Iš tiesų pasaulis neprivalo tenkinti mūsų lūkesčių ir tiek, kiek „tikrovė“ apskritai nurodo į ką nors, ji nurodo būtent į tai, kas niekada negali būti apibrėžta mūsų įsivaizduojamų konstrukcijų. Ypač totalybės visuomet tėra vaizduotės kūriniai. Tautos, ideologijos, uždaros sistemos… nei viena iš jų iš tikrųjų neegzistuoja. Tikrovė visuomet nelygstamai painesnė. David Graeber; David Graeber (g.… Skaityti toliau »
10 įtraukiančių istorijų – performansas rankose – intymus santykis su istorija Schizmatikai – istorijos iškasenos, praeities futuristai, savo laiku vadinti disidentais, iškrypėliais, eretikais ir fanatikais – ribiniai protai, pajėgę pralaužti įsišaknijusį žinojimą. Schizmatikai – tai 10 fiktyvių pasakojimų apie pamirštas istorines asmenybes. Menininkės Godos Palekaitės knygos personažai – savamokslė dinozaurų atradėja Mary Anning, dangaus architektūrą empiriškai tyrinėjęs mistikas Emanuelis Swedenborgas, žydų-musulmonų… Skaityti toliau »
Dalai Lama dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas.
Manau, gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus trokšta laimės ir vengia kančios. Tam neturi įtakos nei socialinės sąlygos, nei išsilavinimas, nei ideologija. Iš pačių širdies gelmių mes tiesiog norime pilnatvės. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV Kas mums, šios Žemės gyventojams, suteikia didžiausią laimę? Jo Šventenybė sako, kad laimė –… Skaityti toliau »
Literatūriniai oratoriaus kalbos aspektai Mokymo priemonė Nuo pat XVI a. Vilniaus universitete Ciceronas buvo vienas iš labiausiai skaitomų ir studijuojamų autorių, o jo veikalai gausiai leidžiami įvairiausiose Vilniaus spaustuvėse. Ir mūsų laikais Cicerono veikalai, ypač jo kalbos, yra chrestomatiniai tekstai, be kurių neįmanomas nei elementarus, nei išsamesnis lotynų kalbos bei romėnų literatūros pažinimas.
„Pranašas” – tarsi gyvenimiškų patarimų lobynas – dvasiškai pakylėjo ir nuramino milijonus pasaulio žmonių. Be daugelio kitų dalykų „Pranaše” kalbama apie meilę ir vedybas, džiaugsmą ir liūdesį, protą ir aistrą, gėrį ir blogį, kasdien reikalingus ir kupinus išminties žodžius.
Serija: „Filognozijos pradmenys #3“. Ši knyga yra archyvinis rinkinys, skirtas papildyti du išleistus “Filognozijos pradmenų“ tomus, kuriame paaiškinami ir detaliau atskleidžiami pagrindiniai klausimai, leidžiama susipažinti su pagrindinių idėjų raida, įveda pagrindiniuose tomuose nenagrinėtų temų.
Serija: „Filognozijos pradmenys #2“. Antrame Filognozijos pradmenų tome, išplečiamos pirmojo tomo temos, pagilinama filognozijos sąvoka, išryškinamos pagrindinės kryptys, atskleidžiant autoriaus sątvarologijos bei substratologijos pagrindines prielaidas, bei pagrindinius žmogaus bei tikrovės pažinimo organizavimo principus.
Serija: „Filognozijos pradmenys #1“. Filognozija yra bandymas nauju žvilgsniu pažiūrėti į svarbiausias religijos, filosofijos ir mokslo temas, siekiant atskleisti pamatinę žmogaus struktūrą ir kaip ji apibrėžia tai, kas yra žmogus šioje realybėje. Filognozija yra pažinimo metodas, kurio tikslas atverti ieškantiems tiesos naujus kelius, parodant iki šiol nematytas pasaulio aiškinimo galimybes. Taip pat atskleidžiama naujausių sąmonės… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #4“. Knygoje populiariai pristatoma nauja sąmonės ir žmogaus teorija, pratęsiant ankstesnių tomų filognozijos idėjas. Remiamasi filosofijos ir civilizacijos istorija, F. Nietzsches ir A. Šliogerio filosofijų įžvalgomis bei autoriaus autentiška patirtimi, formuluojant bazinę žinių struktūrą, reikalingą susikurti teisingą gyvenimo projektą, pagrįstą naujausia situacija planetoje.
Serija: „Filognozijos pradmenys #5“. “Gyvybės magija“ yra penktas “Filognozijos pradmenų“ projekto tomas, kuriame pateikiama gyvybės samprata, religijos, filosofijos ir mokslo kontekste, atgaivinant senąjį modelį, kurį bandė ištrinti pozityvistai ir scientistai, kurie šiuo metu aptarnauja technologinės metafizikos transhumanizmo ir posthumanizmo projektą. Aptariama tradicinė Atėnietiškos krypties metafizika, jos ryšiai su žydiškos tradicijos religiniu, krikščionišku gnosticizmu. Remiantis šios… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #6“. Nauja knyga, kuri pasirodžiusi šiais metais, kurios tikslas – pratęsti trasnhumanizmo temas, nagrinėtas ankstesniuose “Filognozijos pradmenų“ tomuose. “Ateities istorijos“ pagrindinė tema – filognozijos istorinių perspektyvų numatymas, siekiant kad ši sistema taptų pereinamuoju etapu prie auštesnio lygio mokslo, kaip filosofija buvo klasikinio mokslo priešaušris. Šiuo tikslu bandome suprasti mokslo istorijos pagrindinius dėsningumus… Skaityti toliau »
Knygoje supažindinama su telepatijos bei kognityvinės empatijos metodais, kurie bendrai vadinami mintirega. Tai nauja sąvoka, naudojama slaptame psichožvalgybos moksle, kuris naudojamas psichologinėse spec. tarnybų operacijose. Knyga taip pat rekomenduojama, psichotronikos bei gaujinio pjudymo aukoms, kurie kenčia terorą bei persekiojimą, nori turėti bendrą situacijos supratimą ir susipažinti su kovos būdais.
Serija: „Filognozijos pradmenys #7“. Knygoje pateikiamas filosofinis civilizacijos pagrindų apmąstymas, išskiriant tris kertinius principus pagal tai, kokia yra pagrindinė sąmonės forma. Pirmapradė sąmonė kuria bazinį sąlyčio su tikrove variantą, kuriame vyrauja paprasti socialumo, technikos ir kultūros vaizdiniai; kultūrinė sąmonė yra silpnoji civilizacijos forma, kuri neturi išvystytų pažinimo galimybių, reikalingų galingų technologijų atsiradimui; ir mokslinė sąmonė… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #8“. Knygoje pateikiama fundamentaliosios ontologijos sistema, kurios pagrindu bandoma analizuoti lietuvių tautos metafizinę istoriją iš asmeninės ir visuotinės perspektyvos. Aiškinamos psichologinės civilizacijos formavimo struktūros, istorijos formavimo institucijų metodikos, kurios naudojamos tiek globalinio projekto, tiek vietinės, tautinės jo variacijos kūrimui. Šios knygos tikslas – išaiškinti kaip turi būti derinamas laikinas žmogaus gyvenimas ir… Skaityti toliau »
“Sievos teorija“ yra Filognozijos pradmenų projekto dalis, kuriame bandoma apžvelgti visų santykio su realybe modelių logiką istoriniu ir neistoriniu požiūriu. Bandoma paaiškinti kokios žmogaus galymybės pažinti pasaulį, kuriame jis gyvena ir save, siekiant įminti gyvenimo paslaptį. Kokia civlizacija palankiausia gyvybinio proceso klestėjimui, ir kiek tame svarbus tiesos turėjimas. Pavyzdžiui, mitologija arba magija tikrovėje orientavosi labai… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #9“. Pagrindinė knygos tema – Vakarų civilizacijos metafizinių pagrindų analizė, kurios tikslas – sukurti fundamentalų modelį, apimantį šiapusinio ir anapusinio pasaulio dėmenis, įkūnijamus planetinės istorijos ir mitologijos konstruktų. Teigiama, kad civilizacija vystosi pagal G. Hegelio tezės, antitezės ir sintezės principą, ir pažengusioje, antitezės, pakopoje renkamasi tarp šio pasaulio ir metafizikos, o aukščiausia… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #10“. Knygoje pateikiama fundamentaliosios ontologijos struktūros apžvalga, naudojant fenomenologinę ir metafizinę prieigą. Remiantis A. Šliogerio ir F. Nietzsche‘ės filosofiniais apmąstymais, išskiriama egzistencinė ir gyvybės perspektyva, kuriose atsispindi dvi ontologinės projekcijos, metafizikoje sukuriant į žmogų orientuotą filosofiją, jį padarant teoriniu orientyru ir centru. Šiame kontekste aptariama autoriaus metafizinės būsenos sandara, išreiškiama devynių vartų… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #11“. Vienuoliktame „Filognozijos pradmenų“ tome dėmesio centre yra žmogaus klausimas, sprendžiamas nauju, filognozijos metodu, bandant mąstyti iš metafizinės, trečio asmens perspektyvos, kuris turi parodyti, kas jis yra pasižiūrėjus į jo visumą „iš anapus“. Atskleidžiami metafiziniai žmogaus ir transcendentinio pasaulio dėmenys, siekiama apmąstyti koks jo likimas iki ir po mirties, kokia gyvenimo prasmė… Skaityti toliau »
Reikia būti čia ir dabar, kad sąmoningai suvoktumėte gamtos grožį, didybę, sakralumą. Ar kada nors giedrią naktį žvelgėte į erdvės begalybę, ar pajutote tada pagarbią baimę jos absoliučiai tylai ir nesuvokiamai platybei? Ar kada nors iš tiesų klausėtės upokšnio čiurlenimo kalnų miške? O strazdo giesmės tyliose vasaros nakties sutemose? Kad sąmoningai aprėptume tokius dalykus,… Skaityti toliau »