Matant paveikslus ir freskas Pompėjuose ar muziejuose, pirmoji į galvą ateinanti mintis yra: „Bet juk jie buvo visai kaip mes!“ Po to žiūrime filmą ar televizijos serialą apie senovės Romą arba girdime gido žodžius ir pakeičiame nuomonę: „Kokie jie buvo iškrypėliai!“… O kokia teisybė? Šios knygos tikslas toks ir yra – atskleisti tiesą apie senovės… Skaityti toliau »
Knyga „Lietuvos istorija“ – bendras profesoriaus ir ambasadoriaus Alfonso Eidinto, profesorių Alfredo Bumblausko ir Antano Kulakausko bei istorijos daktaro Mindaugo Tamošaičio darbas – pirmininkavimo proga buvo išleista šešiomis užsienio kalbomis: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, rusų ir lenkų. Knyga bus užsienio diplomatams, politikams, valstybių tarnautojams ir visiems besidominantiems naujas ir vertingas šaltinis susipažinti su politine Lietuvos… Skaityti toliau »
Knygoje žinomos Lietuvos patriotų šeimos atstovas skambina pavojaus varpais dėl nesiliaujančio beatodairiško, tendencingo viešo antilietuviško manipuliavimo Lietuvos istorijos faktais, nepritaria tiems dabarties istorikams, kurie praeityje ieško tariamo savaiminio mūsų Tėvynės atsilikimo, kaltindami ne Lietuvą šimtmečius naikinusius svetimuosius, o pačią tautą; argumentuotai kritikuoja išpopuliarintus veikėjus, visuomenei diegiančius šias pražūtingas teorijas bei teisinančius Lietuvos okupantus ir net… Skaityti toliau »
Knyga „Lietuvos taukus suėdė rusai“ – tai pasakojimas apie tą vadinamąjį atšilimo laikotarpį, kai 1953–1964 metais Sovietų Sąjungai vadovavo Nikita Chruščiovas. Tuo metu šmaikštuoliai ir ėmė santrumpą LTSR – Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika – „versti“ savaip: „Lietuvos taukus suėdė rusai“. Nors sovietmetis jau seniai pasibaigęs ir, atrodo, visos tuomet uždraustos temos dabar jau išnagrinėtos, vis… Skaityti toliau »
„…Trylikamečio paauglio akimis teko stebėti anų laikų siaubingus įvykius, pačiam kalenti dantimis ant saugumo karcerio gultų, asmeniškai susidurti su emgėbistų parankiniu ir išdaviku Povilu, viename suole sėdėti su gražuole Elyte –vėliau Gražina, matyti į Sibirą vežamus žmones…Bet ši knyga – ne memuarai, o romanas apie kolaborantų tragediją ir beprasmybę“ – rašo autorius KAZYS PAULAUSKAS, parašęs… Skaityti toliau »
Lietuvos nepriklausomybės bičiulis — tai būtų tikriausias prancūzo Dominique Dubarry asmenybės apibūdinimas. Karininkas su plačiu humanitariniu akiračiu ir pažinimo troškuliu mūsų Sąjūdžio metais išgirdo prisikeliančios Lietuvos vardą. Sekė mūsų pirmuosius atkuriamos valstybės žingsnius ir negalėjo neatvykti. Padėjo Prancūzijos ambasadai Vilniuje, parėmė mūsų policiją, kad ji sustiprėtų ir įsilietų į Europos erdvę. Rašymo įgūdžius išlavinęs kurdamas… Skaityti toliau »
Vieno žymiausių naujosios kartos Rusijos istorikų, keturių solidžių monografijų autoriaus, Marko Solonino knygoje paprastai ir aiškiai atskleidžiamos Antrojo pasaulinio karo karinės-istorinės falsifikacijos.Marko Solonino teigimu, pastaraisiais metais atsiradęs „politinių klastočių“ žanras, plačiai ir nevaržomai platinami grafomaniški rašiniai yra labai pavojingi visuomenei. Mokslinė bendrija privalo tam užkirsti kelią. Būtent toks šios knygos tikslas.Įžangoje rašoma: „Taip liūdnai mąstant… Skaityti toliau »
„Versmės“ leidyklos 2012-2013 metų sandūroje išleista ir Vilniaus knygų mugėje–2013 pristatyta dr. Rasos Gečaitės knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ – pirmasis numatomos naujos serijos „Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje“ leidinys, kuriame Lietuvos istorija pristatoma per šiuolaikinio lietuvių tapytojo Giedriaus Kazimierėno (g. 1948 m.) 2009 m. nutapytą… Skaityti toliau »
Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas Silva rerum – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, Silva rerum II taip pat tapo Metų knyga,… Skaityti toliau »
Antano Smetonos didžiosios mintys 1935-1937
Knygoje „Lietuvos karai. Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė kiekybinė analizė”pristatoma susisteminta faktinė informacija bei statistiniai duomenys apie XIX-XX a. Lietuvos nacionalinę karo patirtį. Dėmesio centre – keturi XIX-XX a. karai, kuriuose buvo kariauta su Lietuvos vėliava, t.y. 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimai, 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas ir 1944–1953 m. Lietuvos partizaninis karas su… Skaityti toliau »
Fotografijų albumas
Kiekvienai problemai žymieji SSRS ideologai sudarydavo programą iš trumpų frazių, kuriomis valdiniai daugelį metų vadovavosi nė nemąstydami. Liaudies galvos nuo pat Spalio revoliucijos laikų prikimštos skambių žodžių, nepajudinamų tiesų, mąstymo štampų. Raudonosios armijos 1937–1938 metų valymo programa buvo parengta ir tvirtai įkalta mums į galvas. Tuchačevskis, Vorošilovas, Dybenka, Jakiras ir dar daugelis kitų — didieji… Skaityti toliau »
Tai neįtikėtina vienos moters, panūdusios ne tik sugrįžti prie savo protėvių ištakų, bet ir perprasti visos tautos tragediją, istorija. Noras kalbėti gimtąja jidiš kalba, kurią pamiršo mirus motinai, atvedė Ellen Cassedy į Lietuvą, kadaise vadintą Šiaurės Jeruzale. Kol Ellen ruošėsi kelionei, jos dėdė, prieš šešiasdešimt metų išvykęs iš Lietuvos, atskleidė šokiruojančią savąją karo patirtį, o… Skaityti toliau »
1945-aisiais metais Raudonoji armija veržiasi prie Berlyno, generolo feldmaršalo Pauliaus žodžiais „visa Vokietija virsta milžinišku Stalingradu“. Kaip pavyksta išgyventi, anot Solženicyno, „Tėvynės išduotiesiems“ ir kokių beprotiškų prievartavimų patiria moterys? Knygoje bandoma įžvelgti neatsakingumo ir nežmoniškumo ribą, perteikti, ką mąstė Hitleris, visą savo tautą patraukęs į kovą su bolševizmu, bet galiausiai jį pats atvedęs į Europos… Skaityti toliau »
„Nuo kiekvieno saulės spindulio šitas nuostabus miestas sutviskėdavo tūkstančiais įvairiausių spalvų” – į tokią Maskvą kaip nugalėtojas tikėjosi įžengti Napoleonas ir jo Didžioji armija 1812 m. rugsėjį. Deja, Rusijos planas buvo kitoks: didingoji sostinė turėjo žūti liepsnose, kartu su savimi nusinešdama Prancūzijos imperatorių ir jo kariuomenę. Deganti Maskva šokiravo, bet neprivertė Napoleono užmiršti savo tikslo… Skaityti toliau »
1812 metų birželio 24-ąją Napoleonas ant Nemuno kranto sutelkė savo nenugalimą Didžiąją armiją, sudarytą iš daugiau kaip pusės milijono karių. Jis ruošėsi pradėti drąsiausią iš visų savo kampanijų – įsiveržimą į Rusiją. Sutikdama tik atsitiktinį pasipriešinimą, kurį lengvai įveikdavo, didžiulė armija ilgomis karštomis vasaros dienomis žygiavo pirmyn, neišvengiamai artėdama prie Maskvos. Rugsėjo mėnesį Napoleonas triumfuodamas… Skaityti toliau »
Garsiosios V. Suvorovo trilogijos apie Antrąjį pasaulinį karą antrojoje knygoje toliau įtikinamai nagrinėjami faktai, pagrindžiantys autoriaus mintį, kad Sovietų Sąjunga ketino 1941 metais pati užpulti Vokietiją. Remdamasis visiems prieinamais šaltiniais,— to meto Sovietų Sąjungos periodine spauda, vėliau paskelbtais karvedžių atsiminimais ir kt.,— V. Suvorovas skaitytojus verčia kitaip pažvelgti į daugelį dalykų, kuriais seniau niekas nebuvo… Skaityti toliau »
Stefanas Dombskis (Stefan Dąmbski) 1942- 1945 metais buvo Armijos krajovos diversinio dalinio, vykdžiusio egzekucijas, žudikas. Savo atsiminimus parašė emigracijoje JAV. Prieš pat juos baigdamas 1993-iaisiais nusižudė. Autorius pirmą kartą atskleidžia tiesą apie AK nusikaltimus. Ši knyga – tai autentiškas liudijimas ir kartu rūstus perspėjimas ateičiai.
Žymaus rusų rašytojo, Nobelio premijos laureato (1970), Aleksandro Solženicyno romane „Pirmajame rate” vaizduojamas sunkiųjų darbų kalėjimo, vadinamos „šaraškės”, gyvenimas. Knygoje nemažai autobiografinių elementų. Analogiškose sąlygose 1948 – 49 metais buvo kalinamas ir pats autorius.