Temos Archyvai: Istorinė

Algirdas Julius Greimas — Tautos atminties beieškant

Pasaulyje plačiai žinomo mūsų tautiečio A. J. Greimo knyga sudaryta iš dviejų skirtingais dešimtmečiais parašytų lietuvių mitologijos studijų: „Apie dievus ir žmones“ ir „Tautos atminties beieškant“. Mitologijos tyrinėjimą Greimas supranta kaip kultūros archeologiją, naudoja tokius metodus, kurie padeda iš „kelių atskirų šukių“, iš rašytiniuose šaltiniuose ir tautosakoje fiksuotų paskirų mūsų mitologijos fragmentų, rekonstruoti amžių būvyje… Skaityti toliau »

Danutė Kalinauskaitė — Niekada nežinai

Danutė Kalinauskaitė nuolat savo apsakymus ir noveles publikuoja kultūrinėje spaudoje – savaitraštyje Šiaurės Atėnai, žurnale Metai. Rašytoja yra gavusi Antato Vaičiulaičio premiją už apsakymą ”Namo”. „Šią knygą galima pavadinti santakos knyga, santaką suvokiant keleriopai. Pirmasis aspektas: žanras. Esė čia įteka į novelę ir atvirkščiai, nors novelės tėkmė, regis, stipresnė. Santaka yra energetiškai aktyvi erdvė, žadanti… Skaityti toliau »

Rimantas Balsys — Apie savo kraštą ir jo žydinčias tvoras…

Ši knyga – skola Lietuvos etnologams, studentams ir etnine kultūra besidomintiems skaitytojams. Per keliolika metų susikaupė pluoštas tekstų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties liko nepublikuoti (pavyzdžiui, mokslinių konferencijų pranešimai ir tezės) arba buvo publikuoti ne lietuvių kalba ir ne Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose bei knygose (pavyzdžiui, į ukrainiečių kalbą verstos Algirdo Juliaus Greimo knygos įvadas),… Skaityti toliau »

Vanda Juknaitė — Išsiduosi. Balsu

Esė, pokalbiai Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių… Skaityti toliau »

Algirdas Julien Greimas — Lietuvių mitologijos studijos

Algirdas Julius Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno… Skaityti toliau »

Gintaras Beresnevičius — Ant laiko ašmenų

G.Beresnevičius šioje knygoje nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos.Jo tikslas- apmąstyti tautos likimą. Ši knyga ir provokuoja, ir padeda susivokti. Laiko ašmenys- metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.

Gintaras Beresnevičius — Religijotyros įvadas

“Religijotyros objektas – religijos. (…) Religijos gimsta, skleidžiasi, patiria sukrėtimus, nuosmukio ir pakilimo laikotarpius, reformas ir kontrreformacijas, įtakas, įvairiais laikotarpiais kiek kitaip ar visiškai kitaip interpretuoja tuos pačius simbolius, nyksta, paradoksaliai paveikdamos jas nugalėjusias naujas religijas… Religijos turi pačių įvairiausių kultų: mišios krikščionybėje tiek pat yra kultas, kiek ir siaubingos žmonių aukos actekų religijoje ar… Skaityti toliau »

Norbertas Vėlius — Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis

Remiantis senaisiais lietuvių mitologijos šaltiniais, tautosaka, etnografine ir kalbine medžiaga, knygoje nagrinėjamas svarbiausias chtoniškasis lietuvių folkloro ir mitologijos personažas velnias, aiškinamos jį pagimdžiusios socialinės priežastys. Analizė praplečia senosios lietuvių mitologijos supratimą, teikia daug vertingų duomenų visiems, besidomintiems lietuvių etnokultūra. Skiriama folkloristams, etnografams, lietuvių tradicinės kultūros tyrinėtojams.

Vykintas Vaitkevičius — Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas

2015-2016 m. archyvuose ir bibliotekose buvo renkamos, žvalgomosiose ekspedicijose tikslinamos ir pildomos žinios apie baltų religijos šventvietes Joniškio rajone. Plačiam skaitytojų ratui skirtą leidinį „Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas” pradeda įvadas, jame nagrinėjami su šventviečių paieška, apsauga ir tyrimais susiję klausimai. Toliau aprašomos 225 vietos, skelbiamos jų geografinės padėties koordinatės, matavimai, daugelis archeologinių, istorinių, tautosakinių… Skaityti toliau »

Dainius Razauskas-Daukintas — Vytis simbolikos požiūriu

Dainiaus Razausko knyga „Vytis simbolikos požiūriu” siūlo atsakymą į vis rečiau bekeliamą, reikšmingą klausimą: kokia yra gelminė mūsų herbo – Vyčio – prasmė? Ką simbolizuoja baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname fone? Žmogaus ir žirgo vienovė išreiškia aukštesniosios prigimties triumfą; kovojantis karys yra tiek dvasinės, tiek ir materialios pergalės įvaizdis; baltasis raitelis – tautos tapatumo… Skaityti toliau »

Dainius Razauskas-Daukintas — Vėjūkas

Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg). Osetinų tradicijoje esama demono, milžino vardu vajugas (wcejug arba wcejyg), kilusio iš jų protėvių skitų vėjo dievybės Vajuko (Vayuka-). Savo būdingais bruožais osetinų vajugas irgi nepaprastai primena vėją – „blogąjį” vėją, vėjo demoną, gerai žinomą ir lietuvių tautosakoje. O… Skaityti toliau »