Birutės Pūkelevičiūtės dilogija („Aštuoni lapai“, 1956; „Devintas
lapas“, 1982) – autobiografinio pobūdžio romanai, atgaivinantys autorės
prisiminimus apie 1945 m. išgyvenimus, atsidūrus Dancigo apsupime, trijų
jaunų lietuvaičių nuotykius persiunčiamųjų asmenų lageryje. Kraupūs
žmonių prievartavimo ir miesto niokojimo epizodai susipina su lyriškais
rašytojos vaikystės Kaune ir ir Skirsnemunės apylinkėse vaizdais.
„Devintame lape“ autorė pasakoja ir apie Amerikos lietuvių kasdienybę.
Rengdama romanus šiam leidimui, autorė šiek tiek taisė kūrinių kalbą,
taip pat atsisakė jai nepriimtinų romano „Aštuoni lapai“ 1993 m. leidimo
redakcinių taisymų.
