Temos Archyvai: Grožinė literatūra

Romane „Atskirtieji” (1922) vaizduojamas konfliktas tarp dviejų nedidelių bendruomenių, atskirtų vieno Alpių kalno: Berno Oberlando vokiečiakalbių protestantų ir Valė kantono prancūzakalbių katalikų. Pasirinkęs amžinai aktualią „kito” temą, C. F. Ramuz parodo bendruomenių, kurias skiria ne tik kalnas, bet ir gymis, kalba, papročiai, religija, nesutaikomumą, o kartu ir tokį pat dramatišką individo santykį su minia, neleidžiančia… Skaityti toliau »

Švedų rašytojos Anne Swärd romanas „Vera“ pasakoja karo pabėgėlės istoriją. Karo metu Švedijoje atsidūrusi jauna, besilaukianti mergina slepia gėdingą praeitį ir tikisi, kad niekas niekada neatskleis jos paslapties. Tačiau kaltė, atrodo, perduodama net krauju… Trumpiausios meilės istorijos kartais turi ilgiausiai trunkančias ir sunkiausias pasekmes. 1945-ieji. Jauna mergina Sandrina iš tamsios karo realybės Lenkijoje atvyksta į… Skaityti toliau »

Ši, jau trečia, Arvydo Augo knyga „Šiurpi nusikaltimo kasdienybė: kriminalisto užrašai” skirta plačiajai visuomenei, besidominčiai policijos darbu: patruliais, kurie pirmieji atvyksta į įvykio vietą; kriminalistais, visapusiškai tiriančiais nužudymus ir kitus įvykius; kriminalistinių tyrimų specialistais, ieškančiais įrodymų įvykio vietose; kitais darbuotojais, užtikrinančiais sklandų policijos darbą, tiriant nusikaltimus. Knyga „Šiurpi nusikaltimų kasdienybė: kriminalisto užrašai” padės sužinoti apie… Skaityti toliau »

Knygoje „Skolinta iliuzija“ pasakojama apie pagrindinius kiekvieno žmogaus gyvenimo klausimus ir abejones. Per knygos veikėjų istorijas ir patirtis autorės veda skaitytoją į vis aiškesnį suvokimą, kaip nustoti gyventi iliuzijose – tiek savo, tiek skolintose. Abi knygos „Skolinta iliuzija“ autorės kasdien susiduria su žmonių emocijomis ir išgyvenimais.  Kamila Golod yra koučingo specialistė, dažnai konsultuojanti žmones emocinės… Skaityti toliau »

Serija: „II Pasaulinis karas #41“. Laplandijos karas (suom. Lapin sota) – Lietuvoje mažai kam žinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1944 m. rugsėjį ir pasibaigęs 1945 m. balandžio pabaigoje. Šiame tolimojoje šiaurėje vykusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Kaipgi taip nutiko, kad ginklo broliai atsuko ginklus vienas prieš kitą,… Skaityti toliau »

Latvių rašytojas Arno Jundze romane „Raudonasis gyvsidabris“ kuria platų posovietinę kaimyninės šalies visuomenės vaizdą – ar nepriklausomybę iškovojusiems žmonėms pavyks atgauti ir vidinę laisvę? Kadaise Viduramžių alchemikai ir karaliai ieškojo paslaptingojo filosofinio akmens. Jie tikėjo, kad stebuklingas elementas – tai raktas į amžiną gyvenimą, neblėstančią jaunystę, pasakiškus turtus ir neįveikiamą galią. Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio… Skaityti toliau »

Paskutiniai Antrojo pasaulinio karo metai. Atšiaurus Rytų frontas ir bebaimiai pilotai, vykdantys savo misiją. „Kapitono Lipferto dienoraštis“ – tai autentiški Liuftvafės aso kapitono atsiminimai apie už naikintuvo šturvalo praleistą laiką ir pavojus, tykojusius kaunantis virš Sovietų sąjungos žemės. Helmutas Lipfertas (1916–1990) savo karjerą kariuomenėje pradėjo ne aviacijos, bet tankų dalinyje, tačiau didžiausias pergales pasiekė tik… Skaityti toliau »

„Laisvės sūnus Tadas Kosciuška“ – Lietuvos diplomatės, ambasadorės Valentinos Zeitler penktasis istorinis romanas. Knyga apie Tadą Kosciušką grąžins skaitytoją į sudėtingą Lietuvai laikotarpį – XVIII a. pabaigą – XIX a. pradžią, kai Rusija su agresyviais kaimynais – Prūsija ir Austrija okupavo ir pasidalino jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės (ATR – Abiejų Tautų Respublikos) teritoriją. Patriotai… Skaityti toliau »

Serija: „I Pasaulinis karas #4“. Vilnius – daugiatautis miestas, kurį niokojo okupacijos ir karai. Šiandien apie tai liudija mieste išlikę prabėgsių įvykių ženklai ir žmonių atsiminimai. Vertėjo Norberto Venckevičiaus sudaryta knyga „Vilnius, 1915 m. Diena po dienos“ – tai Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščių ir prisiminimų fragmentai. Iš skirtingų tautybių žmonių prisiminimų… Skaityti toliau »

Rinkinyje „Žemuogių pievelė; Sekmadienio vaikas; Rudens sonata“ skelbiami režisieriaus Ingmaro Bergmano parašyti scenarijai. Žemuogių pievelė arba švediškai Smultronstället yra idioma, kuri reiškia bet kokią vietą, mylimą kampelį susijusį su teigiamomis emocijomis arba atsiminimais. Ingmaras Bergmanas scenarijų parašė gulėdamas ligoninėje. „Žemuogių pievelėje“ (to paties pavadinimo filmas, sukurtas 1957 m., pelnė „Auksinį gaublį“, „Auksinį lokį“ ir daugelį… Skaityti toliau »

Dr. Jacobo Bronowskio (1908–1974) „Žmogaus kilsmas“ laikomas vienu pirmųjų mokslo populiarinimo veikalų, nušviečiančių istorinį ir socialinį mokslo raidos kontekstą. Knygos pagrindu tapo to paties pavadinimo BBC televizijos dokumentinio serialo (1973 m.), prie kurio kūrimo dr. J. Bronowskis buvo pakviestas prisidėti kaip scenarijaus autorius ir vedėjas, vienuolikos epizodų beveik pažodinis atpasakojimas. Įvadą knygai „Žmogaus kilsmas“ parašęs… Skaityti toliau »

Thomas de Quencey memuarai apie priklausomybę nuo opijaus „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis“ – neeilinis atsiminimų žanro kūrinys ir visuotinai pripažinta literatūros klasika. Opiumas, stebuklingas gėrimas atkeliavęs iš paslaptingų ir magiškų Rytų, XIX a. buvo apipintas mitais ir legendomis. Thomas de Quincey šį susižavėjimą ir nuvainikavo, ir sustiprino. XIX a. Anglijoje viešai išpažinti savo silpnybes ir… Skaityti toliau »