. Binkio vadovėlis mažiesiems darbinykams apie berniuką Dominyką, kuris dirba kiaurą dieną , dirba bet nebaigia. O senelis jį pamoko, kad pradėjus darbą , reikia visad jį užbaigti. Ši poema yra 2 klasės mokiniams rekomenduojamų knygų sąraše. Serija „Drakoniukas. lt“              … Skaityti toliau »

Į modernaus meninio mąstymo struktūrą K.Binkis grįžo paskutinėje dramoje „Generalinė repeticija” (padiktuota žmonai ligos patale 1939-1940 m.), orientuodamasis į plakatiškai apnuoginto problemiškumo, scenos sąlygiškumą demonstruojančio ir čia pat jį neigiančio teatro meną, kurio pradininkais laikė L. Pirandelą ir K. Čapeką. „Generalinės repeticijos” tematika : pasakojama į karo sūkurį patekusio mažo žmogaus gyvenimo istorija: jo praradimai,… Skaityti toliau »

Vertinantiems klasiką. Eiliuotas pasakojimas apie berniuką Joną, kuris nenorėjo maudytis.

Ankstyvuosiuose V. Bubnio kūriniuose vyrauja bręstančio žmogaus išgyvenimai, psichologinės paauglių situacijos, mokytojų, tėvų ir vaikų santykiai. Vėliau svarbiausiuoju prozos leitmotyvu tampa Lietuvos kaimo likimas po Antrojo pasaulinio karo. Epinės slinktys vaizduojamos per šeimos ir individo likimus. Sovietinės sistemos įtaka tokiems likimams, tradicinių vertybių sankirta su sovietizacijos peršamomis vertybėmis bene labiausiai išryškėjo romanų trilogijoje „Alkana žemė“… Skaityti toliau »

Zigmas Gėlė (tikr. Gaidamavičius, 1894 – 1912) – pomaironinės kartos poetas, išreiškęs estetinius modernistinės minties poslinkius. 1912 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir pradėjo filologines studijas Kijevo universitete, kurias nutraukė ankstyva mirtis – talentingas poetas teišgyveno aštuoniolika metų ir tespėjo paskelbti vos apie 50 eilėraščių. Anot Vytauto Kubiliaus, „savo temomis įaugusi į tradicinį literatūros pasaulėvaizdį (užuojauta… Skaityti toliau »

K. Bradūno, vieno žymiausių lietuvių poetų, nuo 1949 m. gyvenančio Jav, kūrybos rinktinė sudaryta autoriaus ir skirta jaunimui. Rinktinę sudaro šeši skyriai, iš kurių išryškėja kelių dešimtmečių lyrikos raida, poeto žvilgsnio į pasaulį gilėjimas ir formos tobulėjimas. Reto išbaigtumo ir muzikalumo žodis skamba paprastai ir jautriai. 

Detektyvinio romano žanras, užsimezgęs 19-me šimtmetyje, yra labai preciziškas, tiksliai apibrėžtas. Jame dominuoja turinys, intriga. Autorius pradžioje užmena mįslę, kurią jis pabaigoje turi išspręsti. Sprendimas turi būti nelauktas, nustebinantis skaitytoją. Tarp mįslės užminimo ir jos išsprendimo, autorius žaidžia su skaitytoju sudėtingą žaidimą, intrigos kelyje paberdamas tikslių užuominų ir drauge stengdamasis nukreipti skaitytojo dėmesį į visokius… Skaityti toliau »

Knygoje piemenuko lūpomis atskleidžiamas nepriklausomos Lietuvos kaimo gyvenimas, perteikiami  piemenuko išgyvenimai ir patirtys. Perskaičius knygą, visai kitaip nušvinta  piemenėlių dainelės „Saulele Motute, patekėk, patekėk. Mudu maži piemenėliai, patekėk, patekėk…“ Autorius priverčia išgyventi sunkią piemens dalią, šaltį, alkį, šeimininkų pastumdymus… susidaro įspūdis, jog Lietuvos kaimas buvo gana tamsus, lietuviai ūkininkai, buvo gana žiaurūs ir beširdžiai žmonės…… Skaityti toliau »

Ši nepaprastai graži, romantiška ir persmelktam liūdesio atspalvių Antano Vienuolio istorija pasakoja apie Aldoną Tijūnaitytę, kuriai tenka patirti visus gyvenimo iššūkius ir sunkumus. Dar mažytę ją išsivežė tėtis į Italiją, po Aldonos mamos mirties, prieš II-ąjį pasaulinį karą. Mergytė kurį laiką augo laimingai kartu su tėveliu Italijoje pas gerus žmones, tačiau laimė truko neilgai. Ėmė stigti pinigų, reikėjo… Skaityti toliau »

Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ – tai lietuvių klasikinių pasakų „popuri“.Pasakojime vienas į kitą nuosekliai pereina žinomi pasakų siužetai – apie gudruolę lapę ir amžinai alkaną vilką, kuris tai dantį išsilaužia šiekštą grauždamas, tai uodegą prišąla, tai vestuvėse užkaukęs mušti gauna ir dar lapę ant kupros nešioja. O kur dar naminių gyvulių trobelė miške… Skaityti toliau »

1945 m. buvo parengtas ir išleistas naujas Salomėjos Nėries karo metų eilių rinkinys. Autentiškasis, pačios poetės sudarytasis rinkinys vadinosi „Prie didelio kelio“, tačiau leidykla jį redagavo ir išleido kitokiu pavadinimu „Lakštingala negali nečiulbėti“. Pirminis rinkinio variantas išgulėjo archyvuose apie penkiasdešimt metų ir išleistas tik 1994 metais. Dabar teigiama, kad rinkinys buvo ideologiškai angažuotas prieš poetės… Skaityti toliau »

Tai, berods, privalomoji literatūra 11 klasėje. “Atžalynas” – tai penkių veiksmų  pjesė apie jaunimą. Penkių veiksmų pjesėje dalyvauja našlaitis Petras, jį priglaudęs Keraitis su žmona, Petro draugas Jasius ir kiti. Parašyta labai aiškiai, paprastai ir įdomiai. Skaitosi lengvai. Pagrindins veiksmas – iš mokytojo yra pavogti pinigai. Kas tai padarė? Petras sako, kad tai jo kaltė.… Skaityti toliau »

„Mediniai stebuklai“ – kūrinys apie neramų menininką Vincą Dovinę. Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas.