Serija: „II Pasaulinis karas #49“. Amerikiečių istorijos profesorius Stephen E. Ambrose bestseleryje „Karo vilkai. JAV parašiutininkai nuo D dienos iki Hitlerio „Erelio lizdo“ pasakoja apie vyrus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu įėjo į istoriją. Tai pasakojimas apie amerikiečių armijos 506-ąjį desantininkų pulką, priskirtą prie 101-osios aviacijos divizijos. Pulkas buvo išlaipintas Normandijos šturmo metu ir D… Skaityti toliau »
Kevino J. Lyncho knygos „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ žanras beveik atitinka klasikinę atsiminimų formulę. Kodėl „beveik“? „Kai paskutinį kartą kalbėjomės, tu buvai Šiaurės Korėjoje, o dabar esi Sibire… Ką, po paraliais, tu padarei ne taip?“, klausia kerojaus Yorko hercogas. Kai kas knygoje „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ yra tiesa. Gal ten yra net didelė dalis tiesos.… Skaityti toliau »
Adam Zamoyski pirmąją knygos „Lenkijos istorija“ versiją parašė likus dviems metams iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Vėliau tekstas buvo peržiūrėtas ir gerokai. „Lenkijos istorija“ – šalies iškilimo, griuvimo ir naujo atgimimo istorija. 1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalino Lenkiją tarpusavyje, perrašydamos Lenkijos istoriją ir norėdamos parodyti, kad jos atnešė labai reikalingą civilizaciją į primityvų užkampį.… Skaityti toliau »
Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #1“. Romano veiksmas vyksta gūdžiais viduramžių laikais – XIV amžiuje. Du broliai – didieji kunigaikščiai Algirdas ir Kęstutis – sėkmingai valdo iš tėvo Gedimino paveldėtas žemes, kuria naujas šeimas, augina vaikus, kariauja su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais, plečia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mirus Algirdui prasideda politinės intrigos, nesutarimai tarp Kęstučio ir jo… Skaityti toliau »
Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #2“. Romane pasinersime į paslaptingą, intriguojantį viduramžių gyvenimą, į dviejų kilmingų žmonių meilės aistras ir dramatiškas kančias. Kartu su kunigaikštiene Sofija skaitytojas dalyvaus šventinėse puotose, skaudžiai išgyvens tragiškas nelaimes, brangiausių žmonių netektis, tremtį. Sofija Vytautaitė įvykdys savo protėvių ir tėvų valią. Jos palikuonys taps ne tik Maskvos, bet ir visos Rusios valdovais.
Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #3“. Karalienė Morta – meilė ir karūnos žavesys. Morta nusišypso ir it saulė nušviečia didikų veidus… Žaviai, kerinti karalienės šypsena ir ledą tirpdo užkietėjusias riterių širdis… Jos galia klupdo prieš save magistrus… Karalienės Mortos paskleista šviesa lig šiol mūsų širdyse…
Buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright knyga „Fašizmas: įspėjimas“ Amerikoje netruko tapti bestseleriu, o The Economist išrinko šią knygą geriausia 2018 metų knyga. Autentiškas ir gilus fašizmo tyrimas – nuo 20 amžiaus iki dabartinių laikų, kai jo palikimas formuoja šiuolaikinį pasaulį. Viena mylimiausių Amerikos valstybės tarnautojų, pirmoji valstybės sekretorė moteris Madeleine Albright imasi sunkios, bet… Skaityti toliau »
Baltų šventviečių studija
Dainiaus Razausko knyga „Vytis simbolikos požiūriu” siūlo atsakymą į vis rečiau bekeliamą, reikšmingą klausimą: kokia yra gelminė mūsų herbo – Vyčio – prasmė? Ką simbolizuoja baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname fone? Žmogaus ir žirgo vienovė išreiškia aukštesniosios prigimties triumfą; kovojantis karys yra tiek dvasinės, tiek ir materialios pergalės įvaizdis; baltasis raitelis – tautos tapatumo… Skaityti toliau »
Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg). Osetinų tradicijoje esama demono, milžino vardu vajugas (wcejug arba wcejyg), kilusio iš jų protėvių skitų vėjo dievybės Vajuko (Vayuka-). Savo būdingais bruožais osetinų vajugas irgi nepaprastai primena vėją – „blogąjį” vėją, vėjo demoną, gerai žinomą ir lietuvių tautosakoje. O… Skaityti toliau »
Ryto ratų ritmai
Senovės lietuvių dievas Perkūnas: Kalboje, Tautosakoje, Istoriniuose šaltiniuose
Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose
Pasaulyje plačiai žinomo mūsų tautiečio A. J. Greimo knyga sudaryta iš dviejų skirtingais dešimtmečiais parašytų lietuvių mitologijos studijų: „Apie dievus ir žmones“ ir „Tautos atminties beieškant“. Mitologijos tyrinėjimą Greimas supranta kaip kultūros archeologiją, naudoja tokius metodus, kurie padeda iš „kelių atskirų šukių“, iš rašytiniuose šaltiniuose ir tautosakoje fiksuotų paskirų mūsų mitologijos fragmentų, rekonstruoti amžių būvyje… Skaityti toliau »
Danutė Kalinauskaitė nuolat savo apsakymus ir noveles publikuoja kultūrinėje spaudoje – savaitraštyje Šiaurės Atėnai, žurnale Metai. Rašytoja yra gavusi Antato Vaičiulaičio premiją už apsakymą ”Namo”. „Šią knygą galima pavadinti santakos knyga, santaką suvokiant keleriopai. Pirmasis aspektas: žanras. Esė čia įteka į novelę ir atvirkščiai, nors novelės tėkmė, regis, stipresnė. Santaka yra energetiškai aktyvi erdvė, žadanti… Skaityti toliau »
Ši knyga – skola Lietuvos etnologams, studentams ir etnine kultūra besidomintiems skaitytojams. Per keliolika metų susikaupė pluoštas tekstų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties liko nepublikuoti (pavyzdžiui, mokslinių konferencijų pranešimai ir tezės) arba buvo publikuoti ne lietuvių kalba ir ne Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose bei knygose (pavyzdžiui, į ukrainiečių kalbą verstos Algirdo Juliaus Greimo knygos įvadas),… Skaityti toliau »
Esė, pokalbiai Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių… Skaityti toliau »
Baltų religinės reformos
Algirdas Julius Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno… Skaityti toliau »
G.Beresnevičius šioje knygoje nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos.Jo tikslas- apmąstyti tautos likimą. Ši knyga ir provokuoja, ir padeda susivokti. Laiko ašmenys- metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.